Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas, paskutinius kartus:

1) 2016 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme, 2017 m. vasario 15 d. bausmę atliko;

2) 2020 m. vasario 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, 2020 m. rugsėjo 7 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

3) 2021 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas), 2022 m. vasario 8 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2025 m. liepos 13 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) parke, prie suoliukų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, peiliu vieną kartą dūrė R. J. į pilvo sritį, padarydamas nukentėjusiajam kiauryminį durtinį pilvaplėvės ertmės sužalojimą su vidaus organų - kepenų ir plonosios žarnos pažeidimais bei durtine žaizda pilvo pakrutinio srityje iš kairės, po šonkauliu lanku, kas, sukėlė nukentėjusiojo R. J. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes kiauryminis durtinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas su vidaus organų - kepenų ir plonosios žarnos pažeidimu, buvo pavojingi nukentėjusiojo gyvybei (2024 m. liepos 18 d. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.9. punktas).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Ž. kaltu prisipažino visiškai. Pripažįsta visas jam pareikšto kaltinimo aplinkybes. Parodė, kad 2025 m. liepos 13 d. nuvažiavo prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) parke. Būdamas parke vartojo alkoholinius gėrimus. Nepamena, kokius alkoholinius gėrimus gėrė, galimai, degtinę arba alų. Jam sėdint ant suoliuko priėjo nepažįstamas asmuo, atsisėdo ant kito šalia esančio suoliuko ir tarp jų kilo konfliktas. Tai buvo nukentėjusysis R. J.. Dėl ko kilo konfliktas, nepamena. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Pamena, kaip nukentėjusysis priėjo prie jo, kaltinamojo, ir pradėjo mušti. Norėdamas apsiginti iš kuprinės išsitraukė peilį ir peiliu dūrė nukentėjusiajam į pilvo sritį. Įdūrė negiliai, gal apie 2 cm. Po to išsitraukė peilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Nematė, kaip jautėsi nukentėjusysis, jis, kaltinamasis, iš karto išėjo. Nepamena, kokiu peiliu dūrė, nes nešiojosi kelis peilius. Jis, kaltinamasis, niekur nedirba, „valkatauja“, suradęs kokį daiktą jį išardo, tam nešiojasi įrankius. Įvykio metu su savimi turėjo peilį, atsuktuvą ir kitus įrankius. Kur po įvykio padėjo peilį, nepamena. Nuėjo link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Nepamena, ar pas jį surado peilį. Taip pat nepamena, kaip buvo vežamas į policijos įstaigą. Tik pamena, kad tą dieną buvo su dviračiu. Buvo stipriai neblaivus. Psichikos ligomis neserga. Už smurtavimą anksčiau teistas nebuvo. Gailisi nusikaltęs, atsiprašo nukentėjusiojo. Sutinka su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais, tačiau šiuo metu neturi piniginių lėšų jiems atlyginti. Šiuo metu gydosi Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo stacionare, gydysis dar 4 mėnesius, jo niekur neišleidžia. Po ligoninės gyvens (duomenys neskelbtini) g., ten turi sodo namelį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. J. nurodė, jog 2025 m. liepos 16 d. turėjo vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti pas ūkininką. Tačiau įvykus konfliktui, kurio metu buvo sužalotas, prarado darbą. Dėl patirtų sužalojimų negali dirbti fizinio darbo. Iš Užimtumo tarnybos buvo išbrauktas. Pasveikęs vyks į (duomenys neskelbtini) dirbti. Iki nagrinėjamo įvykio dirbo pagal verslo liudijimą statybose pagalbiniu darbuotoju. 12 metų dirbo (duomenys neskelbtini) statybose, turi patirties. Ligonėje buvo gydomas 8 dienas, jam atliko operaciją, kuri truko apie 3-4 val.. Gydytojai sakė, kad jis buvo labai sunkios būklės, jam perpylė kraują. Po ligoninės gyveno nakvynės namuose. Fizinį skausmą jaučia iki šiol. Iki šiol lankosi pas gydytoją. Jam išduotas nedarbingumas, kuris tęsiamas. Jam padaryta neturtinė žala, kurią vertina 3 000 Eur.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Pareigūno vaizdo registratoriaus įraše „PSS-20250713-174603UTC+0300.mp4“ matyti 2025 m. liepos 13 d., 17.46 val., komisariate, pristatytų asmenų patalpoje A. Ž. atlieka neblaivumo nustatymo testą. Įrašo trukmė 01.09 min. (1 t., b. l. 99-102).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pažymėtina, kad nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tuomet, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas arba susargdinimas. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) (BK 141 straipsnis), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai.

