Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė pripažįsta padarytą pažeidimą. Taigi, esant tokiai situacijai, kai nustatyta, kad pareiškėjo įteikti Šiaulių kalėjimui dokumentai nebuvo išsiųsti ir jo nurodytiems adresatams ir atsižvelgus į tai, kad atsakovė tai pripažįsta, konstatuotini atsakovės atstovės neteisėti veiksmai dėl šio pareiškėjo teisių pažeidimo. Pažymėtina, kad atsakovės atstovė ėmėsi veiksmų galimus neigiamus padarinius pašalinti ir su pareiškėju bendravo, siekdama išspręsti susidariusią situaciją, taip pat ėmėsi priemonių dėl ateityje tokios situacijos nebepasikartotų.

7.3. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023 m. gruodžio 28 d. buvo registruotas žodinis pareiškėjo prašymas dėl tualeto šoninės pertvaros kameroje Nr. 2 įrengimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad į tokį pareiškėjo prašymą buvo sureaguota tinkamai ir apžiūrėjus kameros sanitarinės kabinos šoninį atitvarą, buvo nustatyta, kad pertvaros viršutinę dalį galima lengvai pajudinti į šonus, t. y. dėl atlaisvinto metalinio karkaso tvirtinimo prie patalpos sienos. Šis nepatogumas buvo pašalintas 2024 m. sausio 3 d., kai šoninis atitvaras buvo stabiliai pritvirtintas prie sienos. Taigi nustatyta, kad sanitarinis mazgas kamerose Nr. 2 yra atskirtas nuo bendros erdvės. Teismas, sistemiškai vertindamas minėtas teisės aktų nuostatas, laiko, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Įvertinus tai, kad kameroje įrengta sanitarinė kabina (ji sutvarkyta laiku ir tinkamai) ir pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje buvo vienas (patvirtina 2024 m. pažyma Nr. SV-24-9390), į jo nusiskundimą sureaguota ir situacija ištaisyta greitai, darytina išvada, kad kameroje Nr. 2 pareiškėjas nepatyrė su tuo susijusių ilgalaikių nepatogumų, taigi ir neturtinės žalos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje sanitarinio mazgo įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis teismas naujausiose išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose (pvz. LVAT 2023-10-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl kamerose Nr. 2 galimybės privačiai pasinaudoti tualetu nepasitvirtino, todėl skundas šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.

7.4. Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kameroje laikėsi nemalonus kvapas pažymėtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, be to, mechaninės patalpų vėdinimo sistemos įrengimas Šiaulių kalėjime negalimas, kadangi įstaigos rėžiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.).

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nustatyta, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Byloje esančios kamerų fotonuotraukos patvirtina, jog jose yra įrengtas langas t. y. yra sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus. Taip pat atsakovės atstovė atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, jog siekiant pagerinti gyvenamųjų patalpų oro apykaitą patalpose esantys ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl kamerose Nr. 2 netinkamai įrengto sanitarinio mazgo nepasitvirtino, todėl skundas šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.

7.5. Eksploatavimo taisyklių 36 punkte numatyta, kad įkalinimo įstaigų nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpos, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpos aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“ numatyta, kad Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti: spintelė -1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims (9.3 papunktis); stalas - 1 vnt. (9.4 papunktis); suolas arba kėdė, arba taburetė - 1 sėdima vieta vienam asmeniui (9.5 papunktis); maisto produktų spintelė arba lentyna 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui (9.6 papunktis).

Atsakovės atstovė nurodė, kad Šiaulių kalėjimo gyvenamosios kameros aprūpinamos baldais ir inventoriumi pagal Aprūpinimo normas. Asmeniniams daiktams ir maistui saugoti kamerose įrengtos lentynos, kurių sekcijų skaičius viršija Aprūpinimo normų nustatytus reikalavimus Be to, kiekvienam į įstaigą atvykusiam asmeniui išduodama universalios paskirties 40 l talpos plastmasinė dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Asmeninius daiktus šioje dėžėje nuteistajam leidžiama laikyti visą buvimo įstaigoje laiką. Šios dėžės yra saugios tiek kalintiesiems, tiek jų daiktams.

