Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-42-770/2009 pagal atsakovo J. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas prašė atnaujinti procesą Varėnos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-42-770/2009 dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Bylą išnagrinėti pakartotinai ir priimti dalyje naują sprendimą – atmetant ieškovės T. S. reikalavimą dėl 47 398 Lt kompensacijos priteisimo.

Proceso atnaujinimo pagrindu atsakovas nurodė tai, kad 2011 m. balandžio 12 d. buvo atliktas auditas dėl jam Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestų tiesioginių išmokų panaudojimo, kuriuo buvo konstatuota, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM pervedė 924 734,963 Lt, o tiesioginėms ūkio išlaidoms 2004-2008 m. laikotarpiu buvo panaudota 738 422,37 Lt, laikotarpiu nuo 2004 iki 2007 m. birželio 30 d. paramos gauta 336 347,28 Lt, ūkio išlaidų buvo 416 138,72 Lt. Taigi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad į dalintiną turtą nebuvo įtraukta visa paramos suma, nebuvo nustatytos ir tirtos finansinės išlaidos ūkiui ir kitam turtui įsigyti. 2011 m. balandžio 12 d. atlikto audito patikrinimo aktas vienareikšmiškai patvirtina aplinkybę, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta išvada, kad 434 000 Lt suma atsakovas nepateisinamai sumažino sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, yra absoliučiai nepagrįsta.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Aptariamu atveju apeliacinio proceso objektą sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-42-770/2009 ir tinkamai įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes kaip neturinčias reikšmės jau išnagrinėtos civilinės bylos baigčiai. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamą procesinį sprendimą priėmė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios proceso atnaujinimo pagrindus.

Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2006; 2007 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007; 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Proceso atnaujinimu būtent ir siekiama išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių bei užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007).

Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t.y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje. Be to, jos turi egzistuoti bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, o ne atsirasti po to, kai byla jau išnagrinėta. Sprendžiant klausimą, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyvius, bet ir objektyvius sužinojimo kriterijus. Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada – sprendimo rezultatas. Visa tai reiškia, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei šiuos reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010).

Civilinėje byloje Nr. 2-42-770/2009 buvo sprendžiamas ginčas, kilęs tarp atsakovo ir ieškovės T. S., dėl santuokos nutraukimo. Bylos nagrinėjimas baigtas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2011 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011, nutarus iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010-10-15 sprendimą: ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 203 044 Lt kompensacijos; priteistos kompensacijos sumokėjimui užtikrinti nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui priklausančiam turtui; priteisti atsakovui jo vardu įregistruotą ūkininko ūkį. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovo vardu įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ir su šio ūkio veikla susijusios išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ji turi būti padalyta santuokos nutraukimo byloje. Atsakovui nepateikus Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestų sumų panaudojimą šeimos interesais patvirtinančių įrodymų, kasacinis teismas padarė išvadą, kad 434 000 Lt suma atsakovas nepateisinamai sumažino sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, dėl to pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį jam kyla pareiga šį sumažinimą kompensuoti.

Atsakovas prašo civilinės bylos Nr. 2-42-770/2009 nagrinėjimą atnaujinti tuo pagrindu, jog po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo nauja aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsakovas kartu su prašymu pateikė UAB „Apskaitos ir audito paslaugos“ atlikto audito patikrinimo aktą, pagal kurį 434 000 Lt suma buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-42-770/2009 medžiagos, ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestų išmokų panaudojimo bei priklausymo bendrai jungtinei nuosavybei buvo kilęs jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovei pareiškus reikalavimą priteisti iš atsakovo 473 948 Lt mokėtinos kompensacijos dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo ir pirmosios instancijos teismui tokį reikalavimą tenkinus. Taigi, atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, būdamas apdairiu ir protingu asmeniu privalėjo suvokti, jog esant ginčui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokų panaudojimo būtina pateikti įrodymus, galinčius pagrįsti, kokiems poreikiams tenkinti minėtos išmokos buvo panaudotos. Atsakovas Nacionalinės mokėjimų agentūros sumokėtas išmokas siekė pripažinti savo asmenine nuosavybe, todėl aplinkybė, jog jam nepavyko minėto fakto pagrįsti, nėra priežastis atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl netinkamai pasirinktos savo teisių bei interesų gynybos pozicijos. Atsakovo argumentai, jog jis negalėjo nuspėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nepareiškus šalims ieškinio ar priešieškinio reikalavimo dėl ūkio padalinimo, tirs ūkio veiklos finansinę padėtį, įvertinus visos bylos medžiagą bei aukščiau minėtas aplinkybes, yra visiškai nepagrįsti. Šalys privalo rūpintis greitu bei operatyviu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku teikti jų reikalavimus bei atsikirtimus paremiančius įrodymus, taigi, atsakovui žinant, jog yra kilęs ginčas dėl Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokėtų lėšų panaudojimo asmeniniams ar šeimos poreikiams, visus su tuo susijusius įrodymus turėjo teikti dar bylos nagrinėjimo metu, o nesutikdamas su įrodymu vertinimu, – pasinaudoti instancine teismų sprendimų teisėtumo ir kontrolės sistema. Atkreiptinas dėmesys, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtų lėšų panaudojimo aplinkybės atsakovui buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl ir jų panaudojimo auditas galėjo būti atliktas tuo metu.

Dėl nurodytų priežasčių apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, kaip naujai paaiškėjusios, buvo žinomos ir galėjo būti žinomos bylą nagrinėjant pirmą kartą teisme, jos neturi esminės reikšmės bylai, todėl neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte tokioms aplinkybėms keliamų reikalavimų. Konstatavus, kad atsakovo nurodytos aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų ir bylos nagrinėjimas iš naujo nėra galimas, materialinio teisinio pobūdžio argumentai tampa teisiškai nereikšmingais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą teismo nutartį palieką nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus atskirąjį skundą, valstybei iš atsakovo J. S. priteistina 13,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atskirąjį skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank” įmokos kodas 5660) iš atsakovo J. S., a.k(duomenys neskelbtini) 13,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.