Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-169-885/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-16
Bylos Nr.
1S-169-885/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Nuteistasis
M. Š.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-169-885/2021
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 59-42 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. Š., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nuosprendžiu M. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, prie šios bausmės pridėta dalis Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestas.

2. M. Š. bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. sausio 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. balandžio 3 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 2/3 bausmės – 2018 m. lapkričio 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. kovo 19 d. buvo – 1 metai 15 dienų.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2021 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 59-42 (toliau ir – Komisijos nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir teikti šias rekomendacijas: dalyvauti socialinės reabilitacijos (intervencinėse) programose, nukreiptose į kriminologinių veiksnių valdymą (smurtinio elgesio pasireiškimo riziką); atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 3). Komisija, motyvuodama šį sprendimą, priėjo prie išvados, kad M. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, M. Š. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi (toliau ir – skundžiama nutartis) nuteistojo skundą atmetė ir paliko galioti Komisijos nutarimą. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, Komisijos nutarimo turinį, M. Š. asmens byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu prieštarauja teisingumo principui bei visuomenės interesui.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo M. Š. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį ir jo atžvilgiu, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde argumentuojama, kad skundžiama nutartis yra neobjektyvi, joje visapusiškai neatsižvelgta į skundo aplinkybes. Tvirtinama, jog šia nutartimi, kurioje yra išdėstyti prieštaringi motyvai, yra sukurtas ydingas, t. y. tiek bendrinėms teisės principams, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujantis, precedentas.

5.2. Skunde nurodoma, kad teismas atsižvelgė į M. Š. teigiamas charakteristikas, tačiau priėmė teisiniais argumentais nemotyvuotą nutartį. Nuteistojo teigimu, teismo tuščiažodžiavimas apie lygtinio paleidimo negalimumą, nes jis yra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, nemoka antstoliams įsiskolinimų ir pan., yra gryna demagogija, kuri nelaikytina teisiniu argumentavimu bei vertinimu. Taip pat nuteistasis aiškina, kad teismas, priimdamas sprendimą jį nuteisti ir paskirti jam bausmę, buvo atsižvelgęs į galimą lygtinį paleidimą. Akcentuoja, kad jau 1 metus ir 7 mėnesius neturi jokios nuobaudos ir yra pabaigęs visas įmanomas programas, kurias gali pasiūlyti Vilniaus pataisos namai, todėl likusį bausmės laiką (10 mėnesių) gali būti laisvėje prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.

5.3. M. Š. skunde nurodo, kad teismo teiginys „Lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo“ tiesiogiai prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies ir BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Atlikus didelę bausmės dalį, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba buvo nubaustas nepakankamai griežtai, iš jo nebuvo arba nėra atimta galimybė daryti nusikalstamas veikas, arba jis yra nepakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Kaip teigia, skiriančiam bausmę teismui buvo žinomos BVK 157 straipsnio nuostatos, teismas skyrė bausmę atsižvelgdamas į įstatymo numatytą galimybę asmeniui būti lygtinai paleistam, todėl revizuoti galiojantį teismo nuosprendį ir teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti teismo sprendimu realizuotus bausmės tikslus, nėra jokio pagrindo. Taip pat nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ją motyvavo nusikaltimo sunkumu, tačiau tokiu atveju lieka neaišku, kaip buvo išleistas žmogus su didesniu bausmės laiku už analogišką nusikaltimą (baudžiamoji byla Nr. 1A-158-495/2018).

5.4. Nuteistasis aiškina, kad Komisija ir teismas atsižvelgė į visus reikalavimus svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Komisija nustatė, kad jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat nustatė, kad pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, jis priklauso vidutinės rizikos grupei – 79 balai. Tačiau, anot nuteistojo, šiuo atveju lieka neaišku, kokius būtent neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti, kad teisme būtų taikytas lygtinis paleidimas. Be to, Nuteistasis argumentuoja, kad Vilnius miesto apylinkės teismo nutartis, kaip ir Komisijos nutarimas, yra lygiai taip pat nemotyvuota. I. K. nutarime paminėtus faktus, teismas nepateikė jų analizės bei argumentų, o tik antrą kartą pakartojo tuos pačius faktus, t. y. niekuo nepagrindė sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Jei teismas ir buvo tos nuomonės, kad faktams komentarai yra nereikalingi, tokios nuostatos neišreiškimas laikytinas expressis verbis teismo baigiamajam aktui keliamo aiškumo reikalavimo pažeidimu.

