Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. Š. surašytas už tai, kad jis 2014-06-23, 16 val. 00 min. Varėnos mieste, Vytauto gatvėje, prie parduotuvės „Maxima“, vairuodamas automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, po to iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepažymėjęs eismo įvykio vietos ir (ar) nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 119, 231.1 punktų reikalavimus, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str. 1 ir 2 d., ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-12-17 nutarimu A. Š. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 300 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt (869 Eur) bauda. Paskirtos baudos sumokėjimas išdėstytas 15 mėnesių laikotarpiui, nuo nutarimo priėmimo dienos kas mėnesį sumokant po 58 Eur (200 Lt), o paskutinį mėnesį 57 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti A. Š. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir vadovaujantis šiame straipsnyje nustatytais protingumo, teisingumo kriterijais neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pažeidimą padarė dėl susinervinimo ir pasimetimo, todėl piniginė bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo yra pakankama poveikio priemonė.

Nesutikdama su šiuo teismo nutarimu Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-12-17 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą paskiriant nuobaudą ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose. Skunde nurodo, kad įvertinus byloje surinktus duomenis, pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. A. Š. ne vieną kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. 2008-08-25 vairavo transporto priemonę neblaivus. Vadovaujantis ATPK 126 str. 1 d., paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėn. Varėnos rajono apylinkės teismui neišnagrinėjus A. Š. administracinės bylos, 2014-09-07 A. Š. Druskininkų savivaldybės teritorijoje, kelio Varėna – Marcinkonys - Druskininkai 51-ajame kilometre sulaikytas vairuojantis transporto priemonę neblaivus. Vadovaujantis ATPK 126 str. 1 d., jam paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. Tai ypač neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės, kad, A. Š. netekus teisės vairuoti transporto priemones, neteks ir darbo, negalės nuvežti žmonos į darbą, rūpintis sūnumi, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. A. Š. pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimiesiems dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (nutartys bylose Nr. N1-1396/2007, N17-l03/2007).

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Institucijos skundas tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio apygardos teismas sprendžia, kad ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos pažeidimus. Institucija apeliaciniu skundu iš esmės ginčija A. Š. paskirtos administracinės nuobaudos pagal ATPK 130 str. 1 d. individualizavimo klausimą, manydama, jog nebuvo pagrindo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-12-17 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad ATPK 30¹ str. nuostatos iš tikrųjų leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu, t.y. nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-42-2013).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str., nuostatas ir neskirti A. Š. ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Bylos medžiaga patvirtina, jog A. Š. pripažino, kad vairuodamas automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitą transporto priemonę ir iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pasišalino. ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas priskiriamas prie šiurkščių administracinės teisės pažeidimų. A. Š. būdamas apdairus ir patyręs vairuotojas, turintis net 22 metų vairavimo stažą, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, sukėlęs eismo įvykį apie jį pranešti nukentėjusiajam asmeniui ar policijai, kaip tai numato kelių eismo taisyklės, tačiau nagrinėjamu atveju elgėsi priešingai, ignoravo kito asmens turtui padarytą žalą ir kelių eismo taisykles. Pirmosios instancijos teismo motyvai, jog pažeidimas padarytas dėl susinervinimo ir pasimetimo, negali tinkamai pagrįsti ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo - A. Š. teisę vairuoti transporto priemones turi net nuo 1993 m., taigi turi pakankamą patirtį pasirinkti adekvatų elgesio variantą susidariusioje situacijoje. Pažeidimas buvo padarytas 2014-06-23, policijos pareigūnai įvykyje dalyvavusią transporto priemonę surado tik 2014-06-26, taigi akivaizdu, kad pažeidėjo elgesio motyvas – nuslėpti padarytą eismo įvykį ir išvengti atsakomybės. Nors A. Š. nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau tai laikytina tik jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Nagrinėjamu atveju transporto priemonei padaryti apgadinimai buvo pakankamai akivaizdūs, pažeidėjas neneigia juos matęs, t.y. išdaužtas žibintas, apgadintas dešinės pusės galinis sparnas, bamperis (b. l. 9). Kaip teisingai konstatuota apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ankstesnių A. Š. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenys patvirtina, kad A. Š. nuo 2002 m. administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas 7 kartus, tarp jų: 2008-08-25 – už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai nustatytas lengvas – 1,09 promilių girtumo laipsnis, 2011-05-17 – už dviračio vairavimą neblaiviam (b. l. 63-67). Pažymėtina ir tai, kad A. Š. po 2014-06-23 jam inkriminuotų pažeidimų, 2014-09-22 Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d., už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 1,10 promilių girtumo laipsnis. Šiuo nutarimu paskirta 1000 Lt bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 67). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas nutarimas įsiteisėjo 2014-10-14. Taigi, nors pažeidimo padarymo metu A. Š. ir neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau skundžiamo nutarimo priėmimo metu, jo atžvilgiu jau buvo įsiteisėjęs nutarimas dėl kito itin šiurkštaus administracinio teisės pažeidimo, visa tai, neigiamai charakterizuoja pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų, nenori laikytis visuotinai privalomų teisės normų ir yra linkęs jas pažeisti. Apylinkės teismo argumentai, kad taikant A. Š. atžvilgiu ATPK 30¹ nuostatas, buvo vadovautasi teisingumo ir protingumo kriterijais, vertintini kaip visiškai nepagrįsti.

Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad A. Š. netekus teisės vairuoti transporto priemones, pastarasis neteks ir darbo, negalės tinkamai pasirūpinti sūnumi, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių aplinkybių nepakanka, kad būtų taikoma ATPK 30¹ str. numatyta administracinės nuobaudos švelninimo galimybė. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad net tada, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, negali būti pripažįstama išimtine aplinkybe, suteikiančia prioritetą svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose ATPK 30¹ str. pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, nors ir pasišalino iš įvykio vietos, tačiau ėmėsi aktyvių veiksmų pranešti apie įvykį policijai, nukentėjusiam asmeniui, administracine tvarka nebausti, arba bausti tik už smulkius pažeidimus, atlygino padarytą žalą, transporto priemonės apgadinimai buvo nežymūs (mažareikšmiai), turi šeimos narių, kuriems būtinas išlaikymas, slauga ir priežiūra, pateikė į bylą nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-42-2013, 2AT-8/2013, 2AT-10/2014, 2AT-54/2014). Nagrinėjamoje byloje panašių aplinkybių nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Š. skirta nuobauda pagal ATPK 130 str. 1 d. yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebuvo. Nors Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, tačiau vadovaujantis ATPK nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas turi teisę pakeisti apylinkės teismo nutarimą, jeigu apylinkės teismas paskyrė asmeniui administracinę nuobaudą pažeidžiant ATPK nuostatas (ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.), todėl skundžiamas nutarimas nagrinėjamu atveju ne naikinamas, o keičiamas. A. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio papildoma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Tik tokia administracinė nuobauda atitiks padaryto administracinės teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, skirtina nauja subendrinta nuobauda už nustatytus KET pažeidimus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariato skundą tenkinti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimą pakeisti:

A. Š. už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirti papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., už ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus A. Š. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudą – 869 Eur (3000 Lt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Kitos nutarimo dalies nekeisti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.