Kauno apylinkės teismo sprendimas

2025-02-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-2347-1144/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-27
Bylos Nr.
2YT-2347-1144/2025
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02818-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ignas Podlipskas
Pareiškėjas
E. K.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2347-1144/2025Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02818-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.5; 3.4.5.15.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 27 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Ignas Podlipskas,sekretoriaujant Eglei Valikonienei,dalyvaujant pareiškėjui E. K., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. K. (toliau ir – pareiškėjas) pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į daiktą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1G1/p.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjo tėvas R. R. K. dirbo Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo institute (LHMMTI) vairuotoju, tiekėju. 1984 m. darbuotojams buvo paskirtas žemės sklypas nuosavų garažų statybai. (duomenys neskelbtini) garažą savo lėšomis pasistatė pareiškėjo tėvas, kuriam padėjo ir pats pareiškėjas. Garažas buvo naudojamas šeimos asmeniams poreikiams, jame buvo laikomi šeimos daiktai, automobilis. Po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) garažu faktiškai naudojosi pareiškėjas ir jo motina V. K.. Pareiškėjas garažą prižiūrėjo, taisė stogą, duris, tinkavo sienas. Jame iki šiol laiko savo daiktus. Per šį laikotarpį pareiškėjui nei fiziniai asmenys, nei valstybės institucijos nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl garažo naudojimo ar priklausomumo. Garaže elektros nėra. Už garažą jokių mokesčių mokėti nereikėjo. Statybą leidžiančių dokumentų valstybės archyve nėra išlikusių.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jų manymu pareiškimas pagrįstas. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui įrodžius įstatyme nurodytų, būtinų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, aplinkybių buvimą, pareiškimui neprieštarauja. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Suinteresuotas asmuo V. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktus duomenis bei atsižvelgiant į atsiliepimo argumentus, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu sąlygų išdėstytų įstatyme visuma. Nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Pareiškėjas nėra pateikęs statybą leidžiančio dokumento, todėl jis turi įrodyti, kad statyba buvo teisėta.

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai 2024 m. gruodžio 30 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad LHMMTI profsąjungos komiteto posėdžio, įvykusio 1984 m. gegužės 17 d. protokolo Nr. 37 pagrindu K. R. S. dirbantis LHMMTI eksperimentiniame ūkyje tiekėju buvo įtrauktas į norinčių statyti garažus asmenų sąrašą (b. l. 7–8). Kėdainių rajono Kėdainių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 26 „Dėl lengvųjų automašinų garažų „Vilainiai-2“ visuotinio narių susirinkimo protokolo tvirtinimo“ K. R., S. buvo priimtas į kooperatyvo narius (b. l. 9–11). LHMMTI eksperimentinio ūkio direktoriaus 1984 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 47-pv individualių garažų kooperatyvui „Vilainiai-2“ buvo skirtas 20 arų žemės sklypas garažų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) statybai (b. l. 12). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vilainių seniūnijos pažymoje (b. l. 14) nurodoma, kad adresas (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 12 d. seniūno įsakymu Nr. VĮ-11 buvo pakeistas į adresą (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad garažui (boksui) Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam patalpoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtoje 1G1/p, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tikslus adresas (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–25). Pareiškėjas E. K. yra (duomenys neskelbtini) mirusio R. R. K. sūnus (b. l. 14–15).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis; 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Viena iš daikto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų yra ta, kad asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neregistruota. Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini) kitokiais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais, nėra, todėl spręstina, kad pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės teisės į garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini) kitokiais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo valdomas nekilnojamasis daiktas garažas (boksas) Nr. (duomenys neskelbtini), būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, kadangi suinteresuoti asmenys byloje, atstovaujantys valstybę ir savivaldybę, prieštaravimų dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nereiškė, o pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl naudojamo garažo iš valstybės ar savivaldybės institucijų nėra gavęs.

Suinteresuotas asmuo VTPSI atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra pateiktas statybą leidžiantis dokumentas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad statinys garažas (boksas) pastatytas teisėtai. Iš Kauno regiono valstybės archyvo gauto ir byloje pateikto LHMMTI eksperimentinio ūkio direktoriaus 1984 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 47-pv matyti, kad individualių garažų kooperatyvui „Vilainiai-2“ buvo skirtas 20 arų žemės sklypas garažų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) statybai. Šiuo įsakymo 2 punktu individualių garažų kooperatyvas „Vilainiai-2“ buvo įpareigotas pradėti statybą, sudarius dokumentaciją ir gavus iš Kėdainių rajono architekto statybai leidimą. Kauno regiono valstybės archyve kitų dokumentų apie individualių išduotą statybos leidimą nėra. Nors valstybės archyve išlikusių dokumentų apie garažų kooperatyvui „Vilainiai-2“ išduotą statybos leidimą nėra, tačiau įvertinus tai, kad LHMMTI eksperimentinio ūkio direktoriaus 1984 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 47-pv 2 punktu individualių garažų kooperatyvas „Vilainiai-2“ buvo įpareigotas pradėti statybą, sudarius dokumentaciją ir gavus iš Kėdainių rajono architekto statybai leidimą, taip pat kadastrinių matavimų bylos duomenis, patvirtinančius, kad garažo (bokso) statyba baigta 1984 metais, o per laikotarpį nuo 1984 m. iki šiol bylos duomenimis valstybės institucijos, atliekančios statybos priežiūros funkcijas, nebuvo priėmusios jokių administracinių aktų ar sprendimų dėl savavališkos statybos fakto nustatymo, leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad Kėdainių rajono architekto statybai leidimas statyti garažą (boksą) kooperatyvui „Vilainiai-2“ buvo išduotas, tik jis neišliko (CPK 178, 185 straipsniai).

