Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Bonata“ ir uždarosios akcinės bendrovės „DA Holding“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2-13677-1089/2021 pagal ieškovės asociacijos LATGA ieškinius atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Bonata“, uždarajai akcinei bendrovei „DA Holding“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės asociacijos LATGA pareikštus ieškinius ir ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bonata“ priteisė 3 638,16 Eur autorinį atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 3 102,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o iš atsakovės UAB „DA Holding“ 1 795,66 Eur autorinį atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 3 060,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovių pareiškimas dėl 2021 m. kovo 10 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

16. Pažymėtina, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Dėl neatvykimo į teismo posėdį

17. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Taigi viena iš esminių sąlygų priimti sprendimą už akių yra tinkamas priešingos šalies informavimas apie jai pareikšta ieškinį, t. y. tinkamas procesinių dokumentų įteikimas.

18. CPK 287 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (straipsnio 2 dalis). Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie 2021 m. kovo 3 d. 13.00 val. paskirto teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovės informuotos, 2021 m. sausio 29 d. išsiuntus teismo šaukimą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą atsakovių atstovui advokatui J. L. (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnio 9 ir 10 dalys). Aplinkybė, kad atsakovėms buvo žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, patvirtina ir atsakovių atstovo 2021 m. vasario 26 d. prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo.

20. Į teismo posėdį atsakovių atstovas neatvyko. Pažymėtina, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. kovo 1 d. buvo gautas atsakovių 2021 m. vasario 26 d. prašymas atidėti teismo posėdį dėl šalyje paskelbto karantino, tačiau šis prašymas buvo netenkintas teisėjo 2021 m. kovo 1 d. rezoliucija. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, atsakovių atstovas karantino laikotarpiu dalyvavo kitose bylose fiziniu būdu rengtuose teismo posėdžiuose, t.. y. 2021 m. vasario 11 d. 9.30 val. teismo posėdyje, rengtame Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. N1-162-270/2021 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

21. Nors apeliantės nurodo, kad joms apie teisėjo rezoliuciją ir jos turinį dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta, rezoliucija EPP sistemoje nebuvo įkelta arba buvo neprieinama, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog minėti apeliančių argumentai yra nepagrįsti konkrečiais duomenimis ir prieštarauja ieškovės pateiktiems įrodymams, t. y. atsakovių atstovo prašymas atidėti posėdį teisme gautas 2021 m. kovo 1 d. ir tą pačią dieną netenkintas teisėjo priimta rezoliucija, kuri buvo patalpinta EPP sistemoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovių atstovas turėjo numatyti, kad prašymas atidėti teismo posėdį gali būti netenkintas ir žodine nutartimi teismo posėdžio metu. Be to, byloje nėra duomenų, kad prieš teismo posėdį apeliančių atstovas kreipėsi į teismą, jog pasitikslintų, ar posėdis bus atidėtas, ar vyks (CPK 178 straipsnis).

22. Taip pat apeliantės nurodo, jog bylos nagrinėjimo atidėjimas grindžiamas tuo, kad nuo 2020 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta sugriežtinta karantino tvarka taikytina ir teismų sistemai ir manė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl karantino ir šiuo klausimu priimtos Teisėjų tarybos rekomendacijos buvo pagrindas prašyti atidėti teismo posėdį civilinėje byloje. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime už akių nepasisakė, ar nurodytos Teisėjų tarybos rekomendacijos dėl posėdžių organizavimo civilinėse bylose yra svarbi aplinkybė, ar proceso šalis dėl to turi teisę prašyti atidėti teismo posėdį.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent teismui kyla pareiga karantino laikotarpiu užtikrinti tinkamą asmenų ir visuomenės sveikatos apsaugą teismo posėdžių metu, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, ir teismas turi visas galimybes šios pareigos laikytis. Pažymėtina, jog byloje duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, paskirto posėdžio metu, neturėjo pakankamo dydžio posėdžių salės, kurioje teismas būtų galėjęs nagrinėti šią bylą dalyvaujant visoms proceso šalims, nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, būtent teismui yra nustatyta pareiga vertinti galimybes dėl bylos nagrinėjimo teismo patalpose, vadovaujantis Vyriausybės priimtais sprendimais dėl paskelbto karantino, t. y. teismo posėdžio vietą, datą ir laiką skiria bylą nagrinėjantis teismas, todėl, prieš skirdamas teismo posėdį, teismas įvertina visas aplinkybes, o nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad teismas neįvertino aplinkybių dėl karantino. Nepaisant šalyje paskelbto karantino, bylos šalys visada privalo informuoti teismą apie neatvykimą į teismo posėdį.

