Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-113-227/2019 Gintaras Pašvenskas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00356-2018-3

2019 m. sausio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5889-783/2018 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei L. Š. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, trečiasis asmuo – Kupiškio rajono notarų biuro notarė A. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

12. Pagal CPK (toliau – Civilinio proceso kodekso) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

13. Ieškovė ieškiniu prašė CK 6.472 straipsnyje numatytais pagrindais panaikinti 2016 m. vasario 17 d. dovanojimo sutartį, kuria ji atsakovei padovanojo ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis sklype esančio gyvenamojo namo bei kiemo statinių. Taip pat ieškinyje teigė, kad suklydo dėl sandorio esmės. Pirmosios instancijos teismas esant tokioms ieškinyje nurodytoms aplinkybėms sprendė, ar yra teisinis pagrindas panaikinti sandorį vadovaujantis CK 6.472 straipsnio nuostatomis, taip pat, ar jį būtų galima pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo pagal CK 1.90 straipsnį nuostatas.

14. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl to, jog sandoris galimai yra pripažintinas negaliojančiu ir kitu pagrindu, t.y. pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sandorio, sudaryto dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalis atstovo piktravališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, pripažinimą negaliojančiu. Įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė nereiškė reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu vadovaujantis CK 1.91 straipsnio nuostatomis (CPK 312 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės skundo argumentas dėl to, kad sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės yra naujas reikalavimas, dėl jo teismas nepasisako. Ieškovė turi galimybę ginčyti dovanojimo sutartį kitais sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindais atskiru ieškiniu kitoje byloje.

15. Apeliantė nurodo, kad nepagrįstai teismas atsisakė panaikinti dovanojimo sutartį vadovaujantis CK 6.472 straipsniu. Teismas neįvertino, kad atsakovė naudojo prieš ieškovę psichologinį smurtą, žemino jos orumą, kas yra griežtai smerktina geros moralės požiūriu. Atsakovė vertė ieškovę atiduoti pensiją, kėsinasi į jos visą turtą, nori, kad ji numirtų.

16. Pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika tam, kad būtų panaikintas dovanojimo sandoris remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

17. Ieškinyje nurodyta, kad tarp šalių po dovanojimo sandorio sudarymo kilo konfliktai, po paskutinio konflikto atsakovė pareiškusi, kad neleis į namus ateiti ieškovės draugėms, reikalavo atiduoti pensiją, atsakovės vyras grasino panaudoti prieš ją jėgą ir padovanoti likusią dalį turto. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja pagrindai panaikinti dovanojimo sutartį, atkreipė dėmesį, kad atsakovė buvo įsipareigojusi po sandorio sudarymo pagerinti ieškovės buitį ir savo įsipareigojimus vykdė, nėra įrodymų, kad atsakovė būtų ieškovei grasinusi, siekusi užvaldyti ieškovės gaunamą pensiją, to nepatvirtino liudytojai A. K. ir R. S., išrašas iš medicininių dokumentų, atsakovė ieškovės ligoninėje nelankė jau kilus tarp šalių ginčui. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybę, jog nebuvo grasinimų ar kitų veiksmų, netiesiogiai patvirtina pačios ieškovės pateiktas įrodymas – nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad pati ieškovė pareiškimą tiriančiam pareigūnui nurodė, jog prašo panaikinti dovanojimo sandorį dėl to, jog persigalvojo ir visą turtą nori palikti valstybei.

18. Remiantis CPK 176, 185 straipsniais, teismas savo įsitikinimą, jog tam tikra su ginčo dalyku susijusi aplinkybė egzistuoja, privalo pagrįsti byloje esančiais įrodymais, už kurių pateikimą ir pakankamumą, remiantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu,CPK 178 straipsniu bei konkretų teisinį santykį reglamentuojančiose normose įtvirtintomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo prezumpcijomis, atsako įrodinėtina aplinkybe savo reikalavimą ar atsikirtimą grindžianti proceso šalis. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Tik teismui pripažinus įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, ieškinys gali būti tenkinamas. Teismas, analizuodamas byloje leistinose įrodinėjimo priemonėse pateiktus duomenis, turi vertinti, ar jie pakankamai nuoseklūs, detalūs ir patikimi. Tokių duomenų patikimumą teismas patikrina kartu vertindamas visus byloje esančius įrodymus, t. y. pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu proceso metu įrodinėjamų aplinkybių, išnagrinėjimu, įvertina bendrą įrodymų visumą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad egzistuoja pagrindas panaikinti dovanojimo sutartį vadovaujantis CK 6.472 straipsniu, byloje neįrodyta, kad atsakovė po sandorio sudarymo atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė pagerino ieškovės gyvenimo sąlygas, duomenų apie netinkamą atsakovės elgesį motinos atžvilgiu, nesirūpinimą nepateikta. Vien tik aplinkybė, kad tarp šalių buvo kilę konfliktai dėl pašalinių asmenų lankymosi namuose, ieškovės pensijos panaudojimo, kad pablogėjo šalių santykiai, nutrūko bendravimas, negali būti pagrindas panaikinti dovanojimo sutartį. Ieškovė neįrodė, jog atsakovė po dovanojimo sutarties sudarymo elgėsi taip, kad jos veiksmus ar neveikimą būtų galima laikyti neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės yra įrodytos vien tik jos pačios paaiškinimais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės kelia abejonių, paaiškinimuose trūksta nuoseklumo, nes ieškinyje teigiama, kad žentas ieškovei grasino po sandorio sudarymo, po šalių konflikto ir reikalavo padovanoti likusį turtą, tuo tarpu apeliaciniame skunde teigiama, jog prieš sudarant sutartį dukra ir jos vyras grasino, sakė, kad, jeigu ji nesudarys sandorio, jie užmuš ją. Kaip minėta aukščiau, ieškovė nereiškė reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės, grasinimų vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, todėl plačiau dėl iki sandorio sudarymo galimai atliktų veiksmų vertinimo teisėjų kolegija nepasisako, tik pažymi, kad be ieškovės subjektyvių paaiškinimų nesant kitų įrodymų, negalima konstatuoti buvus aplinkybėms dėl netinkamo apdovanotosios elgesio.

