Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. skundą dėl UAB „Kauno autobusai“ 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo naikinti nutarimą (b. l. 29). Pateiktame skunde nurodoma, jog nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 pr. 4 straipsnio. Taip pat nurodoma, kad baudos dydis yra didesnis net už kelionę privačiu automobiliu nesusimokėjus. Teigiama, jog atsakovas elgiasi neatsakingai ir be empatijos sergančiam sunkia lėtine liga.

2. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, prašė panaikinti 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsniui. Nurodė, jog jam skirta maksimali bauda, neįvertintas jo neįgalumas. 2023 m. lapkričio 28 d. 17.01 val. jis važiavo troleibusu maršrutu (duomenys neskelbtini). Neginčija, kad buvo tikrintas kontrolierių. Sutinka su pateiktais įrodymais, kad važiavo nepažymėjęs, be bilieto. Jis naudoja e. kortelę, kurios galas 624, ją yra ir papildęs, ką rodo „Maxima“ kvitas.

3. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjant pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą, buvo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 28 d. 17.01 val. pareiškėjas važiavo (duomenys neskelbtini) maršruto troleibusu (garažinis Nr. (duomenys neskelbtini)) be bilieto, t. y. atvažiavo į administracinio nusižengimo protokole nurodytą stotelę be bilieto e. kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini). Elektroninių kortelių skaitmeninėje duomenų bazėje nėra informacijos, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs už 2023 m. lapkričio 28 d., kai buvo tikrinamas 17.03 val., važiavimą troleibuse. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-266 patvirtintomis „Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais Kauno mieste taisyklių“ 23.1., 23.3., 23.4., ir 42.1. punktų reikalavimus. Nurodoma, kad pareiškėjas, be kita ko, skunde nurodo, kad Institucijos nutarimas neatitinka LR Konstitucijos ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, tačiau nedetalizuoja konkrečiai, kuri nutarimo dalis jo supratimu yra netinkama. Pareiškėjas skunde samprotauja, jog baudos dydis yra didesnis net už kelionę privačiu automobiliu nesusimokėjus, tačiau šie pareiškėjo samprotavimai niekuo nesusiję su jam pareikšto kaltinimo esme ir neturintys nieko bendro su paskirta bauda. Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui skirta vidutinė bauda yra per griežta. Nuobauda paskirta įvertinus tiek lengvinančias tiek ir sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis.

4. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas G. G. nurodė, kad pats pažeidėjas pripažįsta pažeidimą, kurį įrodo ir duomenų bazės išrašai, iš kurių matyti, kad buvo 2 kartus tikrintas dviejų kontrolierių, bet atsakymas tas pats, kad nesumokėta. Keleiviai prispaudę prie komposterio elektroninę kortelę išgirsta garsinį signalą ir užsidega žaliai patvirtinimas, kad sumokėta. Kontrolei vykstant nuotoliniu būdu vyksta komposterių užblokavimas ir tada vyksta tikrinimas. Šiuo atveju, pareiškėjas važiavo be bilieto.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

6. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad UAB „Kauno autobusai“ 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), L. K. paskirta 23 eurų bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 446 straipsnio 4 dalyje, pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais Kauno mieste taisyklių 23.1, 23.3, 23.4 punktų reikalavimus, t. y. už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 28 d. 17 val. 01 min. (duomenys neskelbtini) atvažiavo be bilieto e. kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, prašydamas jį panaikinti.

7. Pagal ANK 446 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas. Už šio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų.

8. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad keleivis privalo: 1) sumokėti už vežimą; 2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui, kontroliuojančiam ar prižiūrinčiam asmeniui pareikalavus; 3) laikytis nustatytos tvarkos.

