Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Ž. prašymą dėl sprendimo vykdymo dalyje dėl nukentėjusiajai D. Z. priteistų sumų išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu J. Ž. prašymą palaikė.

Prokurorė siūlė prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš baudžiamosios bylos Nr.N1-1229-926/2018 matyti, kad 2018-10-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuspręsta D. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajai D. Z. priteisti iš kaltinamojo J. Ž. 565,77 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 77ct) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur (tūkstantį eurų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti, priteisti D. Z. naudai iš kaltinamojo J. Ž. 830 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų) už turėtas išlaidas dėl advokato darbo apmokėjimo.

Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2019-05-27 baudžiamąją bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-124-290/2019).

Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo išdėstymo nereglamentuoja nei Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, todėl sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002).

CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018-10-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuspręsta D. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajai D. Z. priteisti iš kaltinamojo J. Ž. 565,77 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 77ct) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur (tūkstantį eurų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti, priteisti D. Z. naudai iš kaltinamojo J. Ž. 830 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų) už turėtas išlaidas dėl advokato darbo apmokėjimo. Šiame nuosprendyje nustatyta, kad kaltinamasis J. Ž. turi nekilnojamojo turto. Tą patvirtina ir VĮ Registrų centras pateikti duomenys. Pats nuteistasis J. Ž. nurodo, jog gauna nuolatines pajamas, kas mėnesį po 440,00 Eur. Nusikalstama veika padaryta prieš dvejus metus. Pats ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas tęsėsi dvejus metus, todėl teismas laiko, kad kaltinamasis jau turėjo pakankamai laiko, kad sukauptų bent dalį lėšų žalai atlyginti. Nors pareiškėjas nurodo, kad gauna nedideles pajamas, tačiau teismas nenustatė, kad jis siektų kuo greičiau grąžinti skolą ir atlyginti žalą nukentėjusiajai sau pragyvenimui pasilikdamas labai nedidelę pajamų dalį. Priešingai, nuteistasis J. Ž. paaiškino, jog gavo pajamų, tačiau jas skyrė ne tam, kad nukentėjusiajai atlygintų padarytą žalą ir grąžintų skolą. Nukentėjusioji vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo jau yra pateikusi vykdyti antstoliui. Teismas, įvertinęs skolininko prašymą, aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo skolininko prašymą tenkinti, nes tai pažeistų nukentėjusiosios lūkesčius.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. Ž. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.