Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „In Domu“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei In Domu“ dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 7 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-26490-752/2025 nutarė išieškoti iš skolininkės kreditorės naudai 2614,56 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 7 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo įsakymas bei kreditorės pareiškimas 2025 m. liepos 7 d. buvo išsiųsti skolininkei elektroninėmis ryšio priemonėmis į jos EPP paskyrą. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2025 m. liepos 30 d., skolininkei nustatytu terminu nepateikus prieštaravimų dėl jo.

2. Skolininkė 2025 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, panaikinti 2025 m. liepos 7 d. teismo įsakymą ir informuoti kreditorę apie jos teisę pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka. Prašymas grindžiamas tuo, kad nėra jokių duomenų apie teismo įsakymo išsiuntimą skolininkei; elektroninės bylos dokumentų sąraše taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kada ir kokiu būdu teismas įsitikino, kad teismo įsakymas ir pranešimas buvo skolininkei išsiųstas, įteiktas (arba grįžo neįteiktas). Šiuo atveju padaryta aiški teisės taikymo klaida – įsiteisėjusiu pripažintas tinkamai skolininkui neįteiktas teismo įsakymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartimi netenkintas skolininkės prašymas dėl proceso atnaujinimo. Teismas nurodė, kad:

3.1. Byloje nustatyta, kad skolininkė nuo 2018 m. turi aktyvią EPP paskyrą, kuria naudojasi (paskutinis prisijungimas prie EPP – 2025 m. rugpjūčio 25 d.). Byloje Nr. eL2-26490-752/2025 teismo įsakymas bei kreditorės pareiškimas 2025 m. liepos 7 d. buvo išsiųsti skolininkei elektroninėmis ryšio priemonėmis į jos EPP paskyrą, laikomi įteiktais nuo 2025 m. liepos 8 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Per nustatytą 20 dienų terminą skolininkė prieštaravimų nepareiškė. Todėl skolininkė nepagrįstai teigia, kad įsiteisėjusiu pripažintas tinkamai jai neįteiktas teismo įsakymas.

3.2. Skolininkė neginčija, kad jos LITEKO VEP paskyra aktyvi. Taigi ji, aktyvuodama savo paskyrą, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus. Skolininkė, kaip paslaugų vartotoja, turi pareigą susipažinti su Taisyklėmis, Paslaugų vartotojo vadovu ir laikytis juose nustatytų taisyklių (Taisyklių 9.1, 9.2 punktai). Paslaugų vartotojas, nesutikdamas, jog konkrečioje byloje jam būtų siunčiami procesiniai dokumentai, turi pateiki bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą arba deaktyvuoti savo paskyrą. Skolininkė nepateikė duomenų, kad ji atliko nurodytus veiksmus.

3.3. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad skolininkė yra dalyvavusi keliose bylose, kuriuose jai procesiniai dokumentai buvo įteikiami juos siunčiant į jos LITEKO VEP paskyrą. Byloje Nr. e2-543-1172/2025 2025 m. gegužės 27 d. jai per EPP buvo išsiųstas šaukimas į posėdį, po to ji 2025 m. liepos 2 d. pateikė teismui prašymą dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu. Taigi, akivaizdu, kad skolininkė naudojasi savo LITEKO VEP paskyra ir į ją siunčiamus dokumentus faktiškai gauna.

3.4. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog skolininkė nepagrindė jos nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl prašymas atmetamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Skolininkė atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje eL2-26490-752/2025.

5.1. LITEKO VEP paskyra turi daug funkcijų, kurių dažnai nesinaudojantys sistema asmenys nežino. Skolininkė, naudojanti Paskyrą tik kartais, nesigilino į šias funkcijas, kadangi tam nebuvo poreikio. Viena iš sistemos funkcijų – pranešimai elektroniniu paštu apie visus įvykius paskyroje. Šia funkcija skolininkė nesinaudojo, todėl pranešimui apie priimtą teismo įsakymą patekus į skolininkės Paskyrą, apie tai skolininkė galėjo sužinoti tik specialiai tam tikslui prisijungusi prie Paskyros.

5.2. Skolininkė neturėjo suinteresuotumo deaktyvuoti Paskyros. Net ir šiuo metu skolininkė nemano, kad jai būtina tai padaryti.