Specialisto G. P. 2025 m. rugpjūčio 7 d. išvadoje nurodyta, kad R. J. padaryti kūno sužalojimai: kiauryminis durtinės pilvaplėvės ertmės sužalojimas su vidaus organų-kepenų ir plonosios žarnos sužalojimais bei durtine žaizda pilvo pakrutinio srityje iš kairės po šonkauliu lanku, remiantis Taisyklių 5.6.9. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi sužalojimai gavosi nuo vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu aštriu duriančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu, paveikus pilvo pakrutinio sritį iš kairės pusės po šonkaulio lanku (1 t., b. l. 95-98).

Byloje surinkti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad nustatytų sužalojimų nukentėjusiajam padarymu A. Ž.kaltinamas pagrįstai. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo R. J., liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimai, vaizdo įrašų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismui nekyla abejonių, jog sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl kaltinamojo A. Ž.veiksmų.

Nors nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Ž.įvykio metu buvo neblaivus (jam nustatytas 3,29 promilės girtumas) ir būtent tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau nėra pagrindo abejoti tuo, kad jis suvokė, jog vieną kartą durdamas nukentėjusiajam į pilvą, gali pažeisti šią gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį, kurioje išsidėstę pakankamai svarbūs žmogaus vidaus organai, taip keldamas realų pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad taip gali nukentėjusįjį sužaloti ir to siekė. Teismo vertinimu, kaltinamasis A. Ž. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Analizuodamas byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsiradimui didelę įtaką turėjo ir paties nukentėjusiojo provokuojantys veiksmai.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, nustatoma tuomet, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-153-511/2020). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-153-511/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2025 m. liepos 13 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) parke, tarp nukentėjusiojo R. J. ir kaltinamojo A. Ž. įvyko žodinis konfliktas. Kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, o nukentėjusysis vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė kaltinamajam į veido sritį, paėmė kaltinamojo dviratį ir jį numetė. Šias aplinkybes patvirtino ne tik kaltinamasis A. Ž., bet ir nukentėjusysis R. J. bei tiesiogiai įvykį matęs liudytojas A. P.. Netrukus po įvykio į areštinę pristačius kaltinamąjį A. Ž., ant jo veido, nosies srityje pastebėti nubrozdinimas ir įdrėskimas (1 t., b.l. 127).

Iš anksčiau aptartų duomenų matyti, kad nukentėjusysis be reikšmingo pagrindo, agresyviai nusiteikęs galėjo išprovokuoti smurtinius kaltinamojo veiksmus, jam smūgiavęs į veido sritį. Toks neleistinas nukentėjusiojo R. J. elgesys, teismo vertinimu, išprovokavo kaltinamojo atsakomuosius smurtinius veiksmus.

Būtina įvertinti ir tai, jog įvykio metu kaltinamasis A. Ž. buvo neblaivus, todėl negebėjo situacijos vertinti visapusiškai, net ir menkiausias veiksmas ar žodis galėjo sukelti neadekvatų neblaivaus asmens atsaką, tuo labiau smurtinį atsaką galėjo sukelti nukentėjusiojo taip pat smurtiniai veiksmai.

Akivaizdu, jog aptartas nukentėjusiojo R. J. elgesys galėjo sukelti neigiamas emocijas, kaltinamasis galėjo pajausti grėsmę, dėl ko galėjo panašiu arba analogišku elgesiu sureaguoti į nukentėjusiojo elgesį. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo R. J. elgesys buvo provokuojantis ir pavojingas, keliantis grėsmę A. Ž., todėl A. Ž. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos nukentėjusiojo provokuojantis ir rizikingas elgesys.

