- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- 1S-178-468/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-18 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022-03-08 nutarimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teismo 2010-04-30 nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 8 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus, 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 14 metų bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-04 nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2010-04-30 nuosprendis pakeistas, veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punkto, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktų perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus ir paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Nuteistajam A. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2008-09-06, bausmės pabaiga – 2022-09-06, 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2018-01-06, neatliktos bausmės dalis 2022-02-25 – 6 mėnesiai 12 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2022-03-08 nutarimu atsisakė nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavusi, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nuoseklia teigiama dinamika nepasižymėjo, stebima atsakingumo, rizikingų situacijų vengimo bei atsiribojimo nuo neigiamos aplinkos įtakos stoka, todėl A. K. turi toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nesutikdamas su nutarimu nuteistasis A. K. pateikė skundą apylinkės teismui.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-05-18 nutartimi nuteistojo skundą atmetė sutikdamas su Komisijos išvadomis, kad A. K. nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra pagrindo abejoti, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals, bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, jo elgesio pokyčiai negali būti vertinami kaip reikšmingi, ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Nesutikdamas su priimta nutartimi nuteistasis A. K. pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
5. Skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-18 nutartį ir iš naujo svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą.
5.1. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nebuvo atsižvelgta į jo progresinius pasiekimus atliekant laisvės atėmimo bausmę bei, kad jis įvykdė visas Komisijos rekomendacijas. Pažymi, kad skundo pateikimo dieną neatlikta bausmės dalis yra 3 mėnesiai 14 dienų, tad teismo nurodyti argumentai, jog jį vis dar tikslinga laikyti įkalinimo įstaigoje vien dėl to, jog jis gali būti pavojingas visuomenei, yra nepagrįsti, nes jis greit bus paleistas iš įkalinimo įstaigos. Nurodo, kad byloje yra garantinis raštas, jog jis bus įdarbintas, o atlygintas civilinis ieškinys aiškiai patvirtina, jog jis neturi jokių įsiskolinimų. Remiasi Kauno apygardos teismo 2017-04-06 nutartimi, kuria nurodoma, kad atlikta dviejų trečdalių paskirtos bausmės dalis negali būti vertinama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo įgyvendinimui. Pažymi, kad skirdamas griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.
5.2. Nuteistasis remiasi nutartimis Nr. 1S-1601-238/2014, 1S-69-485/2017, kuriose asmens nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip vidutinė, tačiau buvo taikytas lygtinis paleidimas. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje visiškai netinkamai įvertintas jo socialinis bendravimas su šeima, nepilnamečiu vaiku ir artimaisiais. Pažymi, kad bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skatintas 16 kartų, per paskutinius laisvės atėmimo bausmės vykdymo metus buvo skatintas 1 kartą. Nurodo, jog pataisos namuose mokėsi, dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, prašėsi būti įdarbintas, prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Nuteistojo vertinimu, jis yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi pakeitė savo gyvenimo būdą iš esmės, yra pagrindo manyti, kad jis nebenusikals.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
7. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo galimo lygtinio paleidimo vertinama socialinio tyrimo išvada, charakterizuojanti asmenį, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokytis ir kitos aplinkybės, kadangi asmuo gali būti paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos tik tada, kai jo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu yra akivaizdūs, o atlikta bausmės dalimi jau yra pasiekti bausmės tikslai.
8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo A. K. skunde nurodomas aplinkybes, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą, pateiktą asmens bylą, konstatuoja, kad Komisija ir apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino A. K. elgesį bausmės atlikimo metu ir pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo metu vis dar nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Tai, kad nuteistasis nesutinka su tokiomis išvadomis bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą, savaime nereiškia, kad priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo asmens byla, socialinio tyrimo išvada buvo įvertinta ne tik Komisijos, bet ir apylinkės teismo, kuris pritarė pataisos namų Komisijos sprendimui nuteistajam A. K. netaikyti lygtinio paleidimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad tiek Komisijos priimtas nutarimas, tiek apylinkės teismo nutartis, yra teisėti ir pagrįsti.
9. Nuteistasis skunde teigia, kad tiek Komisija, tiek teismas, priimdami sprendimus A. K. atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino surinktus duomenis apie jo elgesį bausmės atlikimo metu ir galimybę jį paleisti iš įkalinimo įstaigos, neatsižvelgė į jo teigiamus pokyčius, pastangas, tačiau iš skundžiamos nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad tiek teismas, tiek Komisija, aiškiai nurodė, kokie duomenys leidžia spręsti, jog šiuo metu asmuo negali būti paleidžiamas į laisvę. Spręsdami lygtinio paleidimo taikymo A. K. atžvilgiu klausimą, Komisija ir teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pasižymi atsakingumo, rizikingų situacijų vengimo stoka, bausmės atlikimo metu darė nustatytos tvarkos pažeidimus, nededa pakankamų pastangų mažinti nusikalstamumo riziką, todėl laikytina, kad bausmės tikslai dar nėra pasiekti ir A. K. paleidimas į laisvę negalimas.