9. Kkeleivio pareigas įtvirtina ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-266 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais Kauno mieste taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 42 punktas, pagal kurį keleivis turi pareigą, tame tarpe, įlipęs į transporto priemonę nedelsdamas Taisyklėse nustatyta tvarka pažymėti elektroninį bilietą arba nusipirkti popierinį bilietą iš vairuotojo; įsitikinti (patikrinti bilietą elektroninio komposterio ar atitinkamai savo judriojo ryšio įrenginio ekrane), kad elektroninis bilietas tinkamai pažymėtas; iki kelionės pabaigos turėti galiojantį popierinį bilietą ar tinkamai pažymėtą elektroninį bilietą ir pateikti jį vairuotojo ar kontrolieriaus reikalavimu. Šių Taisyklių 23 punktas įtvirtina bilietų įsigijimo ir žymėjimo Kauno viešajame transporte tvarką: pagal 23.1 punktą kiekvienas keleivis, kaskart įlipęs į transporto priemonę, turi nedelsiant priglausti laikmeną prie vairuotojo esančio elektroninio komposterio ir pažymėti laikmenoje esantį elektroninį bilietą (tiek vienkartinį, tiek terminuotąjį) arba vienkartinį elektroninį bilietą pažymėti mobiliąja programėle, arba įsigyti popierinį bilietą iš vairuotojo. Jeigu nėra galimybės prie vairuotojo esančiu elektroniniu komposteriu pažymėti laikmenos, ji pažymima kitu arčiausiai esančiu elektroniniu komposteriu; pagal 23.3 punktą keleivis turi pažymėti elektroninį bilietą arba įsigyti popierinį bilietą iki transporto priemonei pajudant; pagal 23.4 punktą pažymėtas transporto priemonėje elektroniniu komposteriu ar mobiliąja programėle elektroninis bilietas arba iš vairuotojo įsigytas popierinis bilietas yra keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Elektroniniu komposteriu transporto priemonėje ar mobiliąja programėle nepažymėtas elektroninis bilietas nesuteikia teisės važiuoti Kauno viešuoju transportu.

10. Teismas pažymi, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog važiavo nutarime nurodytą dieną ir laiku - 2023 m. lapkričio 28 d. 17.01 val., troleibusu maršrutu (duomenys neskelbtini), pripažino, jog buvo tikrintas kontrolierių, nurodė, jog sutinka su byloje pateiktais įrodymais, kad važiavo be bilieto. Be pačio pareiškėjo kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais: 2023 m. lapkričio 28 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „Kauno autobusai“ duomenų bazių informacija, iš kurios nustatyta, kad elektroninės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojui taikoma 50 procentų nuolaida, joje balansinis pinigų likutis – 3,55 Eur, naudojant šią kortelę kelionės metu 2023 m. lapkričio 28 d. 17:01 val. bilieto žymėjimo, kelionės apmokėjimo nėra, minėtos elektroninės kortelės tikrinimo informacija, iš kurios nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 28 d. troleibuso maršrutas Nr. (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini), ši kortelė tikrinta du kartus: 17 val. 3 min 11 sek. ir 17 val. 3 min 37 sek., nustatyta, jog kortelė buvo neteisingai pažymėta, bilietas nerastas, kas rodo, jog keleivis nesusimokėjo už kelionę. Pareiškėjas aplinkybės, jog protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta elektroninė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam neginčijo, patvirtino, kad tą dieną ir tuo laiku važiavo troleibusu (duomenys neskelbtini) maršrutu be bilieto, teismo posėdžio metu papildomai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitą, kuriame matyti šios pareiškėjo naudojamos kortelės papildymas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas pažeidė skundžiamame nutarime nurodytų Taisyklių 23.1., 23.3., 23.4., ir 42.1. punktų reikalavimus ir padarė ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

11. Kadangi byloje ginčo dėl pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 446 straipsnio 4 dalyje, nekilo, pareiškėjas ginčija administracinės nuobaudos proporcingumą, todėl toliau spręstina dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo, papildomai pasisakant dėl skunde nurodytų argumentų, jog nutarimas neatitinka Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio, bei teismo posėdžio metu nurodyto Konstitucijos 7 straipsnio, nepagrįstumo (ANK 641 straipsnis).

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Iš esmės identišką teisės principą nurodo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis, kuriuo ginama teisė nebūti dukart teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą (non bis in idem). Minėtas dvigubo baudimo draudimo principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, minėtos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje ir kituose teisės aktuose, reiškia draudimą tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką persekioti ar bausti antrą kartą. ANK 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką; 565-1 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos, tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023).

13. Administracinių nusižengimo registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ne pirmą kartą baudžiamas už važiavimą be bilieto, tačiau kiti pareiškėjo administraciniai baustumai pagal tą pačią ANK 446 straipsnio 4 dalį yra už kitus administracinius nusižengimus, jie nėra tapatūs, skiriasi nusižengimų padarymo vieta ir laikas, administraciniai kaltinimai. Atsižvelgiant į tai, vien tai, kad pareiškėjas yra baustas administracine tvarka pagal tą pačią ANK 446 straipsnio 4 dalį kaip ir skundžiamu nutarimu, tai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas yra baudžiamas už tą patį nusižengimą antrą kartą, kadangi minėtomis teisės normomis yra įtvirtintas non bis in idem principas draudžiantis dvigubą baudimą už tą patį administracinį nusižengimą, o ne atskirus administracinius nusižengimus, padarytus kitoje vietoje ir laiku ir kitomis aplinkybėmis.