Iš atsakovės pridėtų fotonuotraukų matyti, kad kameroje Nr. 2 prie sienos yra lentynos, stovi stalas, kėdė ir lova, prie sienos yra įrengta pakaba, turinti pakankamai kabliukų kameroje esančių asmenų rūbams pakabinti. Atsakovės atstovė patvirtina, kad buvo pateiktas pareiškėjo prašymas prisukti lentyną bei priklijuoti veidrodį. Atnešus į kamerą kitą daiktų padėjimo sieninę lentyną, nustatyta, kad esamoji lentyna nuplėšta nuo sienos ir pareiškėjas ant šios lentynos pasistatęs televizorių. Bylos duomenimis, 2024 m. sausio 3 d. lentyna pritvirtinta prie sienos ir veidrodis priklijuotais specialiais klijais prie sienos. Taigi, įvertinus kameroje Nr. 2 esamą inventorių, pareiškėjo argumentai dėl galimybės tinkamai laikyti daiktus, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, teismas pastebi, kad dėl paties pareiškėjo elgesio kameroje esantis inventorius buvo niokojamas (nuo sienos lentyna nuplėšta). Atsakovės teigimu, Šiaulių kalėjimo administracija pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai, taigi šiuo aspektu nėra jokio pagrindo konstatuoti pažeidimo.

8.3. Pats pareiškėjas savo skunde nurodė, kad pareigūnas pasiūlė jam įteikti skundus ir prašymus ir jis juos perduos atsakingam Resocializacijos skyriaus darbuotojui. Iš skundo turinio taip pat matyti, kad pareiškėjas išreiškęs nepasitenkinimą dėl pareigūno neprisistatymo jam (nėra tokių aplinkybių). Teismo vertinimu, šioje situacijoje pareiškėjas nedetalizuoja, kokios konkrečiai teisės buvo pažeistos ir kokios kilo jam pasekmes, pavyzdžiui, ar buvo skundai ar prašymai, kurie nepriimti, kokie jie. Susipažinus su visa bylos medžiaga teismas vertina, kad tokie pareiškėjo argumentai yra labiau deklaratyvūs ir subjektyvūs, nepagrįsti jokiomis detalesnėmis faktinėmis aplinkybėmis bei juolab įrodymais, taigi jie yra atmestini kaip nepagrįsti. Laikytina, kad šioje situacijoje nuteistųjų ir suimtųjų prašymų, pareiškimų, skundų ir kitų kreipimųsi administravimą (priėmimą, registravimą, paskirstymą vykdytojams, nagrinėjimo ir atsakymų rengimą) reglamentuojantis Nuteistųjų ir suimtųjų prašymų, pareiškimų, skundų ir kitų kreipimųsi administravimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje tvarkos aprašas, patvirtintas Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. VO-24-12 (su pakeitimais, aktualus iki 2024 m. kovo 7 d.) pažeistas nebuvo ir šiuo aspektu pažeidimas dėl skundų nepriėmimo iš pareiškėjo ir pareigūno neprisistatymo nenustatytas.

9.2. Byloje nustatyta, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnas nuo 2023 m. gruodžio 24 d. 23.00 val. iki 2023 m. gruodžio 25 d. 6.30 val. atlikęs tarnybą Šiaulių kalėjimo korpuso skyriuje Nr. 1 pastebėjo, jog nuteistasis, laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 3 nemiegojo, šūkavo, į daugkartinius reikalavimus laikytis nustatytos dienotvarkės ir tvarkos bei netrukdyti kitų suimtųjų ir nuteistųjų miegui nereagavo bei šūkavo toliau (2023 m. gruodžio 24 d. SVS specialisto pateiktas tarnybinis pranešimas). Dėl šio įvykio buvo pradėtas tyrimas, nes tokiais veiksmais triukšmavęs naktį nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimai, kurių nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos, vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus. Kaip matyti, Šiaulių kalėjimo RS 2024 m. sausio 5 d. siūlyme dėl drausminės nuobaudos neskyrimo nurodoma, kad dėl dokumentų valdymo sistemos sutrikimų per BVK 80 str. 4 d. nustatytą dešimties parų nuo pažeidimo atkleidimo dienos nustatytą terminą, Šiaulių kalėjimo administracija negalėjusi laiku atlikti veiksmų, susijusiu su nubaudimu, taigi nuobauda nuteistajam paskirta nebuvo, tačiau buvo imtąsi prevencinių priemonių, kad ateityje nebepasikartotų panaši situacija, ir minėtam nuteistajam buvo išaiškintos Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės bei pakartotinai priminta, kad nuteistieji privalo laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos. Iš bylos taipogi matyti, kad 2024 m. sausio 30 d. raštu Nr. SN-24-77 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjas buvo informuotas, jog dėl triukšmo gretimoje gyvenamojoje kameroje bus priimti sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka, o Šiaulių kalėjimo pareigūnai ėmėsi priemonių, kad skunde minimas nuteistasis netrukdytų kitų suimtųjų ir nuteistųjų nepertraukiamam miegui.