24. Kadangi pirmosios instancijos teismas, 2021 m. kovo 1 d. teisėjo rezoliucija netenkinęs atsakovių atstovo prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, 2021 m. kovo 3 d. 13.00 val. numatyto teismo posėdžio neatidėjo, todėl atsakovių atstovui nebuvo jokio pagrindo tikėtis, jog posėdis neįvyks ir bus atidėtas. Kaip jau buvo minėta, atsakovių atstovas turėjo numatyti, kad prašymas atidėti teismo posėdį gali būti netenkintas, o ne pasyviai tikėtis, kad teismo posėdis neįvyks dėl šalyje paskelbto karantino. Atkreiptinas dėmesys, jog nei minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriuo paskelbtas karantinas, nei kituose teisės aktuose nebuvo nustatyta, kad dėl karantino paskelbimo be bylą nagrinėjančio teismo sprendimo atšaukiami ar atidedami visi teismų posėdžiai ar netaikomos neatvykimo į teismo posėdžius pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su ieškovės argumentais, pažymi, kad joks įstatymas ar Vyriausybės nutarimas nenumato, jog dalyvavimas baudžiamųjų bylų posėdžiuose karantino metu turėjo prioritetinę teisę prieš civilinių bylų posėdžius, todėl apeliančių atstovo argumentai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjime jis privalėjo dalyvauti, o šią bylą buvo galima tęsti iki karantino pabaigos, yra visiškai nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės atstovas būtų kreipęsis į teismą dėl kokios nors informacijos suteikimo – tiek dėl teismo posėdžio datos, tiek dėl to, kokias apsaugos priemones dėvėti, ar teismas užtikrins tinkamą atstumą tarp šalių ir pan. (CPK 178 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovių atstovas nesirūpino laiku ir rūpestingai informuoti teismą apie neatvykimą į paskirtą teismo posėdį, t. y. sąžiningai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovių atstovas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, neatvykimo priežastys teismui nebuvo žinomos, kitų prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio nepateikė. Kadangi ieškovė išreiškė valią, esant CPK numatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių atsakovėms, pirmosios instancijos teismas nustatęs CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes sprendimui už akių priimti, 2021 m. kovo 10 d. pagrįstai jį priėmė (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo

25. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).

26. Taigi, siekdamos savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovės turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas formaliai įvertino pateiktus ieškovės įrodymus ir ieškinį tenkino.

27. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Bonata“ 2019 m. lapkričio 8 d. COMPENSA koncertų salėje, Vilniuje, surengė koncertą „Super Diskoteka – 3“. Koncerto metu buvo atlikti šie muzikos kūriniai: „U Menya Est Ty“, „Vau-Va“, „Resnitsy“, „S. V.“, „Ne Skhodi S Uma“, „Bez Tebya“, „Ya Lyublyu Tebya“, „A Ya Skuchayu Ochen“, „Tolko Ty“, „Davai Nalivay (Sto Balerin)“, „Strashno Sidet Odnoy (Poltergeyst)“, „Eto Vse O Tebe“, „Kakao“, „Skoro Vse Proydet (Vse Proydet)“, „U Menya Est Schaste“, „Ruchki“, „Ty Menja Ne Ishi“, „Ty Brosil Menya“,„Shipy I Rozy (Ne Grusti)“, „Krasavchik“, „Na Vecherinke“, „Topolya“, „Kapuchino“, „Solntse Za Goroy“.

29. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „DA Holding“ 2019 m. lapkričio 9 d. Šiaulių arenoje, Šiauliuose, surengė koncertą „Super Diskoteka – 3“. Koncerto metu buvo atlikti šie muzikos kūriniai: „Topolia (remix)“, „U Menya Est Ty“, „Vau-Va“, „Resnitsy“, „S. V.“, „Ne Skhodi S Uma“, „Bez Tebya“, „Ya Lyublyu Tebya“, „A Ya Skuchayu Ochen“, „Tolko Ty“, „Davai Nalivay (Sto Balerin)“, „Strashno Sidet Odnoy (Poltergeyst)“, „Eto Vse O Tebe“, „Kakao“, „Skoro Vse Proydet (Vse Proydet)“, „U Menya Est Schaste“, „Ruchki“, „Ty Menja Ne Ishi“, „Ty Brosil Menya“,„Shipy I Rozy (Ne Grusti)“, „Krasavchik“, „Na Vecherinke“.

