Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo A. K. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-199-504/2021 pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. K., trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Pusbroliai“, dėl žalos atlyginimo už nuostolius padarytus kraštovaizdžiui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-199-504/2021 ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinys dėl žalos atlyginimo už nuostolius padarytus kraštovaizdžiui, tenkintas ir priteista iš atsakovo A. K. valstybės naudai 3129 Eur žalos gamtai atlyginimo ir 5 % dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas sumas sumokant į ieškovo Departamento nurodytą sąskaitą. Taip pat priteista iš atsakovo A. K. 22,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 70 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-199-504/2021 įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 7 d.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Prašė teismo netenkinti prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-199-504/2021;prašymą panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą atmesti; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Iš Valstybinės miškų tarnybos pateiktų duomenų galima spręsti, kad juose fiksuoti ne visame žemės ūkio paskirties sklype esantys medžiai, o tik A. K. sklypo dalyje, t.y. miško žemės plote augę medžiai. 2018-06-20 patikrinamas atliktas ir pažeidimai nustatyti neišskiriant kurios nors J. B. žemės sklypo dalies ar konkrečių naudmenų. Šie naujai pateikti dokumentai yra tik A. K. nuosavybės teise augantys medžiai jo sklypo dalyje, o ne iškirsti saugotini medžiai J. B. ir G. B. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).A. K. keičia savo poziciją ir teigia, kad tokių medžių, kuriuos iškirto (organizavo kirtimą) nėra ginčo sklype priklausančiame J. ir G. B.. Apie jų iškirtimą A. K. prisipažino ikiteisminio tyrimo byloje, dalyvavo kelmų matavime, ir neigdamas ikiteisminio tyrimo metu bei teismo nustatytas aplinkybes siekia suklaidinti teismą.

Departamentas nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo prašyme išdėstytais motyvais, mano, jog tai pareiškėjo gynybinė versija siekiant išvengti atsakomybės dėl padarytos žalos valstybei atlyginimo. Pareiškėjas įvairiose tyrimo stadijose ir teismo nagrinėjamose bylose turėjo galimybę pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėjas prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-199-504/2021 piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis pavėluotai pateikiant įrodymus, nes ginčas dėl žalos atlyginimo neteisėtai iškirtus saugotinus medžius neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo medžiams kirsti, kai toks leidimas yra būtinas ,vyko jau nuo 2018 metų, kuriuos galėjo pateikti tiek atliekant ikiteisminį tyrimą 2018 metais byloje Nr. 06-2-00146-18 dėl medžių vagystės (Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2019-05-30 nutarimas), tiek Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjai priimant 2019-07-22 nutartį, egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2020 metais įvairiose bylos nagrinėjimo stadijose (2020-04-20 teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-4339-762/2020, 2020-06-09 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5376-762/2020 bei 2021-08-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-199-504/2021), bet nebuvo teismui teikiami. Tokių dokumentų pateikimas ginčo byloje dėl iškirstų saugotinų medžių nebūtų turėjęs reikšmės, nes A. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad tai jis iškirto saugotinus medžius J. B. sklype, vėlesniuose teismų sprendimuose patvirtinta, kad A. K. neteisėtais veiksmais padarė žalą aplinkai, o ir papildomi įrodymai pateikti ne iš tos sklypo dalies, kuri priklauso J. B. ir kur buvo iškirsti saugotini medžiai.

Departamento nuomone, negali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, nes pateikti nauji dokumentai atspindi duomenis A. K. sklypo dalyje duomenis apie ten augančius medžius, o ne B. priklausančio sklypo dalyje augusiems ir šiuo metu esantiems saugotiniems medžiams, kuris ribojasi su A. K. sklypu.

Trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Pusbroliai“, byloje atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo iki teismo posėdžio pradžios nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019)

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tvirtina, kad pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės atskleidė naujas aplinkybes, kurios paaiškėjo po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo, gauti dar neįsiteisėjus pirmos instancijos teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-199-504/2021. Nurodo, kad paaiškėję duomenys rodo visai kitas faktines aplinkybes, nei nurodyta 2018 m. birželio 20 d. Rokiškio rajono agentūros savavališkai nukirstų medžių kelmų matavimo akte, nei patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pateikė 2021 m. rugpjūčio 12 d. gautą sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą su abriso ir kadastrinių matavimų ribomis, abrisą, sklypo preliminarų planą, sklypo kadastrinių matavimų planą, 2021 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės miškų tarnybos raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), taksoraščio ištrauką, 2021 m. rugpjūčio 28 d. gautus ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateiktus kitus rašytinius įrodymus - miškininkystės specialisto D. I. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu sudarytus dokumentus, biržės santrauką, medžių skaičių ir skalsumą, sklypo planą, taksoraštį.