14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, į bylos duomenis, tame tarpe Administracinių nusižengimo registro išrašą, į tai, kad 2023 m. lapkričio 28 d. 17.01 val. nusižengimas buvo fiksuotas vieną kartą, dėl jo priimtas vienas protokolas ir pareiškėjo atžvilgiu priimtas vienas nutarimas vieną kartą nubaudžiantis už užfiksuotą minėtą administracinį nusižengimą, dėl šio nusižengimo atskira administracinio nusižengimo byla nebuvo pradėta, anksčiau dėl šio administracinio nusižengimo, padaryto būtent 2023 m. lapkričio 28 d. 17:01 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) maršruto troleibusu, garažo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nebuvo baustas, todėl nėra pagrindo teigti, jog dėl minėto administracinio nusižengimo pareiškėjas yra baudžiamas pakartotinai. Konstatuotina, kad šiuo atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, įtvirtintas tiek Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, tiek ANK 2 straipsnio 5 dalyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje.

15. Pareiškėjas taip pat teismo posėdyje nurodė, kad nutarimas, jame nurodytos Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais Kauno mieste taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsniui. Minėtame Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtintas bendras principas, jog negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai, galioja tik paskelbti įstatymai, o įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pažymėtina, kad teisės aktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė inkriminuotais veiksmais – važiavimu troleibusu be bilieto 2023 m. lapkričio 28 d. 17.01 val., t. y. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalis ir Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais Kauno mieste taisyklės, konkrečiai jų 23.3 ir 23.4 punktai, yra galiojantys, paskelbti įstatymų numatyta tvarka, nenustatyta, kad jie prieštarauja Konstitucijai.

16. Pažymėtina, kad Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio teismo jurisprudenciją, teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – Konstitucijai ir įstatymams. Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis įtvirtinti Konstitucijoje: Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje. ANK 630-1 straipsnis reglamentuoja, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas atidedamas tame tarpe, kai įstatymų nustatytais atvejais kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, – kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas; įstatymų nustatytais atvejais kreipiamasi į administracinį teismą dėl konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisėtumo, – kol bus gautas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007 57 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai reiškia, kad klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą teismas sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, o dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja, teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą negali būti tikrinamas instancine tvarka (žr. kasacinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-373/2010).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nurodydamas, kad Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais Kauno mieste taisyklės prieštarauja Konstitucijai, nenurodė konkrečiai kuris punktas(ai) prieštarauja Konstitucijai, konkrečiai kuriam Konstitucijos straipsniui, taip pat nenurodė jokių konkrečių tai pagrindžiančių aplinkybių, juolab ir nereiškė prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą. Vien pareiškėjo deklaratyviai ir abstrakčiai išreikštas teiginys dėl minėtų taisyklių prieštaravimo Konstitucijai, nepateikiant jokių argumentų dėl minėto teisės akto antikonstitucingumo, teisinio reglamentavimo nedaro neaiškaus ir prieštaraujančio.

18. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad pareiškėjo analizuojamas teiginys yra hipotetinio pobūdžio ir subjektyvaus suvokimo sąlygotas, nesudarantis teismui prielaidų manyti, jog yra abejonių dėl ginčo sprendimui taikytinos teisės normos, teisės akto konstitucingumo, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais Kauno mieste taisyklės prieštarauja Konstitucijai dėl ko nėra pagrindo kreiptis į atitinkamą teismą dėl jo teisėtumo (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalis, ANK 630-1 straipsnis).

19. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu pažymėjo, kad atsiliepime į skundą institucija padarė klaidą nurodant, jog nutarimas priimtas 2023 m. lapkričio 28 d., t. y. tą pačią dieną, kaip inkriminuotas administracinis nusižengimas. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsiliepime padarytas rašymo apsirikimas, kurio teismas kitaip vertinti ir neturi pagrindo, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog nutarimas priimtas 2023 m. gruodžio 18 d., o protokolas pareiškėjo atžvilgiu surašytas 2023 m. lapkričio 28 d. Vien tai, kad atsiliepime padarytas rašymo apsirikimas, nurodant klaidingą nutarimo datą, tai nedaro negaliojančiu pačio nutarimo.

20. Dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento, jog UAB „Kauno autobusai“ daugiau 2 metų vengia atlyginti nuostolius už pasisavintą kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), teismas visų pirma pažymi, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas už tai, kad važiavo be bilieto elektroninėje kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog skundžiamame nutarime nurodyta elektroninė kortelė yra nesusijusi su pareiškėjo nurodoma pasisavinta kortele. Be to, šios bylos nagrinėjimo ribos – skundžiamo nutarimo teisėtumo, pagrįstumo patikrinimas, todėl institucijų veiksmai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka, o dėl nuostolių atlyginimo pareiškėjas gali kreiptis civilinio proceso tvarka.

21. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, todėl teismas toliau pasisakys dėl nuobaudos individualizavimo pagrįstumo.

22. Asmuo, padaręs ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 16 Eur iki 30 Eur.

23. Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

24. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

25. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

26. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus.

27. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, pareiškėjui skundžiamu nutarimu paskirta 23 Eur bauda, kas atitinka inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį, o ne maksimumą kaip teigia pareiškėjas. Skiriant pareiškėjui skundžiamu nutarimu baudą, buvo atsižvelgta į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Kaip matyti iš bylos duomenų pareiškėjas yra ne kartą baustas už ANK pažeidimus, tame tarpe ne kartą baustas ir už tapačius administracinius nusižengimus, ne visos baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tai rodo, kad pareiškėjas nėra nedarantis teisės pažeidimų asmuo, šis inkriminuotas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinis, pareiškėjas ne kartą yra baustas administracine tvarka už tapatų administracinį nusižengimą, tačiau teigiamų išvadų nedaro, nepasimoko iš jau padarytų nusižengimų, priešingai, pareiškėjas pažeidinėja tas pačias teisės normas, nėra linkęs laikytis įstatymų, skiriamos nuobaudos jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis (ANK 22 straipsnis).

28. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog skiriant skundžiamu nutarimu baudą nebuvo įvertinta tai, kad jam nustatyta negalia, jis serga sunkia lėtine liga. Pabrėžtina, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Iš skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad ši aplinkybė buvo nustatyta ir įvertinta paskiriant baudą.

29. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-145-737/2023).

30. Nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti minėtą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą lengvinančią aplinkybę nėra, kadangi nors pareiškėjas teismo posėdžio metu ir pripažino inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau nenustatyta, jog pareiškėjas gailėtųsi dėl savo poelgio, juolab nustatyta, jog asmuo ne kartą yra nusižengęs pagal tą patį straipsnį, kas rodo, jog tokio elgesio pareiškėjas nevertina neigiamai, neišgyvena dėl padarytų veiksmų – važiavimo be bilieto.

31. Pažymėtina, kad ANK 40 straipsnyje numatyta, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad atsakomybę sunkinantis aplinkybė yra, kai tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

32. Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 17-25) patvirtina, kad iki 2023 m. lapkričio 28 d. šioje byloje užfiksuoto nusižengimo padarymo, L. K. buvo baustas ne kartą administracine tvarka pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, tame tarpe ir 2022 m. spalio 24 d. nutarimu, ROIK (duomenys neskelbtini), pagal kurį bauda sumokėta 2022 m. gruodžio 22 d., todėl skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 28 d., ankstesnė nuobauda už važiavimą be bilieto dar galiojo, tad naujas nusižengimas laikytinas padarytu pakartotinai (ANK 40 straipsnis). Nustačius, kad tame pačiame administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, laikytina, kad ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta sunkinanti aplinkybė pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota pagrįstai.

33. Skunde nėra pateikta tokių aplinkybių, kurios galėtų lemti administracinės nuobaudos švelninimą ar jos netaikymą. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove bei jo poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Būtent šių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Pabrėžtina, kad pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės, atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, teisiškai jau buvo įvertintos, individualizuojant administracinę nuobaudą bei turėjo įtakos nustatant jos vidutinį dydį, todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti pareiškėjo atsakomybę. Įvertinęs tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju sumažinant paskirtą baudą nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo.

34. Pažymėtina, kad pareiškėjui, esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybėms, įvertinus pareiškėją charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, nesumokėtų baudų, sutinkamai su ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skundžiamu nutarimu buvo paskirta vidutinė straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Pagrindo švelninti skirtą baudą nėra, jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl paskirta bauda turėtų būti mažinama, pareiškėjas nenurodė, nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų. Pažymėtina, kad pareiškėjo padaryto nusižengimo negalima laikyti mažai pavojingu, nes ANK 12 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas nusižengimų, kuriuos galima laikyti mažai pavojingais, o nagrinėjamu atveju pareiškėjui inkriminuotas nusižengimas, numatytas ANK 446 straipsnio 4 dalyje, nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą pareiškėjui buvo atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta nuobauda – bauda lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, buvo tinkamai individualizuota, atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

35. Teismas, įvertinęs visus administracinio nusižengimo byloje surinktus, nustatytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, daro išvadą, jog skundžiamas Institucijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimas, yra teisėtas ir pagrįstas, institucijos paskirta bauda tinkamai individualizuota. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu, skundžiamą nutarimą naikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti pagrindo nėra, todėl pareiškėjo L. K. skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. K. skundo netenkinti.

Palikti UAB „Kauno autobusai“ 2024 m. vasario 8 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.