20. Apeliantė nurodo, kad sandoris buvo sudarytas suklydus, ji nesuvokė, jog dalis turto iš karto atiteks atsakovės nuosavybėn, tą nulėmė jos amžius, išsilavinimas, tai, kad ne pati, o notarė perskaitė sutartį, nekonkretizuodama sutarties nuostatų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šios ieškovės teiginius laikė neįrodytais.

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dėl to, kad dovanojimas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. dovanotojo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais dovanojimo sutartį sudaręs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. CK 1.90 straipsnis numato galimybę pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Suklydimas - tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

22. Teisėjų kolegijos požiūriu nagrinėjamu atveju bylai reikšminga aplinkybė, kad dovanojimo sutartį patvirtino notarė A. G.. Notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Prieš tvirtindamas sandorius, notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Taigi, notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Teismo posėdžio metu notarė parodė, jog prieš patvirtindama dovanojimo sutartį ji išaiškino ieškovei pasekmes, aiškinosi jos tikrąją valią, ieškovė jai patvirtino, kad suprato, jog turto dalis pereis atsakovės nuosavybėn, apie tai, kad suprato, pati savo rankraštiniu įrašu patvirtino ir sutartyje. Notarė taip pat parodė, jog ieškovė tuo pačiu laikotarpiu sudarė ir testamentą dėl likusios dalies palikimo atsakovei, vėliau ši sandorį, pablogėjus ieškovės ir atsakovės santykiams, atėjusi į notarų biurą panaikino, dėl šio sandorio panaikinimo į notarų biurą ieškovė buvo atvykusi du kartus. Jai, tvirtinusiai dovanojimo sandorį, nekilo abejonių, kad ieškovė supranta sandorio pasekmes, ieškovė tai, jog suprato sandorio esmę, pažymėjo sutartyje.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti ar kritiškai vertinti notarės paaiškinimus, nėra teisinio pagrindo. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad ši sutartis perskaityta, šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią, priimta bei pasirašyta. Šias aplinkybes šalys patvirtino savo parašais dovanojimo sutartyje, ieškovė savo ranka atliko įrašą, nurodydama, kad suprato sutartį. CPK 197 straipsnio 2 dalis numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė pati sutarties neperskaitė, notarės paaiškinimas dėl sutarties nuostatų nebuvo konkretus, laiko deklaratyviais, taip pat pažymi, kad pats faktas, jog dovanojimo sutartimi buvo dovanojama pusė žemės sklypo su pastatais, o dėl likusios ieškovės dalies ji buvo surašiusi testamentą, kurį vėliau panaikino, leidžia spręsti, jog ieškovė suvokė, jog dovanojama dalis turto pereina apdovanotosios nuosavybėn, o likusią dalį dukra paveldėtų tik po ieškovės mirties.

24. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Pirmosios instancijos teismas įvertino pačios ieškovės paaiškinimus, kad po santykių pablogėjimo su atsakove ji pati rūpinasi mokesčių sumokėjimu, maisto apsirūpinimu, pati sprendžia buitinius klausimus. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė buvo įgijusi beveik pagrindinį išsilavinimą, tuometinėje švietimo sistemoje asmenys, baigę 6 klases, nebuvo laikomi mažaraščiais. Pastebėtina, kad apeliantė nenurodo jokių argumentų, kodėl, jos nuomone, tokios teismo išvados yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog ieškovė dėl savo amžiaus ir išsilavinimo stokos nesuprato sandorio pasekmių. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė, net ir praėjus keliems metams po ginčijamo sandorio sudarymo, pakankamai suvokia ją supančią aplinką ir labai gerai orientuojasi situacijose. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės amžius, išsimokslinimas neįtakojo jos valios padovanoti turtą dukrai ir ieškovės suklydimo pasirašant dovanojimo sutartį.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, šalių pateiktus įrodymus, juos įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Savo išvadas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik atsakovės bei notarės paaiškinimus, bet ir ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu nelaikytina tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip juos vertina pati apeliantė. Byloje esantys įrodymai teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo sandoris buvo sudarytas suklydimo įtakoje, ar kad egzistuotų pagrindai panaikinti dovanojimo sandorį vadovaujantis CK 6.472 straipsniu.

26. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

27. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo iš ieškovės priteistinos atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.