5.3. Net ir jei tai atsitiko tik dėl to, kad skolininkė, nežinodama, jog yra būtinybė, nepasitikrino paskyros, neatnaujinus proceso skolininkė neteks galimybės pasisakyti jai pareikšto reikalavimo klausimu, pateikti savo argumentų, nors dar ikiteisminėje ginčo stadijoje dėl reikalavimo pagrįstumo skolininkė kategoriškai nesutiko ir apie tai keletą kartų informavo kreditorę. Tarp skolininkės ir kreditorės atstovo vyko intensyvus susirašinėjimas, kurio metu skolininkė išreiškė nesutikimą su kreditorės reikalavimais, kadangi kreditorė neatliko jokio tyrimo dėl to, kas atsakingas už apdraustam turtui padarytą žalą ir deklaratyviai mėgina priskirti atsakomybę skolininkei kaip administratorei. Skolininkė turi ir bylos atnaujinimo atveju pateiks įrodymus, kad kreditorė gavo informaciją, jog turto sugadinimas įvyko ne iš bendrų inžinerinių sistemų, o iš kito buto, tačiau šios informacijos netyrė. Kadangi byla pasibaigė teismo įsakymo įsiteisėjimu, šių įrodymų netyrė ir teismas.

5.4. Nominalus teisingumo vykdymas ir teismo pareiga teisingai išnagrinėti bylą bei išklausyti abi šalis ženkliai nusveria Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas, todėl net ir jas pažeidus, yra pagrindas atnaujinti procesą ir suteikti galimybę priimti ne formaliai, o iš esmės teisingą sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

8. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad nors Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje, tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, savaime nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per EPP asmeniui, kuris yra EPP vartotojas ir naudojosi savo VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Toks aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarauja ne tik minėtų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame – teismo pastaba), nagrinėjimo teismuose proceso metu, bet ir <...> EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

9. Skolininkė yra EPP vartotoja (jos paskyra EPP sistemoje yra aktyvuota), o tai pagal Taisyklių 7.2 punkto nuostatas reiškia, jog ji sutiko gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Taigi byloje eL2-26490-752/2025 procesiniai dokumentai skolininkei galėjo būti ir buvo siunčiami per EPP, tačiau pažymėtina, kad skolininkė nėra asmuo, kuris pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis.

10. Kadangi skolininkė nėra asmuo, kuris privalo nuolat tikrinti savo EPP paskyrą, todėl visiškai pateisinama, kad ji ir netikrino savo paskyros tuo metu kai civilinėje byloje Nr. eL2-26490-752/2025 buvo priimtas teismo įsakymas. T. y. asmuo neturi jokio pagrindo nuolat tikrinti savo paskyrą, vien tik tam, kad įsitikintų, jog jo atžvilgiu nėra užvesta naujų bylų. Taigi nors skolininkė ir buvo prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio, tai savaime nereiškia, jog ji būsimose bylose (įskaitant ir civilinę bylą Nr. eL2-26490-752/2025) buvo davusi sutikimą teismo procesinius dokumentus gauti tik per EPP sistemą.

11. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bylą Nr. eL2-26490-752/2025 nagrinėjęs teismas procesinius dokumentus skolininkei turėjo įteikti ne tik per EPP sistemą, bet ir CPK 117 straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. įsakymas bei kreditorės pareiškimas 2025 m. liepos 7 d. skolininkei buvo išsiųsti tik per EPP sistemą, labiau tikėtina, kad skolininkė nebuvo susipažinusi su jų turiniu ir negalėjo per nustatytą terminą pateikti prieštaravimų dėl 2025 m. liepos 7 d. teismo įsakymo.

13. Taigi skolininkei turėjo būti sudaryta galimybė pateikti prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. įsakymo, todėl procesas civilinėje byloje Nr. eL2-26490-752/2025 turėjo būti atnaujintas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad skolininkė nepagrindė jos nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo.

14. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 175¹ straipsnį, Taisyklių nuostatas, CPK normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą bei su šiais teisės aktais susijusią teismų praktiką, todėl nepagrįstai atmetė skolininkės prašymą dėl proceso atnaujinimo.

15. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama, o skolininkės prašymas dėl proceso atnaujinimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir skolininkės UAB „In Domu“ prašymą dėl proceso atnaujinimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.