Kaltinamojo A. Ž.atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei kad šios veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos jo veiksmams ir šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės skyrimas

Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), taip pat į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis A. Ž.padarė vieną, tyčinį, sunkų, baigtą, smurtinį ir pakankamai pavojingą visuomenei nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir gailisi. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamojo smurtinis elgesys buvo išprovokuotas nukentėjusiojo R. J.. Taip pat yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. A. Ž. praeityje buvo teistas – iš jo teistumo istorijos matyti, kad jis anksčiau buvo teistas taip pat ir už smurtinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. A. Ž.yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, tarp jų – už neblaivaus buvimą viešoje vietoje, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje bei kitus. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis nevengia girtauti ir įvykio metu buvo girtumo būsenoje. Nors kaltinamasis A. Ž. yra darbingo amžiaus, niekur nedirba, nusikalstama veika padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino. Įvertinus tai, kaltinamajam A. Ž. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir A. Ž. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. liepos 13 d. 17.25 val. iki 2025 m. liepos 15 d. 10.49 val. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 7 921,70 eurų dydžio civilinį ieškinį A. Ž. dėl R. J. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 52).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos patvirtina, kad Valstybinė ligonių kasa yra tinkama ieškovė.

Nukentėjusysis R. J. dėl kaltinamojo A. Ž. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 7 921,70 Eur. Sveikatos priežiūros išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis A. Ž., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo A. Ž. priteisiama 7 921,70 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Be to, nukentėjusysis R. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo A. Ž. priteisti 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad dėl patirtų sveikatos sužalojimų prarado darbingumą, iki šiol jaučia fizinį skausmą. Patyrė ne tik finansinius nuostolius, bet ir neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur (1 t., b.l. 52). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. J. nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų negali dirbti, jaučia fizinį skausmą, iki šiol lankosi gydymo įstaigoje.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

Pagal formuojamą teismų praktiką matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur iki 100 000 Eur, paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-101-677/2015, Nr. 2K-244-942/2015, Nr. 2K-604-788/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-17-648/2017, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-100-696/2018, Nr. 2K-143-1073/2020).

Iš teisminio nagrinėjimo metu bylai pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis R. J. dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų patyrė šiuos sužalojimus: kiauryminį durtinės pilvaplėvės ertmės sužalojimą su vidaus organų-kepenų ir plonosios žarnos sužalojimais bei durtine žaizda pilvo pakrutinio srityje iš kairės po šonkauliu lanku, kas yra sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 95-98). Nukentėjusysis R. J.buvo nedarbingas ilgą laiką, buvo gydomas VšĮ Klaipėdos universiteto liginės stacionare, jam atlikta chirurginė operacija.

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo A. Ž. padaryto tyčinio nusikaltimo nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, nes R. J.dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo įvykio ir gydymo metu patyrė fizinį skausmą, orumo pažeminimą, didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Taip pat dėl sužalojimo jis patyrė neigiamas pasekmes, paveikusias jo socialinę, šeiminę ar profesinę sritis. Nustatant neturtinės žalos dydį privaloma atsižvelgti ir į kaltininko turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei formuojamą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais. Sprendžiant iš bylos aplinkybių bei kaltinamojo paaiškinimų, jis šiuo metu niekur nedirba, be to gydomas šiuo metu gydomas Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo stacionare.

Įvertinus aptartų kriterijų visumą, taip pat atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį nagrinėjamo įvykio metu, bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytina, kad nukentėjusiojo R. J. civilinis ieškinys dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. biologinio pėdsako ėminys, peilis, saugomi Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

2. skaitmeninė laikmena (1 vnt.) su vaizdo įrašais, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Ž. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. liepos 13 d. 17.25 val. iki 2025 m. liepos 15 d. 10.49 val. (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiojo R. J. civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti nukentėjusiojo R. J. naudai iš kaltinamojo A. Ž. – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Valstybinė ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą 7 921,70 Eur civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš kaltinamojo A. Ž. 7 921,70 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt vieną eurą 70 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. biologinio pėdsako ėminį, peilį, saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2. skaitmeninę laikmeną (1 vnt.) su vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.