30. Nurodytų kūrinių autorių teisių turėtojai pagal LATGA (ieškovės) pateiktus rašytinius įrodymus (kūrinių registracijos korteles) yra L. B. V., V. J. B., K. E. K., First Music Publishing, O. V. K., J. S. S., I.V. S., A. A. G., D. Ju. C., V. G. R., M. N. Z., S. V. K., D. M. C., B.N. C., D. De La C.Candon, D. H. V., A. I. N., E. V. R. ir kt. Šie autoriai savo turtines teises į kūrinius yra perdavę administruoti Rusijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir (ar) Ispanijos kolektyvinio administravimo asociacijoms (RAO, GEMA, PRS, SGAE). Su šiomis asociacijomis ieškovė yra pasirašiusi tarpusavio bendradarbiavimo (atstovavimo) sutartis.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei kartu su atskiruoju skundu, atsakovės įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti LATGA pateiktose kūrinių registracijos kortelėse nurodytų duomenų teisingumu ir patikimumu, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos argumentais, jog apeliantės savo teiginius, kad LATGA pateikti įrodymai neturi nieko bendro su tikrove, atsakovės grindžia tik savo svarstymais. Pažymėtina, kad neigdamos LATGA pateiktų įrodymų turinį atsakovės turėjo pateikti priešingus faktus galinčius pagrįsti įrodymus (CPK 178 straipsnis).

33. Taip pat atsakovės nurodo, jog autorių sutartyse su ROA nėra draudimų autoriams savo teises įgyvendinti individualiai.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, jog autorius, sudaręs sutartį su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija dėl savo autoriaus teisių administravimo, jeigu nesusitarta kitaip, negali šių teisių įgyvendinti individualiai. Autorius gali perduoti (leisti naudoti) kitiems tik tas turtines teises arba teises į tuos kūrinius, kurių nebuvo perdavęs kolektyviai administruoti kolektyvinio administravimo asociacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-969/2018, 24 ir 27 punktai).

35. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp RAO ir dalies kūrinių autorių teisių turėtojų S.V. K., O. V. K., J. S. S., A. A. G., kurie savo autorių teises yra perdavę administruoti RAO, aiškiai išreikšti susitarimai dėl jų autorių teisių individualaus įgyvendinimo ginčo koncerto atveju nebuvo sudaryti. Pagal ieškovės nurodytas aplinkybes RAO nariai neturi teisės asmeniškai (individualiai) įgyvendinti tų teisių, kurias perdavė kolektyviai administruoti. Nutarę savo teises įgyvendinti per RAO, kaip kolektyvinio administravimo asociaciją, autoriai negali savo nuožiūra vienašališkai keisti savo teisių įgyvendinimo būdo sąlygų, nesilaikydami teisės panaikinti ar atšaukti suteiktą leidimą administruoti jų turimas autorių teises įgyvendinimo tvarkos. Byloje jokių įrodymu, patvirtinančių atsakovių nurodyto susitarimo egzistavimą, atsakovės nepateikė, dėl ko atsakovių aukščiau nurodyti argumentai apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai šioje byloje kolektyviai atstovauja nurodytus autorius.

