Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

ieškinys tenkinamas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo ieškovės reikalavimų, todėl nagrinėjamoje byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.

5. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Tbilisyje, Gruzijoje. Jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto Nr. 288). Santuokoje nėra gimusių nepilnamečių vaikų. Sutuoktinių teigimu, jie bendro ūkio nebeveda, santuokinių ryšių nepalaiko, abu sutaria, kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės.

Dėl santuokos nutraukimo.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

7. Ieškovė nurodo, kad šalys bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, visiškai nebendrauja. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, vadinasi, nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutraukiama (Civilinio kodekso (toliau–CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 177 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kaltės.

8. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, kadangi abu sutuoktiniai nesugebėjo sukurti ir išsaugoti santuokos. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų ieškovės nurodytoms santuokos iširimo priežastims. Kadangi šalys negyvena kartu, nededa pastangų išsaugoti santuoką, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

9. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti savo santuokinę pavardę „P“, o atsakovui prašo palikti jo prigimtinę pavardę „P“. Kadangi atsakovas prieštaravimų ir šiam reikalavimui nepareiškė, ieškovės prašymas tenkinamas ir po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės: ieškovei – P, atsakovui – P.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

10. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas. Pažymėtina, jog šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

Dėl santuokos metu įgyto turto.

11. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pareiškėjai santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei negyvenamoji patalpa garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir nutraukiant santuoką yra nedalinamas. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis pareiškėjų vardu registruotų transporto priemonių nėra. Duomenų apie užsienyje registruotą turtą byloje nepateikta. Duomenų apie pareiškėjų kreditorius teismas neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

12. Ieškovė ieškinyje neprašo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

13. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų šioje byloje teismas nepatyrė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Tbilisyje, Gruzijoje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto Nr. 288), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę P., atsakovui - prigimtinę pavardę P.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.