Teismas vertina, kad pareiškėjo nurodytas rimties trikdymas buvo trumpalaikis (tik vienos nakties) įvykis, dėl kurio Šiaulių kalėjimo pareigūnai ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad tiek pareiškėjo, tiek ir kitų suimtųjų bei nuteistųjų nakties miegas nebūtų trikdomas, šiuo atveju laikytina, kad kalinimo įstaiga elgėsi pakankamai aktyviai, kad užtikrintų vidaus tvarkos laikymąsi, t. y. nėra pagrindo teigti, kad pažeidė pareiškėjo teises ir dėl to jam galėjo kilti žala.

10. Dėl NVSC Rašto, kuriuo jo skundas persiųstas Lietuvos kalėjimų tarnybai (pareiškėjo reikalavimas Nr. 4):

10.1. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 28 d. Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė skundą dėl ventiliacijos keliamo garso Šiaulių kalėjimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2. Šis skundas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos persiųstas NVSC ir NVSC užregistruotas 2024 m. sausio 4 d. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 28 d. skunde nurodė, kad Šiaulių kalėjimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 yra neveikianti tinkamai ventiliacija, nes ji nuolat girdisi visu pajėgumu dieną-naktį, todėl pareiškėjas prašo patikrinti ventiliacijos garso stiprumą.

10.2. NVSC Šiaulių departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, 2024 m. sausio 11 d. skundžiamu Raštu minėtą pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos kalėjimų tarnybai.

Rašte, be kita ko, nurodoma, kad Lietuvos kalėjimų tarnybai priskirta funkcija kurti saugią aplinką nuteistiesiems laisvės atėmimo vietose, vertinti laisvės atėmimo vietų aplinkos ir saugumo būklę ir įgyvendinti jos gerinimo priemones. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl galimai netinkamai įrengtos ar eksploatuojamos ventiliacijos sistemos (įkalinimo įstaigų statinių įrengimo ir eksploatavimo bendruosius reikalavimus nustato Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, NVSC Šiaulių departamentas Rašte nurodo, jog, jis, vykdydamas laisvės atėmimo vietų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, vertina vykdomos veiklos atitiktį Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, tačiau Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nereglamentuojami laisvės atėmimo vietoje įrengtos ventiliacijos sistemos skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai, taigi NVSC Šiaulių departamentas neturi įgaliojimų vertinti pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.

10.3. NVSC 2024 m. sausio 16 d. gavo pareiškėjo 2024 m. sausio 15 d. skundą dėl NVSC Šiaulių departamento atsisakymo pagal kompetenciją nagrinėti pareiškėjo 2023 m. gruodžio 28 d. skundą nekompetentingai įstaigai (t. y. Lietuvos kalėjimų tarnybai), kuri, pareiškėjo teigimu, triukšmo matavimų neatlieka.

Viena iš kontrolės rūšių – operatyvioji kontrolė (neplaninis patikrinimas), vykdoma Reglamento 25, 27–38 punktuose nustatyta tvarka, atliekama gavus informacijos apie galimus visuomenės sveikatos saugos pažeidimus, iš anksto nepranešus, tiriami tik informacijoje, kurios pagrindu buvo vykdyta operatyvioji kontrolė, nurodyti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai (Reglamento 43–47 punktai). Kiekvienam objektui patikrinti išrašomas atskiras pavedimas (18 punktas). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsakingi darbuotojai, atlikę patikrinimą, surašo patikrinimo aktą, įformindami kontrolės rezultatus. Nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, patikrinimo akte nurodomas terminas, per kurį jie turi būti pašalinti (Reglamento 35 punktas). Patikrinimo aktas turi būti surašytas kaip galima greičiau po patikrinimo atlikimo, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo patikrinimo atlikimo dienos (Reglamento 31 punktas). Taigi, Reglamente aiškiai aprašyta Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre atliekamų patikrinimų procedūroms taikomi reikalavimai.

