Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo OÜ Aktiva Finants ieškinį atsakovui S. S. (S. S.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui S. S. ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti neįteikti. Procesiniai dokumentai taip pat siųsti atsakovo įkalinimo įstaigos (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti neįteikti. Procesiniai dokumentai atsakovui jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), įteikti 2020 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas 2020 m. spalio 3 d.).

Atsakovui per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Tele2“ ir atsakovas S. S. 2019 m. kovo 20 d. sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.57a-68427737-185308, kuria pradinis kreditorius įsipareigojo suteikti atsakovui telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už suteiktas paslaugas, įrangą ir vykdyti kitus sutartyse numatytus įsipareigojimus. Atsakovas savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, laiku neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, todėl pradinis kreditorius nuo 2019-07-30 sutartį nutraukė. Tokiu būdu pradinis kreditorius įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą sumą už suteiktas paslaugas, sumokėti delspinigius. Atsakovo skola pradiniam kreditoriui sudaro 1358,71 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs pradiniam kreditoriui susidariusį įsiskolinimą (CPK 178 straipsnis).

Nustatyta, kad 2018 m. sausio 15 d. trišale reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartimi pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovui OÜ Aktiva Finants, o UAB „Julianus Inkaso“ buvo įgaliotas vykdyti skolos išieškojimą.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2019-09-02 jo gyvenamosios vietos adresu išsiųstu pranešimu. Be to, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi atsakovui S. S. nevykdant sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui, atsakovo civilinė (sutartinė) atsakomybė kyla prieš naująjį kreditorių, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovui buvo įteiktas CPK numatyta tvarka.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė sutartyse numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1358,71 Eur skolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Sutarties bendrųjų sąlygų 4 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Ieškovas atsakovui už laikotarpį nuo 2020-01-07 iki 2020-07-07, neviršijant 180 dienų laikotarpio, paskaičiavo 0,02 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 48,91 Eur. Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovo reikalavimas priteisti 48,91 Eur delspinigių tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1407,62 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 32,00 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų išrašą bei 40,00 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus, iš viso – 72,84 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovo reikalavimus, ieškovui iš atsakovo priteistina 72,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 5,66 Eur ir yra priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Sumokėjus, teismui būtina pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui OÜ Aktiva Finants (juridinio asmens kodas 10746479) iš atsakovo S. S. (S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1358,71 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai, 71 ct) skolos, 48,91 Eur (keturiasdešimt aštuoni eurai, 91 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1407,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,84 Eur (septyniasdešimt du eurai, 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. S. (S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,66 Eur (penki eurai, 66 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.