5.5. Skunde papildomai nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog „M. Š. formaliai atitinka reikalavimus taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos“, tačiau kažkodėl priėmė visiškai priešingą sprendimą, kas rodo teismo neobjektyvumą ir subjektyvų manymą, kuris remiasi tik prielaidomis. Nuteistasis pažymi, kad visose įkalinimo įstaigose jis elgėsi analogiškai ir netgi buvo skatintas už gerą elgesį. Pastebi, kad Lietuvos teismų praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (Bylos Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012).

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra reglamentuota, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus BK XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.

8. Kartu pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis.

9. Iš nuteistojo M. Š. skundo turinio matyti, kad jis nesutinka žemesnės instancijos teismo išvadomis dėl BVK 157 straipsnio nuostatų netaikymo, teigia, jog skundžiama nutartis, kaip ir pirmiau apskųstas Komisijos nutarimas, yra neobjektyvi ir nevisapusiška, priimta pažeidžiant Konstituciją ir įstatymus. Šiems nuteistojo argumentams negalima pritarti. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu ir išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje išsamiai įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu nuspręsta netaikyti nuteistajam M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

10. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis M. Š. šiuo metu yra atlikęs minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis aiškina, kad pastaroji skundžiamoje nutartyje panaudota formuluotė rodo teismo neobjektyvumą ir subjektyvų manymą, šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pastebėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (pvz., padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Kaip buvo minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant ir kt. Nagrinėjamu atveju M. Š. bausmės atlikimo laikotarpiu ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigų vadovybę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau visais atvejai, pasitelkiant OASys metodiką, jam buvo nustatoma vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Kaip rodo asmens bylos duomenys: 1) 2015 m. gruodžio 30 d. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika, t. y. 70 taškų, iš kurių statiniai veiksniai sudarė 20 balų, o dinaminiai – 50 balų; 2) 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. liepos 4 d. pakartotinių įvertinimų metu ši rizika išliko nepakitusi; 3) 2020 m. kovo 16 d. Vilniaus pataisos namuose buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta 79 taškų rizika (statinių veiksnių – 20 balų, dinaminių – 59 balai); 4) 2020 m. rugsėjo 16 d. pakartotinio įvertinimo metu rizika nepasikeitė – vidutinė (79 taškai); 5) 2021 m. kovo 4 d., atsižvelgiant į vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesį, motyvaciją įsitraukti į resocializacijos procesą, asmenis bylos duomenis, atliktas dar vienas rizikos vertinimas ir nustatyta vidutinė 78 taškų rizika (statiniai veiksniai sudarė 20 balų, dinaminiai – 58 balus). Šių aplinkybių pagrindu Vilniaus apygardos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad M. Š. elgesyje nėra įžvelgiama pakankama pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadų duomenys rodo, kad bausmės laikotarpiu minėta rizika iš pradžių išaugo nuo 70 iki 79 taškų ir nesikeitė, o nuo 2020 m. kovo 16 d. sumažėjo nežymiai, tik vienu balu.