36. Apeliančių teigimu, autorinis atlyginimas yra sumokėtas patiems autoriams. Nustačius, kad muzikos kūrinių autoriai patys viešai atliko savo kūrinius, dėl jų panaudojimo sudarė sutartis ir gavo sutartą atlyginimą, nebūtų pagrindo išvadai apie šių autorių teisių pažeidimą.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kadangi ieškovė pareiškė ieškinį dėl autorinio atlyginimo išieškojimo, grindžiamą autorių teisių pažeidimu neteisėtai naudojant kūrinius, todėl būtina nustatyti bylos aplinkybę – neteisėtą autoriaus kūrinių naudojimą, reiškiančią autoriaus teisių pažeidimą. Nustačius, kad muzikos kūrinių autoriai patys viešai atliko savo kūrinius, dėl jų panaudojimo sudarę sutartis ir gavę sutartą atlygį, nebūtų pagrindo išvadai apie šių autorių teisių pažeidimą. Tačiau aplinkybė, kad autoriams buvo sumokėtas autorinis atlyginimas, turi būti įrodyta, ir tai yra atsakovių pareiga. Pastebėtina, jog tokios pozicijos savo praktikoje, kuria apeliaciniame skunde remiasi ir pati ieškovė, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartus, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-17/2012; Nr. 3K-3-45-969/2018).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų kad autorinis atlyginimas yra sumokėtas patiems autoriams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pateikti tik dokumentai, galintys galimai pagrįsti, kad atsakovė UAB „Bonata“ atsiskaitė su IP „B. M.“, IP „K. S. V.“ ir J. S. S., kaip grupės „VIRUS“ agentu, o atsakovė UAB „DA Holding“ – su IP „B. M.“. Pagal šiuos dokumentus mokėjimai atlikti ne atsakovių minimiems autoriams (S.V. K., O. V. K., J. S. S., A. A. G.), o juridiniams asmenims. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pateiktos sutartys bei mokėjimo dokumentai nėra susiję su pačiais autoriais, autoriai nėra šių dokumentų šalys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog iš atsakovių pateiktų dokumentų formaliai galima spręsti, kad mokėjimai atlikti kaip atlyginimas už kūrinių atlikimą, o šioje byloje pareikštais reikalavimais keliamas klausimas išimtinai dėl autorinio atlyginimo mokėjimo.

39. Atsakovės taip pat nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovės prieš koncertą pateikė ieškovei licencinę sutartį, raštu pateikė savo pastabas dėl ieškovės pateikto sutarties teksto, tačiau ieškovė atmetė teiktas pastabas ir licencinę sutartį grąžino nepasirašytą. Atsakovės pažymi, kad dėl nepasirašytos sutarties kaltė tenka ieškovei.

40. ATGTĮ 72¹² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad licencinė sutartis paprastai sudaroma prisijungimo būdu pagal kolektyvinio administravimo organizacijos standartines sąlygas, kurias ieškovė skelbia internete viešai. Dėl šios priežasties atsakovių atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad ieškovė pati privalo prisiimti atsakomybę, nes privalėjo sutikti su atsakovių siūlymais ar tai, kad atsisakė keisti standartines licencines sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu taip pat yra nepagrįsti, todėl atmestini.

41. Taip pat ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad kolektyviai administruojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovės nuspręsdamos kūrinius renginių metu naudoti, nesudarius su ieškove licencinių sutarčių ir nesumokėjusi autorinio atlyginimo, atsakovės turėjo įvertinti ir dėl to pagal ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalį galinčias kilti teisines pasekmes.

42. Pažymėtina, jog apeliančių argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, į aplinkybę, kad dalis autorinio atlyginimo sumokėta LATGA, neatsižvelgė ir priteisė dvigubo dydžio autorinį atlyginimą, įskaitant ir tą dalį, kuri ieškovei jau yra sumokėta yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

43. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškime peržiūrėti teismo sprendimą už akių nenustatyta ir antroji aplinkybė, o būtent tai, kad tiek su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek su atskiruoju skundu apeliantės nepateikė įrodymų ir duomenų, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

44. Teismas pažymi, kad rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju atsakovės nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad priimtas teismo sprendimas akivaizdžiai yra neteisingas (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos faktinius duomenis bei teisinę situaciją konstatuoja, kad atsakovės nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, pareiškimą grindė deklaratyviais teiginiais, todėl atsakovės pateikti argumentai negali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Nustačius, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepagrindė aplinkybės, jog negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, taip pat nenurodė naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių bei įvertinus tai, kad atsakovė nei kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė priimtame teismo sprendime už akių konstatuotų argumentų paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Tai, kad apeliantės nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina pirmosios instancijos teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl šios priežasties panaikinti ar pakeisti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Kiti apeliančių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

47. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

48. Atsižvelgus į tai, kad šia nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovių atskirąjį skundą parengimą, tačiau tokių įrodymų, ieškovė, pagrindžiančių jos apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

49. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

50. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliančių atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.