Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-08-23 · Civilinė byla Nr. 2-907/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-08-23Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-08-23Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-04-11Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-11-06Lietuvos apeliacinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2016-01-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-23
Bylos Nr.
2-907/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02308-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Rimvydas Norkus
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“
Ieškovas
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2-907/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02308-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 108; 122.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą, civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „FF Lizingas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama VĮ Turto banko, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „FF Lizingas“ 6 911 101,06 Lt skolą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

Atsakovas 2012 m. sausio 10 d. vykusiame teismo posėdyje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo įpareigoti Finansų ministeriją nurašyti teismo AB „Oruva“ bankroto byloje patvirtintą Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt reikalavimą skolininkui AB „Oruva“ ir 2011 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Finansų ministerijai perleistą iš Juridinių asmenų registro išregistruotos AB „Oruva“ 6 911 101,06 Lt reikalavimą į UAB „FF Lizingas“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovo priešieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad atsakovo priešieškinis teisme buvo gautas jau po nutarties skirti civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, t. y. nagrinėjant bylą iš esmės. Byloje nėra jokių duomenų, kad yra gautas priešingos šalies (ieškovo) sutikimas, priešieškiniu į bylą traukiamas trečiasis asmuo, todėl iš naujo turėtų būti renkami ir teikiami jau byloje esantys procesiniai dokumentai, o tai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir galutinio sprendimo priėmimą. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartis neskundžiama.

Atsiliepimas

Atsakovas dėl nurodytos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo priešieškinį, atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalį, atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo gali būti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys, jeigu tai tiesiogiai numatyta CPK arba jeigu nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 143 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Teismo atsisakymas priimti priešieškinį iškeltoje civilinėje byloje neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes atsakovas gali savo procesines teises ginti kitais proceso įstatyme įtvirtintais būdais – atsiliepimu į ieškinį, taip pat iš atsakovo nėra atimama teisė reikšti savarankišką reikalavimą bendra ginčo teisenos tvarka. Teismas pažymėjo, kad teismui priėmus atsakovo ieškinį ir iškėlus civilinę bylą, esant CPK 136 straipsnyje numatytiems pagrindams, bylą nagrinėjantis teisėjas gali nuspręsti prisijungti kitą, su nagrinėjama byla itin glaudžiai susijusią, civilinę bylą. Be to, proceso įstatymas suteikia asmeniui teisę argumentus dėl teismo procesinių sprendimų, kurie negali būti apeliacijos objektu, išdėstyti apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės (CPK 334 str. 3 d.). Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu.

Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovo 2012 m. sausio 24 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Ieškovui šioje byloje pateikus nepagrįstą ieškinį, o teismui nepriėmus priešieškinio, buvo užkirsta galimybė tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.): Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2954-553/2012 atsisakyta priimti UAB „FF Lizingas“ 2012 m. sausio 5 d. ieškinį Nr.01-5 dėl Finansų ministerijos įpareigojimo nurašyti teismo AB „Oruva“ bankroto byloje Nr. B2-8-71/05 patvirtintą Finansų ministerijos reikalavimą skolininkui AB „Oruva“ ir šią AB „Oruva“ skolą kreditoriui Finansų ministerijai. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1452-357/2011 atsisakyta priimti UAB „FF Lizingas“ ieškinį Nr. 01-718 dėl reikalavimo Finansų ministerijai nurašyti savo reikalavimą iš JAR išregistruotai AB „Oruva“ , teismo patvirtintą AB „Oruva“ bankroto byloje. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-564-372/2012 atsisakyta priimti UAB „FF Lizingas“ ieškinį Nr.01-2 dėl reikalavimo Finansų ministerijai nurašyti savo reikalavimą iš JAR išregistruotai AB „Oruva“, teismo patvirtintą AB „Oruva“ bankroto byloje, ir dėl reikalavimo AB „Oruva“ nurašyti savo 6 911 101,06 Lt reikalavimą į UAB „FF Lizingas“, kurį civilinėje byloje Nr.2-24-71/2011 Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. nutartimi perleido Finansų ministerijai. Susidariusioje situacijoje tapo suvaržytas atsakovo procesinis lygiateisiškumas šioje civilinėje byloje.Atsakovas 2012 m. sausio 30 d. gavo įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-260/2012, kurioje apeliacinės instancijos teismas nustatė aplinkybes, patvirtinančias, kad civilinėje byloje Nr. 2-199-516/2012 nagrinėjamas ieškinys neturi teisinio pagrindo, nes 2011 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 nesukūrė jokių materialiųjų teisių ir pareigų civilinės bylos Nr. 2-199- 516/2012 ieškovui ir atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad civilinė byla Nr. 2-24-71/2011 nebaigta nagrinėti, todėl priešieškinis šioje civilinėje byloje pateiktas laiku ir laikantis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties nuostatų, kurios CPK 18 straipsnio pagrindu yra privalomos visiems asmenims, į jas atsižvelgtina ir šioje civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis patvirtino, kad atskirųjų skundų ginčo klausimai nėra vien tik formalūs teismingumo ir priešieškinio nepriėmimo, motyvuojant formaliais pagrindais, klausimai, bet ir ieškinio pagrįstumo klausimai, susiję ir su priešieškinio dalyku.Teismas neturėtų toleruoti ieškovo siekio išnagrinėti šioje byloje nepagrįstą ieškinį, nepatikrinus šio ieškinio pagrįstumo. Vienas iš pagrįstumo patikrinimo klausimų ir yra priešieškinio dalykas – iš JAR išregistruotos AB „Oruva“ skolų ir reikalavimų nurašymo klausimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nėra gauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo priešieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-199-516/2012 pagal ieškovo Finansų ministerijos ieškinį atsakovui UAB „FF Lizingas“ dėl 6 911 101,06 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Atsakovas teismo posėdžio metu pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo įpareigoti Finansų ministeriją nurašyti teismo AB „Oruva“ bankroto byloje patvirtintą Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt reikalavimą skolininkui AB „Oruva“ ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi Finansų ministerijai perleistą iš Juridinių asmenų registro išregistruotos AB „Oruva“ 6 911 101,06 Lt reikalavimą į UAB „FF Lizingas“. Teismas atsakovo priešieškinį atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Atsakovas dėl minėtos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį teismas atsisakė priimti konstatuodamas, jog nutartis nėra apeliacijos objektu.

CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nutartis atsisakyti priimti priešieškinį pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Todėl darytina išvada, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo priešieškinį.

Apeliantas prašo priimti jo priešieškinį motyvuodamas tuo, kad atsisakius jį priimti buvo užkirsta galimybė tolimesnei bylos eigai. Su šiais apelianto argumentais sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad atsakovas gali savo procesines teises ginti kitais proceso įstatyme įtvirtintais būdais - atsiliepimu į ieškinį byloje, taip pat iš atsakovo nėra atimama teisė reikšti savarankišką reikalavimą bendra ginčo teisenos tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad proceso įstatymas suteikia asmeniui teisę argumentus dėl teismo procesinių sprendimų, kurie negali būti apeliacijos objektu, išdėstyti apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės.

Negalima sutikti su atsakovo teiginiais, kad atsisakius priimti jo priešieškinį, tapo suvaržytas atsakovo procesinis lygiateisiškumas šioje civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas priešieškinį pateikė jau po nutarties skirti civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, teismas sprendė, kad toks priešieškinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą ir galutinio sprendimo priėmimą, todėl atsisakė jį priimti. Atsakovas laiku nepasinaudojo galimybe pateikti priešieškinį, todėl buvo procesinės prielaidos atsisakyti priešieškinį priimti.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad priešieškinio nepriėmimas užkerta jam kelią jo priešieškinyje keliamų reikalavimų išnagrinėjimui. Apeliantas teigia, kad jo ieškinio su reikalavimais nurašyti AB „Oruva“ bankroto byloje patvirtintą Finansų ministerijos reikalavimą teismai nepriima. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-736-357/2012 yra nagrinėjamas UAB „FF Lizingas“ reikalavimas įpareigoti Finansų ministeriją nurašyti atsakovo reikalavimą skolininkui AB „Oruva“.

Apeliantas teigia, kad jo priešieškinis susijęs su ieškinio pagrįstumu, todėl privalo būti nagrinėjamas kartu, kaip įrodantis ieškovo ieškinio nepagrįstumą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjant ieškovo ieškinį bus sprendžiamas ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimas, tiriami byloje esantys įrodymai, o atsakovas nuo ieškinio gali gintis atsikirtimais ir pateikdamas teismui įrodymus, paneigiančius ieškovo reikalavimus. Apeliantas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 teigdamas, jog ši nutartis įrodo ieškovo ieškinio nepagrįstumą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šie apelianto argumentai galės būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui jie nedaro įtakos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėAudronė JarackaitėRimvydas Norkus