Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu nusprendė ieškovės N. B. ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei N. B. iš atsakovės L. G. 11781,54 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmesti; priteisti ieškovei iš atsakovės 1558,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovei iš ieškovės N. B. 2767,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės N. B. 16,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės L. G. 13,32 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžinti ieškovei N. B. iš valstybės biudžeto 56,26 Eur žyminio mokesčio.

4. Vertindamas sutarties teisinį kvalifikavimą teismas pasisakė, kad įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs taisyklę, vadovaujantis kuria pirkimo-pardavimo sutartis atskiriama nuo rangos sutarties. Vienas esminių požymių – rangos darbų ir parduodamo daikto kainų santykis. Jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės N. B. ir atsakovės L. G. 2016 m. liepos 14 d. buvo sudaryta notarinė Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė pardavė ieškovei butą ir 1/2 dalį žemės sklypo, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1 punktas); butas apibūdintas kaip nebaigtas statyti (33 proc. baigtumo) (sutarties 2.2 punktas); buto kaina – 77 000,00 Eur, sklypo kaina – 13 000,00 Eur (sutarties 3.2 punktas); pardavėja įsipareigojo atlikti parduodamame daikte tokius statybos rangos darbus: buto grindų betonavimą, stogo apšiltinimą, įvesti iki sklypo ribos dujų, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdžius ir juos pajungti, įrengti elektros įvadą, lietaus nutekėjimo sistemas, įrengti tvorą, vartelius ir vartus be elektros pavaros pagal sutartyje numatytą naudojimosi tvarką; žemės sklypo dalyje, pagal šioje sutartyje numatytą naudojimosi tvarką, pasėti žolę ir pakloti 100,00 kv.m. trinkelių, suremontuoti ir nudažyti terasą (sutarties 6.7 punktas). Teismas pažymėjo, jog kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo, ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės turtinę žalą, įrodinėja tiek netinkamai atsakovės atliktus statybos rangos darbus pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tiek pačių daiktų (buto ir žemės sklypo) netinkamą kokybę (paslėptus trūkumus). Ieškovė, prašydama priteisti nuostolius ir įvardindama jų dydį, neišskiria kurie nuostoliai yra susidarę dėl parduotų daiktų netinkamos kokybės, o kurie – dėl ginčo sutarties 6.7 punkte numatytų rangos darbų neatlikimo. Nepaisant to, vien ginčo sutarties 6.7 punkte išvardintų atsakovės įsipareigotų atlikti statybos rangos darbų apimtis bei nustatytas jų 1 mėnesio atlikimo terminas po galutinio atsiskaitymo leidžia daryti išvadą, kad pastarųjų darbų kaina buvo maža palyginti su ginčo sutarties sudarymo dieną parduoto turto (buto ir žemės sklypo) verte. Teismas, atsižvelgęs į buto ir žemės sklypo šalių sulygtą bendrą pardavimo kainą (90 000,00 Eur) bei ieškovės nurodytą didžiosios dalies statybos rangų darbų (dėl kurių atlikimo buvo sutarta sutartyje) perdarymo iš naujo kainą (ieškinio sumą), padarė išvadą, kad didžiąją dalį sutarties kainos sudarė ne rangos darbų, o būtent perkamų daiktų – buto ir žemės sklypo – kaina. Vadinasi, vadovaujantis CK 6.645 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta rangos sutarties atskyrimo nuo pirkimo-pardavimo sutarties taisykle, tarp bylos šalių buvo sudaryta nekilnojamojo turto (buto ir žemės sklypo) pirkimo-pardavimo sutartis, kas reiškia, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip nekilnojamojo turto (buto ir žemės sklypo) pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipė dėmesį, kad tokią išvadą patvirtina ir sutarties šalių elgesys tiek sutarties sudarymo metu, tiek po jos sudarymo, kuomet šalys (atsakovei ar su ja susijusiems asmenims atliekant statybos rangos darbus, numatytus sutartyje) nepasirašinėjo darbų priėmimo-perdavimo aktų, neaptarė šių darbų kainų bei nesitarė dėl kitų sąlygų, būdingų būtent rangos sutarčiai (CK 1.5 straipsnis, 6.193 straipsnis). Taip pat pasisakydamas dėl sutarties kvalifikavimo, teismas nurodė, kad atmeta ieškovės teisinius argumentus (išsakytus atstovės baigiamojoje kalboje), jog šioje byloje turėtų būti taikomos vartojimo sutarties nuostatos. Teismas, įvertinęs ginčo sutarties šalių savybes, nustatė, kad sutartis buvo sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų; byloje nėra duomenų, kad buto pardavėja (atsakovė) yra verslininkė, dirbanti pagal verslo liudijimą ar užsiimanti statybų/nekilnojamojo turto verslu (CK 6.2281 straipsnio 3 dalis). Ieškovės argumentai apie tai, kad atsakovės sūnus (liudytojas E. G.) yra verslininkas atmetami kaip neįtakojantys tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties turinio ir sutarties šalims kylančių pasekmių, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neginčijo paties pirkimo-pardavimo sandorio kaip apsimestino ir neprašė tikrąja sandorio šalimi (pardavėju) pripažinti ne atsakovę, o jos sūnų E. G. (CK 1.87 straipsnis).

5. Spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės apimties teismas nurodė, kad konstatavus, jog tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovės civilinė atsakomybė nustatinėjama pagal CK normas, reglamentuojančias pardavėjo pareigas, įskaitant pareigą užtikrinti daiktų kokybę (CK 6.333 straipsnis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas turėjo juos pastebėti, turi būti įvertinta aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2014). Vadinasi, pastarosios aplinkybės nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio turi būti sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje vertinant turimų įrodymų visetą.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovės N. B. ir atsakovės L. G. 2016 m. liepos 14 d. sudarytoje notarinėje Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo sutarta parduoti 1/2 dalį žemės sklypo ir nebaigtą statyti butą (33 proc. baigtumo), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1-2.2 punktai); sutartyje pardavėja įsipareigojo atlikti parduodamame daikte tokius statybos rangos darbus: buto grindų betonavimą, stogo apšiltinimą, įvesti iki sklypo ribos dujų, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdžius ir juos pajungti, įrengti elektros įvadą, lietaus nutekėjimo sistemas, įrengti tvorą, vartelius ir vartus be elektros pavaros pagal sutartyje numatytą naudojimosi tvarką; žemės sklypo dalyje, pagal šioje sutartyje numatytą naudojimosi tvarką, pasėti žolę ir pakloti 100,00 kv.m. trinkelių, suremontuoti ir nudažyti terasą (sutarties 6.7 punktas). Ieškinio faktiniame pagrinde ieškovė, įrodinėdama įsigyto nekilnojamojo turto pagal sutartį (kokybės) trūkumus, įvardino tokius defektus bei jų šalinimo išlaidas: 1) teritorijos aplink namą tvarkymas (užpildymas smėliu, suslėgimas, drenažo įvedimas, juodžemio užpylimas, žolės užsodinimas) – 8 500,00 Eur, 2) trinkelių perklojimas, dangos sutvarkymas - 2444,00 Eur, 3) terasos permontavimas, pamatų stiprinimas - 500,00 Eur, 4) vandens nuotekų surinkėjų įrengimų pataisymas - 260,00 Eur, 5) sienų pertinkavimas – 1 800,00 Eur, 6) pamatų tvarkymas – 2 000,00 Eur, 7) stogo tvarkymas - 1 200,00 Eur, 8) grindų šildymo ir vandens sistemos pertvarkymas – 4 000,00 Eur, 9) langų reguliavimas – 150,00 Eur, 10) kamino gaubto įrengimas – 220,00 Eur, 11) pamatų grindjuostės gruntavimas, tinkavimas, dažymas – 750,00 Eur, 12) lauko palangių ir karnizų tvarkymas, tvirtinimas – 550,00 Eur, 13) vidaus palangių ir langų apvadų tvarkymas – 980,00 Eur, 14) stogo sniego gaudytuvų įrengimas – 600,00 Eur, 15) vartų konstrukcijos tvarkymas - 300,00 Eur, 16) vartų spynų keitimas - 160,00 Eur (b.l. 6-7, t. I).

7. Teismas taip pat nurodė, kad į bylą pateiktas teismo eksperto dr. D. K. 2017 m. spalio 17 d. parengtas ekspertizės aktas, kuriame ekspertas, atsakydamas į teismo užduotus klausimus, suformuluotus iš esmės pagal ieškovės prašymą, nustatė parduoto nekilnojamojo turto trūkumus. Teismo sprendime eksperto atsakymai išdėstomi pagal numeraciją, kuri atitinka ieškinyje įvardintų nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo darbų numeraciją: 1)-2) nesuformuotas tinkamas aplinkos reljefas, teritorija neišlyginta, neįrengtas paviršinio vandens surinkimo drenažas (eksperto atsakymas į 3.13 klausimą), pagrindas sutankintas netinkamai, kadangi nusėdusios trinkelės, vietomis vanduo tinkamai nesurenkamas nuo stogo, todėl išplovė pagrindus (eksperto atsakymas į 3.14 klausimą), paklotų betoninių trinkelių nuokrypiai viršija leistinas normas (eksperto atsakymas į 3.15 klausimą) (b.l. 79-81, t. III); 3) vietomis nusilupęs nuo medinės terasos lentų dažų sluoksnis dėl nekokybiškai atliktų darbų ir/ar panaudotų medžiagų (eksperto atsakymas į 3.11 klausimą) (b.l. 77, t. III); 4) nuotekos kaupiasi šulinyje ir nėra tinkamai pašalinamos dėl montavimo klaidų (eksperto atsakymas į 3.2 klausimą) (b.l. 70, t. III), netinkamai sumontuoti latakai, juose stovi vanduo (eksperto atsakymas į 3.5 klausimą) (b.l. 71-72, t. III) ; 5) vidaus patalpose sutrūkę sienų apdailos sluoksniai dėl konstrukcijų nusėdimų, vietomis sudrėkę ir dėmėti nuo drėgmės poveikio sienos apdailos sluoksniai (eksperto atsakymas į 3.10 klausimą) (b.l. 76-77, t. III); 6) ir 11) sienų tinkas vietomis pažaliavęs ir atšokęs armavimo sluoksnis, matomas armavimo tinkliukas dėl vandens poveikio (eksperto atsakymas į 3.3 klausimą) (b.l. 70, t. III), pamatų armavimo sluoksnis nepadengtas apsauginiu sluoksniu, tai yra dekoratyviniu tinku arba plytelėmis (eksperto atsakymas į 3.8 klausimą) (b.l. 76, t. III); 7) stogas vietomis apšiltintas mineralinės vatos plokštėmis su tarpais (eksperto atsakymas į 4 klausimą) (b.l. 83, t. III), 8) vidaus grindų betonavimo darbų įvertinti nėra galimybės dėl jau padarytos vidaus grindų apdailos (eksperto atsakymas į 3.9 klausimą) (b.l. 76, t. III), neprijungtas grindinio šildymo vamzdis, sistema įrengta netinkamai, kadangi pavaros sumontuotos ant paduodamos kolektoriaus atšakos, o ne ant grįžtamos (eksperto atsakymas į. 3.12 klausimą) (b.l. 78, t. III), 10) neskardintas kamino viršus, dėl ko krituliai patenka į kaminą (eksperto atsakymas į 3.4 klausimą) (b.l. 71, t. III), 12) tinkamai neužhermetizuotos palangės prie lango profiluočio, sutrūkusios dekoratyvinių elementų sankirtos, kadangi dviejų skirtingų medžiagų paviršių sankirta neužtaisyta elastingu hermetiku (eksperto atsakymas į 3.6 klausimą) (b.l. 72-73, t. III), 13) langai, langų apvadai ir palangės sudrėkę bei dėmėti nuo drėgmės poveikio, patenkančio pro nesandarius palangių sujungimus, angokraščių apdailos sluoksnius, vietose angokraščio ir palangės sankirta sutrūkusi, kadangi dviejų skirtingų medžiagų paviršių sankirta neužtaisyta elastingu hermetiku (eksperto atsakymas į 3.7 klausimą) (b.l. 75, t. III), 14) neįrengti sniego gaudytuvai (eksperto atsakymas į 3.1 klausimą) (b.l. 69, t. III), 15) korozijos pažeisti vartelių metaliniai stulpeliai, nes blogai padengti dažų sluoksniu bei netinkamai sumontuoti varteliai, nes neatsidarinėja (eksperto atsakymai į 3.16-3.17 klausimus) (b.l. 82, t. III).