12. Skundžiamoje nutartyje žemesnės instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad nuteistojo M. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Komisijos nutarime nurodyta, kad M. Š. bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 4 kartus skatintas, vykdo tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, kompiuterio operatoriaus, statybininko-apdailininko specialybes, 2021 m. vasario 12 d. atliko nemokamus darbus, įstaigos bibliotekoje klijavo knygas, baigė dalyvavimą motyvacinėje elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, nuo 2021 m. sausio dalyvauja alkoholio vartojimo prevencijai skirtuose užsiėmimuose. Nutarime taip pat pažymėta, kad nuteistasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. 2021 m. vasario 22 d. raštišką pranešimą, kuriame nurodoma, jog minėta įmonė priims jį į darbą administratoriaus pareigoms. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, šie Komisijos nurodyti duomenys teigiamai charakterizuoja M. Š., rodo kad pastaraisiais metais yra pastebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, didesnis jo įsitraukimas į resocializacijos procesą, vis dėlto nagrinėjamoje situacijoje jie neturi lemiamos reikšmės lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos išsprendimo klausimui. Čia pažymėtina, kad tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje buvo įvertintos ne tik M. Š. pastarųjų metų pastangos išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką, bet nurodyti ir konkretūs duomenys, dėl kurių nuteistajam neleista išeiti į laisvę anksčiau laiko: bausmės atlikimo laikotarpiu baustas 24 kartus; nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika; stokoja savikontrolės bei pasižymi impulsyviomis reakcijomis įkalinimo įstaigoje, perima pataisos įstaigų bendruomenės elgesio modelius; nedirba ir atsisakė pataisos įstaigos administracijos pasiūlyto darbo (buvo baustas už atsisakymą atlikti nemokamus darbus); pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo yra skolingas 24 935,76 Eur, o iš trečiųjų asmenų gautų lėšų yra areštuoti 1 365,84 Eur ir kt. Minėtos aplinkybės verčia abejoja tuo, kad M. Š. asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra pakankamai stipri. Kaip rodo asmens bylos duomenys, M. Š. elgesyje neįžvelgiama akivaizdi pažanga keisti jam įprastą elgesio modelį, nuteistajam vis dar sudėtinga laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, kas ir sąlygoją būtinumą taikyti papildomas poveikio priemones – dalyvauti socialinės reabilitacijos (intervencinėse) programose, nukreiptose į kriminologinių veiksnių valdymą (smurtinio elgesio pasireiškimo riziką) ir atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 3).

13. Atsakydamas į skundo argumentus, Vilniaus apygardos teismas sutinka su M. Š. pozicija, kad nuteistojo anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis neužkerta kelio būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos. Kita vertus, šis teismų praktikos išaiškinimas nereiškia, kad Komisija ir (arba) teismai, spręsdami klausimą dėl BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo, turėtų minėtas aplinkybes ignoruoti. Nors nusikalstamos veikos, už kurios padarymą M. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas ir ankstesni jo teismai neabejotinai buvo įvertinti priimant Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nuosprendį (past. – Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės nutartimi šis nuosprendis buvo paliktas nepakeistu), tačiau šie duomenys, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę ir jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, yra svarbūs ir neturėtų būti sumenkinami. Nustatyti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju teismas sutinka, kad, kaip rodo medžiagos duomenys, nuteistajam iš jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės liko atlikti sąlyginai nedidelę, t. y. mažesnę nei 1 metų, bausmės dalį, vis tik padaryto labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

14. Skunde nuteistasis taip pat pateikia vieną iš teismų praktikos pavyzdžių, t. y. baudžiamąją bylą Nr. 1A-158-495/2018, ir teigia, kad jam yra neaišku, kokiu būdu už analogiškai padarytą nusikaltimą iš pataisos įstaigos buvo išleistas žmogus, kuriam paskirta griežtesnė bausmė. Apygardos teismas šiuo nuteistojo argumentus vertina kaip hipotetinius, kuriais nėra nei patvirtinamos, nei paneigiamos jokios bylai reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina, kad asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai, analizuojant visumą duomenų apie konkretų nuteistąjį. Darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje teismas teisingai išaiškino BVK 157 straipsnio nuostatas, pakankamai argumentuotai ir aiškiai išdėstė, kodėl pritaria Komisijos sprendimui netaikyti M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro jo neteisėtu ar nepagrįstu.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, joje buvo aiškiai ir argumentuotai nurodyta, kodėl šiuo metu nuteistajam M. Š. negali būti taikomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra institutas. Kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo, nuteistasis skunde nepateikė, naikinti arba keisti skundžiamą nutarti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Bartkus