Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei J. R., viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui A. R., trečiuoju asmeniu nurodytas AB SEB bankas, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. R. ieškiniu prašo santuoką, 2008-03-08 įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 171, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, jog po santuokos įregistravimo kartu gyveno apie 2 mėnesius, o nuo 2008 m. birželio mėnesio jokių santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda, gyvena skyrium. Teigia, jog faktiškai šeimos ir nebuvo. Nurodo, jog yra skirtingų charakterių, skirtingų požiūrių į bendrą gyvenimą šeimoje bei šeimos problemų sprendimą. Mano, jog susitaikymas yra neįmanomas. Nurodo, jog neturi nepilnamečių vaikų. Taip pat su atsakovu neįgijo jokio turto, neturi kreditorių, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja bei prašo palikti santuokos metu įgytą pavardę.

Atsakovas A. R. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu su ieškiniu sutiko.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas bei tretysis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 2008-03-08 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 171 (b.l. 6). Šalys būdamos santuokoje neįgijo nekilnojamojo turto (b.l. 9, 11-28), transporto priemonių (b.l. 7,8).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyvena atskirai, prašo neskirti termino susitaikymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, nei ieškovė, nei atsakovas nenori taikytis, per visą bylos nagrinėjimo teisme metu laiką šalys nebandė susisiekti ir išspręsti kilusias problemas bei susitaikyti, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str. (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jie ją sudarė nepasiruošę, yra skirtingų charakterių, turi skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei šeimos problemų sprendimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2008 m. birželio mėnesio. Ieškovė nurodo, kaip minėta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais ieškovės teiginiais, kadangi byloje nepateikta jokių duomenų, galinčiais būti pagrindu pripažinti vienos iš šalies kaltę dėl santuokos iširimo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiems trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius bei šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.

Šalys neturi nepilnamečių vaikų.

Išlaikymo vienas iš kito sutuoktiniai nereikalauja.

Ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 138 Lt žyminio mokesčio bei 195 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo spaudoje būdu, iš viso 333 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką tarp J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą ir 2008-03-08 įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 171, nutraukti.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę, t.y. „(duomenys neskelbtini)”.

Iš atsakovo A. R. priteisti ieškovei J. R. 333 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.