Be to, teisinės valstybės, teisingumo, teisinio apibrėžtumo ir asmenų lygybės teismui principai, įpareigoja teismus analogiškas bylas nagrinėti ir (ar) analogiškus klausimus spręsti vienodai, t. y. paisant jau sukurtų (taip pat ir savo pačių) precedentų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-20900-986/2024, įsiteisėjusiu 2024 m. gruodžio 10 d., buvo nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į garažus (boksus), esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pastatytus to paties individualių garažų kooperatyvo „Vilainiai-2“ narių lėšomis, nustačius teisėtą statybos vykdymą. Analogiškomis aplinkybėmis buvo grindžiamas ir patenkintas pareiškimas Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-20114-1190/2024, įsiteisėjusiu 2024 m. lapkričio 30 d., dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu į garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas šioje byloje yra saistomas jau sukurtų precedentų ir jais taip pat remiasi, spręsdamas dėl statybos teisėtumo.

Suinteresuoto asmens VTPSI atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad nėra aišku, ar pareiškėjas yra pasinaudojęs galimybe įregistruoti nekilnojamojo turto objektą administracine, o ne teismine tvarka, neturi reikšmės, kadangi įstatymuose nėra nustatyta tokia privaloma ikiteisminė tvarka.

Bylos duomenys patvirtina, kad K. R. dirbantis LHMMTI eksperimentiniame ūkyje tiekėju buvo įtrauktas į norinčių statyti garažus asmenų sąrašą, priimtas į kooperatyvo narius, kooperatyvui skirti žemės sklypai garažų statybai. Dokumentuose nurodomas asmuo K. R., o pareiškėjo gimimo liudijime jo tėvu įrašytas K. R. R., tačiau pareiškėjo paaiškinimai bei liudytojų L. Č. ir A. Š. parodymai patvirtina, kad garažą (boksą) statė pareiškėjo tėvas, todėl teismas tiek LHMMTI profsąjungos komiteto posėdžio, įvykusio 1984 m. gegužės 17 d. protokole Nr. 37, tiek kooperatinių garažų „Vilainiai-2“ narių sąraše nurodytą pareiškėjo tėvo vardą „R.“, o ne „R., R.“ laiko padarytu vardo rašymo apsirikimu.

Pareiškėjo paaiškinimai, liudytojų L. Č. ir A. Š. parodymai patvirtina, kad pareiškėjas po jo tėvo R. R. K. mirties (duomenys neskelbtini), naudojosi garažu (boksu), laikė jame asmeninius daiktus, turtą prižiūrėjo – tvarkė stogą, garažo duris, tinkavo vidaus sienas. Liudytojos L. Č. ir A. Š. garaže lankydavosi, nes anksčiau pareiškėjo motinos leidimu jame laikė daržoves ir garaže matydavo pareiškėją E. K.. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo motina V. K. būtų reiškusi prieštaravimus dėl pareiškėjo valdomo garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjas būdamas savo tėvo pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas valdyti garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini), jokiems kitiems asmenims nereiškiant pareiškėjui pretenzijų dėl daikto valdymo, teismo vertinimu, turėjo pareiškėjas pagrįstą įsitikinimą, kad niekas kitas neturi daugiau už jį teisių į šį daiktą, todėl pareiškėjas laikytinas sąžiningai įgijusiu šį daiktą ir sąžiningai bei teisėtai jį valdančiu. Per pareiškėjo daikto valdymo laikotarpį bet kuris kitas daiktų savininkas (jeigu toks buvo) galėjo pareikšti pretenzijas pareiškėjui dėl turto valdymo arba įgyvendinti savo teisę į pareiškėjo valdomus daiktus pareikšdamas ieškinį dėl daiktų išreikalavimo iš pareiškėjo valdymo, tačiau toks asmuo neatsirado. Jokie asmenys, galintys pretenduoti į šį turtą, taip pat neatsirado ir teismui paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka.

Liudytojų L. Č. ir A. Š. parodymai, kad jų lankymosi garaže metu matydavo jame pareiškėją, patvirtina, kad pareiškėjas garažą (boksą) valdė atvirai, kaip savo daiktą, nuo nieko nesislapstydamas. Tiek pareiškėjo paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai apie tai, kad pareiškėjas garažą (boksą) prižiūrėjo – tvarkė stogą, garažo duris, tinkavo vidaus sienas, laikė jame asmeninius daiktus, pagrindžia, kad garažas (boksas) buvo valdomas kaip savas turtas ir pareiškėjas su turtu elgėsi kaip turto savininkas. Daiktas buvo valdomas nepertraukiamai nuo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. ilgiau nei 10 metų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, konstatuoja, kad byloje įrodytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos, todėl pareiškimas tenkinamas ir nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), kuris yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1G1/p., statybos metai – (duomenys neskelbtini).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, šioje byloje yra 15,86 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos priteisiamos valstybei iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), kuris yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1G1/p., statybos metai – (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš pareiškėjo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas Ignas Podlipskas