Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsdamas antstolio A. B. prašymo dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal pareiškėjo AXA France IARD prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Prancūzijos Respublikos Reno komercinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 2013F00258, ir Prancūzijos Respublikos Reno apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimą (Nr. 46 R.G. 14/01803) dėl piniginių lėšų priteisimo iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vidmeda“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Prancūzijos Respublikos Reno komercinis teismas 2014 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą byloje Nr. 2013F00258, kuriuo teismas nutarė, kad „bendrovių AXA France IARD ir CONTACT LOGISTIC ieškiniai yra tenkintini, atmetamas UAB „Vidmeda“ ieškinys ir iš jos priteisiama sumokėti AXA France IARD ir CONTACT LOGISTIC: be kitų teisėtų išlaidų ir delspinigių, skaičiuojamų nuo kvietimo į teismą dienos, 11 889,52 eurų sumą; pagal CPK 700 str. 4000 eurų sumą; padengti visas išlaidas, įskaitant vertimo. Kaip tai numato CPK 695 ir 701 straipsniai, nustatytos 109,17 eurų dydžio teismo kanceliarijos išlaidos“. Prancūzijos Respublikos Reno apeliacinis teismas 2016 m. sausio 26 d. priėmė nutarimą (Nr. 46 R.G. 14/01803), kuriuo teismas: „patvirtino sprendimą visa apimtimi. Atmetė UAB „Vidmeda“ ieškinį, paremtą civilinio proceso kodekso 700 str. išaiškinimu. Priteisė iš UAB „Vidmeda“ sumokėti bendrovėms SA AXA France IARD ir SAS CONTACT LOGISTIQUE 2 500 eurų sumą, remiantis civilinio proceso kodekso 700 str. išaiškinimu, o taip pat pagal to paties kodekso 699 str. išaiškinimą apmokėti pirmosios instancijos ir apeliacinio teismo išlaidas“.

3. 2018 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo. 2018 m. rugsėjo 11 d. išieškotojo (pareiškėjo) prašymu Lietuvos apeliacinis teismas išdavė jam vykdomąjį raštą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti

5. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

6. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad abi minėtos teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007, 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

8. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Kadangi CPK 278 straipsnio 1 dalis ir 589 straipsnio 1 dalis sudaro visumą ir yra skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti, tai šios nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai yra kreipiamasi dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo. Tai reiškia, kad teismo sprendimo vykdymą išaiškinti leidžiama, jeigu jis nėra įvykdytas. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9. Antstolis prašymą išaiškinti procesinio sprendimo vykdymo tvarką pateikė dėl Lietuvos Respublikoje leisto vykdyti Prancūzijos Respublikos Reno komercinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo bei Prancūzijos Respublikos Reno apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimo dėl piniginių lėšų priteisimo iš suinteresuoto asmens UAB „Vidmeda“. Pažymėtina, kad 2000 m. gruodžio 22 d. Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būti pripažintas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso. Ši nuostata reiškia, jog negali būti taikomos kitokios Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūros, nei tos, kokios yra numatytos Reglamento Nr. 44/2001 33 straipsnio 2 dalyje (savarankiška užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra) ir 3 dalyje („atsitiktinis“ užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti). Reglamento Nr. 44/2001 38 straipsnyje nurodyta, kad Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas ir joje turintis būti vykdomas teismo sprendimas vykdomas kitoje valstybėje narėje, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo paskelbtas vykdytinu toje kitoje valstybėje narėje. Pagal Reglamento Nr.44/2001 40 straipsnio 1 dalį prašymo dėl leidimo vykdyti pateikimo procedūrą reglamentuoja valstybės narės, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, įstatymai. Todėl šiuo atveju, sprendimas leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje aptariamus Prancūzijos Respublikos Reno komercinio teismo sprendimus, buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsniu, kurio 1 dalyje nurodyta, jog Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai, kai Europos Sąjungos reglamentuose numatyta šių teismų sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarka, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką.

10. Užsienio teismų ir arbitražų sprendimo vykdymo ypatumus apibrėžiančio CPK LVIII skyriaus 773 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog užsienio teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka, jeigu šiam skyriuje nenustatyta kitaip. Taigi nuo Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo leisti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje įsiteisėjimo momento atsiranda teisė atlikti atitinkamus vykdymo veiksmus vykdytino Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pagrindu.

11. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į aplinkybę, jog antstolis pateikė prašymą išaiškinti Prancūzijos Respublikos Reno komercinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo bei Prancūzijos Respublikos Reno apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimo dėl piniginių lėšų priteisimo iš suinteresuoto asmens UAB „Vidmeda“ vykdymo tvarką. Tuo tarpu tiek CPK 278 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo teisę išaiškinti sprendimą, tiek CPK 589 straipsnyje, įtvirtinančiame antstolio teisę kreiptis su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, nurodyta, kad visais atvejais sprendimą, taigi ir jo įvykdymo tvarką, aiškinti turi teisę tik pats jį priėmęs teismas. Minėta, kad teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Sprendimai, dėl kurių vykdymo tvarkos išaiškinimo kreipėsi antstolis, nėra priimti Lietuvos apeliacinio teisme, juos priėmė Prancūzijos Respublikos teismai. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas, net ir turėdamas jam įstatymo suteiktą teisę (CPK 302 straipsnis) išaiškinti sprendimus bei jų vykdymo tvarką, gali išaiškinti tik savo priimtus sprendimus. Teisės doktrinoje vieningai pripažįstama, kad dokumentas (nutartis), kuriuo buvo išaiškintas sprendimas, tampa sudedamąja teismo sprendimo dalimi. Požiūris į teismo sprendimą ir jo išaiškinimą kaip į vieną visumą suponuoja būtinybę sprendžiant sprendimo vykdomo tvarkos išaiškinimo klausimą šį klausimą spręsti ne atskirtai, bet kompleksiškai.

12. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju jam nėra suteikta teisė aiškinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtų sprendimų vykdymo tvarką. Pabrėžtina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš realiai įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; kt.).

13. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, kilus ginčui tarp bylos šalių dėl Lietuvos Respublikoje leisto vykdyti Prancūzijos Respublikos teismo sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis, kuriam, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas, bei įpareigojo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, turėtų kreiptis dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo į tą sprendimą priėmusį teismą. Lietuvos apeliacinio teismo įsitikinimu, toks antstolio veiksmas visiškai atitinka teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais grindžiamą antstolio pareigą apginti išieškotojo interesus.

14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas antstolio A. B. prašymą išaiškinti procesinio sprendimo vykdymo tvarką atsisako priimti kaip neteismingą Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 115 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolio A. B. prašymą dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atsisakyti priimti.