Pareiškėjo manymu, pateikti nauji rašytiniai įrodymai patvirtina naują aplinkybę, kad 2018 m. birželio 20 d. Rokiškio rajono agentūros savavališkai nukirstų medžių akte nurodyti duomenys yra užfiksuoti ne sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes 41 vieneto įvairių rūšių medžių šiame sklype nėra buvę. 2021 m. rugpjūčio 31 d. specialistas vadybininkas miškininkystei D. I. atliko žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), medynų apžiūrą ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. Medyno apžiūros akte nurodė, kad Obelių girininkijos 603 kvartalo (duomenys neskelbtini) sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miškas nebuvo išpjautas. Buvo išpjauti krūmai. Nauja aplinkybė tai, kad apžiūra atlikta po to, kai buvo nustatyta tiksli sklypo riba, kas patvirtina apie pateiktų duomenų didesnį tikslumą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pareiškėjo patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus motyvus ir argumentus, išanalizavęs užbaigtos civilinės bylos Nr. e2-199-504/2021 ir šios civilinės bylos nustatytus faktinius duomenis bei aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo pateikti nauji rašytiniai įrodymai, kurie pareiškėjo vertinimu, patvirtina naujas aplinkybes, buvusias nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, neįrodo, kad pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2-199-504/2021 medžiagos atsakovas nesutikdamas su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, pasinaudojo savo teise skųsti sprendimą ir su apeliaciniu skundu teikė apeliacinei instancijai analogiškus rašytinius įrodymus, kaip ir šioje byloje dėl proceso atnaujinimo, nurodydamas, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. prašymo priimti papildomus rašytinius įrodymus, kaip pateikto nesavalaikiai, netenkino. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje, kuria atsakovo A. K. apeliacinį skundą atmetė, be kita nurodė, kad apelianto argumentai neįrodo, kad jo pateiktų naujų rašytinių įrodymų Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. rugpjūčio 16 d. rašto, pažymos apie taksacinius rodiklius ir taksoraščio ištraukos išsireikalavimo ir pateikimo būtinybė iškilo jau po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo. Juolab, kad ginčas tarp šalių teisme nagrinėjamas pakankamai ilgai, t. y. nuo 2020 m. gegužės 15 d. ir jokių procesinių kliūčių pateikti šiuos dokumentus nenustatyta. Kita vertus, apeliantas neteikė užklausos turinį patvirtinančio dokumento, kas neleidžia identifikuoti pateiktos informacijos išsamumo. Iš Tarnybos pateiktų duomenų galima spręsti, kad juose fiksuoti ne visame žemės ūkio paskirties sklype esantys medžiai, o tik šio sklypo dalyje, t. y. miško žemės plote augę medžiai, kas teisėjų kolegijos vertinimu nei patvirtina, nei paneigia ginčui reikšmingas aplinkybes, nes patikrinamas atliktas ir pažeidimai nustatyti neišskiriant kurios nors J. B. žemės sklypo dalies ar konkrečių naudmenų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl šių naujų įrodymų prijungimo buvo netenkintas.

Nagrinėjamu atveju, teismas remdamasis ir aukštesnės instancijos nurodytais motyvais sprendžia, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, dėl naujų aplinkybių paaiškėjimo, grindžiamas naujų įrodymų (duomenų) gavimu, juos pateikiant jau po teismo sprendimo priėmimo, nėra pagrįstas, kadangi nurodyti duomenys atsakovo galėjo ir turėjo būti gauti savalaikiai, tai yra dar iki civilinės bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo, juolab atsižvelgiant į tai, kad vyko ilgai besitęsiantis procesas ir atsakovas byloje buvo atstovaujamas advokatės. Civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas, kuris reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju, pareiškėjas teikdamas naujus ir įrodymus, bei prašydamas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl nurodyti duomenys nebuvo gauti ir pateikti iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-199-504/2021 priėmimo, taip pat nenurodo priežasčių, sukliudžiusių nurodytus duomenis gauti savalaikiai, prašymų byloje atidėti bylos nagrinėjimą šiems papildomiems įrodymams surinkti teikta nebuvo. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad šių įrodymų gavimo būtinybė iškilo vėliau, ar kad apie juos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma dar bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas turėjo visas galimybes rinkti įrodymus pats, ar su advokato pagalba, gauti bei teikti byloje visus jo manymu susijusius su teisingu bylos išnagrinėjimu, rašytinius ir kitus įrodymus, siekdamas jam palankaus teismo sprendimo, kuriuos teismas vertintų kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, bei jų pagrindu padarydamas atitinkamas išvadas priimant sprendimą.

Pažymėtina, kad Civilinis procesas yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, kurių pagrindu teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 1, 2 dalis).

CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).

Civilinio proceso kodeksas proceso šalims be kita ko nustato atitinkamas taisykles, proceso šalių teises ir pareigas, todėl negali būti ignoruojamas tiek įstatyme aiškiai reglamentuotas, tiek teismų praktikoje išplėtotas aiškinimas apie rungtyniškumo principą ir proceso šalių įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą tos konkrečios bylos nagrinėjimo metu bei proceso atnaujinimo instituto išimtinumą. Aplinkybė, kad ginčo šalis nepakankamai naudojosi įstatymo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis (pvz.: įrodinėjimo teise), pati savaime negali būti interpretuojama kaip neribota galimybė ištaisyti šias klaidas vėliau, teikiant nepagrįstus prašymus dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų, kurių teisingumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka, peržiūrėjimo arba siekiant dar kartą pasibylinėti dėl to paties, kas jau teismų yra nustatyta. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1781-464/2018).

Kaip minėta, pareiškėjas nepateikė jokių motyvų ir argumentų, dėl kokių objektyvių priežasčių teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo metu iki sprendimo byloje priėmimo. Byloje dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas taip pat neįrodė, kad šių įrodymų gavimo būtinybė iškilo vėliau, ar kad apie juos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma dar bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su priimtais pirmosios ir apeliacinės instancijos sprendimais nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl teismas sprendžia, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų, kurių pagrindu procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių turėtų būti atnaujintas. Dėl išdėstyto, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-199-504/2021, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo A. K. prašymo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-199-504/2021.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.