10.6. Teismas, įvertinęs ginčijamame Rašte išdėstytą informaciją, pabrėžia, kad tokio turinio Raštas, teismo vertinimu, pripažintinas kaip informacinio pobūdžio bei, nepaisant to, kad jame nurodyta, jog jis yra skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka, pareiškėjui bet kokiu atveju jokių teisinių pasekmių nesukelia. Raštas yra informuojantis (pranešantis) pareiškėjui apie tai, kad šioje situacijoje NVSC Šiaulių departamentas pareiškėjo skundą persiunčia nagrinėjimui pagal kompetenciją Lietuvos kalėjimų tarnybai. Pareiškėjui paaiškintos priežastys, kas lėmė jo skundo (prašymo) persiuntimą kitai institucijai. Teismas pažymi, kad šioje situacijoje Rašto panaikinimas niekaip nekeistų pareiškėjo teisinės padėties. Kaip patvirtina bylos medžiaga (pateikta su NVSC atsiliepimu), gavęs patikslintą informaciją iš Šiaulių kalėjimo, 2024 m. vasario 1 d. NVSC Šiaulių kalėjime atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. NVSC Apie patikrinimo rezultatus Pareiškėjas buvo informuotas 2024 m. vasario 12 d. raštu Nr. (6-12 4.80 Mr)2-5067). NVSC priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl ventiliacijos skleidžiamo ūžesio garso Šiaulių kalėjimo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 pasitvirtino, o tuo pačiu sprendimu Šiaulių kalėjimo administracija įpareigota pašalinti patikrinimo metu nustatytus Lietuvos higienos normos HN 33:2011 pažeidimus. Taigi šiuo atveju spręstina, kad pareiškėjo interesas dėl aptarto kreipimosi į NVSC jau yra patenkintas, o Rašto panaikinimas jokių pasekmių pareiškėjui nesukeltų, taigi nėra pagrindo jo panaikinti. Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti NVSC Raštą yra nepagrįstas.

Pasisakant dėl šio pareiškėjo bendro pobūdžio argumento, kad kameroje buvo netinkama sienų būklė, visų pirma, pažymėtina, kad, vertinant higienos sąlygas įkalinimo įstaigose, analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; kt.). Yra svarbu, kada tokie patikrinimai atliekami bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo kameroje buvimo metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis įkalinimo įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; kt.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjui savo teiginių dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; kt.).

Skunde pareiškėjas tik labai abstrakčiai (vienu sakiniu) pateikė galimus kameros sienų pažeidimus, tačiau jų taip pat nedetalizavo, tuo pačiu nepateikė ir objektyvių duomenų, kad dėl to jam kilo neigiamų pasekmių. Taigi argumentas apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytinas pareiškėjo subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui, juolab, nesant tokių duomenų, kad pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų, o institucijos, žinodamos apie vykdomus pažeidimus, nesiėmė jokių veiksmų. Teismas pabrėžia, kad teismų praktikoje laikomasi aiškios pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo kalinamas pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti. Vis tik teisės aktai neįpareigoja pačios kalėjimo administracijos nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas, o kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, spręstina, kad nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistiesiems nustatyta pareiga patiems valyti savo gyvenamąsias patalpas. Teismo teigimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės, nemalonaus kvapo ar dėmėtų sienų. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Kalėjimas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena, tuo labiau, jeigu patys kaliniai piktybiškai niokoja kameroje esantį inventorių ir / ar kameros sienas ir pan. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog Kalėjimas veikė netinkamai ir pareiškėjo skundo argumentas dėl dėmėtų sienų atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Kaip jau minėta, žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal LVAT teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrinęs laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą, apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti tik dalyje dėl pareiškėjo skundo / prašymo ir dokumentų išsiuntimo ne tam adresatui, tačiau kitoje dalyje pažeidimų nenustatyta.

12. Pareiškėjas skunde prašo jam priteisti 100,00 Eur neturtinę žalą dėl netinkamam adresatui išsiųstų dokumentų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).

Pagal LVAT praktiką paprastai neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, jeigu, atsižvelgus į konkrečią asmens, padavusio skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, situaciją, nustatoma, kad egzistuoja tik nežymūs, vienkartiniai, neilgalaikiai kalinimo sąlygų pažeidimai (nepriklausomai nuo įstaigos tipo) (pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1288-629/2018; 2023 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-62-815/2023; kt.).

Šiuo atveju teismas, nustatydamas žalos dydį, įvertina nustatytą pareiškėjo teisių pažeidimą, jų pobūdį, mastą, trukmę, galimai patirto diskomforto lygį (nustatytas pažeidimas tik vienkartinio pobūdžio ir nėra duomenų, jog jis sukėlė pareiškėjui ypač dideles neigiamas padarinius (pareiškėjo skundas dėl nepateiktų dokumentų laikytas nepaduotu, kas neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą iš naujo) ar kitus išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, atsakovės atstovas stengėsi ištaisyti padėtį, pripažino, kad pažeidimas padarytas dėl žmogiškosios klaidos bei paaiškino pareiškėjui). Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad būtų sąmoningai siekta pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti dėl nustatytų pažeidimų yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies konstatuojant, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos Šiaulių kalėjimui siunčiant jo korespondenciją pagal jo 2023 m. lapkričio 25 d. kreipimąsi. Kitoje dalyje skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies.

Konstatuoti, kad pareiškėjo E. V. teisės buvo pažeistos Šiaulių kalėjimui siunčiant jo korespondenciją pagal jo 2023 m. lapkričio 25 d. kreipimąsi.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.