10. Nors, nuteistojo A. K. vertinimu, bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti, nurodo, kad jau po kelių mėnesių bus paleistas į laisvę, todėl jau dabar gali būti laikomas nepavojingu, pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl lygtinio paleidimo privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, ar asmeninį savo paties pavojingumo vertinimą, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę asmuo daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju turimų duomenų pagrindu daryti išvados dėl tolimesnio bausmės tikslų siekimo A. K. atžvilgiu jam esant laisvėje negalima. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad A. K. atlieka bausmę už nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį nepataisomas pasekmes – kvalifikuotą nužudymą, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje A. K. ir kiti nuteistieji kaltinami dalyvavę nusikalstamo susivienijimo veikoje esant pataisos įstaigoje. Iš asmens bylos matyti, kad buvo nustatytas sistemingas A. K. netinkamas elgesys bausmės atlikimo metu – nuteistasis buvo baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, fizinio ir psichinio smurto panaudojimą kitų nuteistųjų atžvilgiu, disponavimą mobilaus ryšio telefonu, masinių neramumų kėlimą, viešosios tvarkos pažeidimus. Taigi, negalima sakyti, kad nuteistojo elgesys pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę buvo tinkamas.
11. Nors nuteistasis skunde pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negalima pakartotinai vertinti jo padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos jam skiriant bausmę ir jų pakartotinė analizė yra netikslinga, vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, lygtinio paleidimo galimybė yra tiesiogiai susijusi su asmens nusikalstamumo vertinimu, todėl privalo būti vertinamos veikos, už kurias asmuo buvo, ar galimai bus, pripažintas kaltu, nes šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Teismo vertinimu, esant duomenims, kad nuteistojo, atliekančio bausmę už vieną sunkiausių nusikaltimų, atžvilgiu yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla dėl jo galimai nusikalstamų veikų įvykdymo laisvės atėmimo vietoje, nenustačius jo akivaizdžios pažangos bausmės atlikimo metu, lygtinis paleidimas gali jam ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir būti viena iš prielaidų A. K. naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje yra itin svarbus prognozuojant jo elgesį laisvėje, o nustačius netinkamą taisyklių laikymąsi bausmės atlikimo metu ar jo atžvilgiu pradėtą naują baudžiamąjį procesą, yra pagrindo manyti, jog A. K. taip pat gali nesilaikyti ir lygtinio paleidimo metu jam keliamų sąlygų ir taikomų apribojimų.
12. Nuteistasis A. K. nurodo, kad įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus bei lygtinio paleidimo sąlygas, vis dėlto, šiuo metu nurodytų aplinkybių lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Pažymėtina, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik jo vertinant įsipareigojimus veikti nenusikalstamai, bet analizuojant jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, taip pat ir veiksmus, kuriuos nuteistasis atliko, jei anksčiau jo atžvilgiu buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą. Iš A. K. asmens bylos matyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai buvo pristatytas jau 7 kartą. Ankstesniame Komisijos nutarime (2021-09-10) buvo nurodyta, kad nuteistasis turi ir toliau tęsti dalyvavimą tikslinėse, intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, bei atlikti ne mažiau kaip 5 nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Vis dėlto, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-13 nutarties, kuria pritarta Komisijos nutarimui netaikyti lygtinio paleidimo, A. K. rekomendacijas vykdė tik iš dalies – dalyvavo dvejuose prevencinio pobūdžio užsiėmimuose, tačiau neatliko jokių nemokamų darbų. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybės, jog A. K. neaktyviai vykdė Komijos rekomendacijas, nerodė jokios iniciatyvos nemokamų darbų atlikimui, leidžia teigti, jog nuteistasis stokoja atsakomybės ir motyvacijos elgesio pokyčiams. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, sutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamumo riziką.
13. A. K. skunde nurodo, jog neretai lygtinis paleidimas taikomas ir asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika buvo didesnė ar analogiška kaip ir jo, vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienu atveju dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą asmens atžvilgiu sprendžiama individualiai, įvertinus jo atitikimą įstatymo numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumai. Šiuo konkrečiu atveju tokia išvada dar nėra galima. Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti ir pozityvūs A. K. pokyčiai – jis mokėsi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su šeima, vis dėlto, šie teigiami pokyčiai negali būti laikytini pakankamais svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą. Konstatuotina, kad aukščiau aptartos aplinkybės, kaip negatyvūs duomenys, savo reikšme yra žymiai svarbesni už nuteistojo A. K. teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, todėl laikytina, kad lygtinis paleidimas pagal nustatytas bylos aplinkybes prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.
14. Atsižvelgiant į tai, nors nuteistasis A. K. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, įsipareigoja vykdyti lygtinio paleidimo sąlygas, vis dėlto, šiuo metu nurodytų aplinkybių daryti išvadą, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals ir lygtinio paleidimo taikymui, nepakanka. Laikyti, kad Komisija ar apylinkės teismas netenkindami nuteistojo A. K. prašymo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-18 nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.