8. Teismas, atlikęs ieškinyje įvardintų nekilnojamojo turto trūkumų, už kurių taisymą reikalaujama priteisti nuostolius, ir teismo eksperto nustatytų nekilnojamojo turto trūkumų lyginamąją analizę, nustatė penkis esminius skirtumus. Pirma, ieškinyje (3 punktu) prašoma atlyginti terasos permontavimo ir pamatų stiprinimo išlaidas, kurios sudaro 500,00 Eur; o teismo ekspertas, vertindamas terasos trūkumus, nustatė tik nekokybiškai atliktus terasos dažymo darbus (eksperto atsakymas į 3.11 klausimą). Antra, ieškinyje (9 punktu) prašoma atlyginti langų reguliavimo išlaidas, kurios sudaro 150,00 Eur; o teismo ekspertas, nustatinėdamas langų vidinius ir išorinius trūkumus, nenustatė jų blogo sureguliavimo kaip trūkumo; teismo ekspertas nustatė tik langų ir palangių blogą hermetizavimą (eksperto atsakymai į 3.6-3.7 klausimus). Trečia, ieškinyje (15 punktu) prašoma atlyginti vartų konstrukcijų keitimo išlaidas, kurios sudaro 300,00 Eur; teismo ekspertas, vertindamas tvoros trūkumus, nustatė tik blogai atliktus dažymo darbus, dėl ko atsirado metalinių stulpelių korozija; taip pat nustatė blogą vartelių atsidarinėjimą (eksperto atsakymai į 3.16-3.17 klausimus), kuriam ištaisyti ekspertas nurodė, jog būtina ne vartus ar jų konstrukciją keisti, o pakanka juos sureguliuoti, kas kainuotų 35,06 Eur (b.l. 85, t. III). Ketvirta, ieškinyje (16 punktu) prašoma atlyginti vartų spynų keitimo išlaidas, kurios sudaro 160,00 Eur, tačiau teismo ekspertas, vertindamas tvoros ir vartų trūkumus, pastarojo trūkumo nenustatė (eksperto atsakymai į 3.16-3.17 klausimus). Penkta, teismo ekspertas nenustatė grindų betonavimo ar šildymo sistemos trūkumų (dėl jau padarytos grindų apdailos), išskyrus tai, kad šildymo sistemos pajungimas atliktas netinkamai (sumaišyti vietomis pajungimai).

9. Teismas, įvertinęs teismo ekspertizės akte nustatytų nekilnojamojo turto trūkumų rūšis ir apimtis, padaro išvadą, kad teismo ekspertas nenustatė kaip ieškinio faktinio pagrindo 3 (iii), 8 (viii), 9 (ix), 15 (xv), 16 (xvi) punktuose įvardintų trūkumų (terasos pamatų blogo įrengimo, blogo grindų betonavimo ir netinkamo šildymo sistemos vamzdžių išvedžiojimo, langų blogo sureguliavimo, netinkamų vartų konstrukcijų, vartų spynų nebuvimo), kurių šalinimo išlaidas ieškovė prašo atlyginti. Vadinasi, vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis ieškovė įrodinėja egzistuojant šiuos trūkumus yra į bylą kartu su ieškiniu pateikta dokumento pavadinimu „Nekilnojamojo turto trūkumai“ kopija (b.l. 31-37, t. I). Kaip matyti iš šio dokumento turinio, jame pateiktos prastos kokybės ir nespalvotos nuotraukos, kuriomis įrodinėjami minėti trūkumai; nuotraukose apskritai nėra užfiksuoti vartai, vartų konstrukcijos, vartų spynos, terasos vaizdas, šildymo/vandens sistemų vamzdžiai; nuotraukos, kuriomis įrodinėjami terasos pamatų trūkumai, neaiškios ir neįmanoma nustatyti kuri konkrečiai nekilnojamojo turto vieta buvo užfiksuota. Be to, nuotraukose nesimato jų fiksavimo data, trūkumų aktas nepasirašytas, neaišku apskritai kas jį rengė. Teismas taip pat pažymi, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutarties 6.7 punkte apskritai nebuvo susitarta, kad vartai turi būti įrengti su spynomis/užraktais; taip pat kad būtent atsakovė įrenginėja namo šildymo sistemas.

10. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinio faktinio pagrindo 3 (iii), 8 (viii), 15 (xv), 16 (xvi) punktuose įvardintų nekilnojamojo turto trūkumų egzistavimą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Dėl šios priežasties teismas atmeta kaip neįrodytą ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, atlyginant trūkumų šalinimo išlaidas, patirtas dėl terasos permontavimo, pamatų sustiprinimo, kurios sudaro 500,00 Eur, langų reguliavimo, kurios sudaro 150,00 Eur, vartų konstrukcijų tvarkymo, kurios sudaro 300,00 Eur, ir vartų spynų keitimą, kurios sudaro 160,00 Eur (CPK 185 straipsnis).

11. Teismas iš šalių žodinių paaiškinimų bei liudytojų parodymų nustatė, kad ginčo prikimo-pardavimo sutarties sudarymo metu grindinis šildymas nebuvo įrengtas. Byloje nėra duomenų, kad pirkėja buto priėmimo metu (ginčo sutarties sudarymo metu ar vėliau iki galutinio atsiskaitymo) reikalavo, jog pardavėja įrengtų grindinį šildymą. Pardavėjos pareiga įrengti namo viduje šildymą nebuvo įtvirtinta ir ginčo pirkimo-pardavimo sutarties 6.7 punkte. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad atsakovė neturėjo pareigos įrengti grindų šildymą, dėl ko jai negali kilti civilinė atsakomybė už jo netinkamą įrengimą/trūkumus (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.247 straipsnis). Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą priteisti 4000,00 Eur už grindų šildymo ir vandens sistemos pertvarkymą, įvardintą ieškinio faktinio pagrindo 8 (viii) punkte.

12. Teismas, atlikęs ieškinyje įvardintų likusių nekilnojamojo turto trūkumų, už kurių taisymą reikalaujama priteisti nuostolius, ir teismo eksperto nustatytų nekilnojamojo turto trūkumų lyginamąją analizę, nustatė, kad likę ieškinyje įvardinti trūkumai taip pat yra ir ekspertizės akte nustatyti kaip nekilnojamojo turto kokybės trūkumai. Teismas, įvertinęs teismo eksperto atliktą tyrimą ir ekspertizės išvadą, taip pat eksperto kvalifikaciją, sprendžia, kad tyrimo aplinkybės yra aprašytos detaliai, tyrimas išaiškintas išsamiai, išvados motyvuotos bei pagrįstos, įvardinti konkretūs teisės aktai, kuriais buvo vadovautasi sprendžiant dėl parduoto turto trūkumų. Dėl šios priežasties (bei bylos šalims neginčijant teismo eksperto nustatytų nekilnojamojo turto trūkumų egzistavimo) teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo nesutikti su teismo ekspertizės išvadomis, kurios patvirtina ieškovės įvardintus (likusius neatmestus teismo) nekilnojamojo turto trūkumus, kurių pašalinimo išlaidas ieškovė prašo atlyginti.

13. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto pardavėjas atsako už parduoto daikto trūkumus, tačiau tie trūkumai turi būti paslėpti ir turi būti nenustatyta, kad pirkėjas apie tokius trūkumus žino arba jie buvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip vieną iš nekilnojamojo turto trūkumų ieškinio faktinio pagrindo 14 (xiv) punkte įvardina sniego gaudytuvų ant stogo neįrengimą, už kurio pašalinimą reikalauja priteisti 600,00 Eur išlaidas. Teismas, spręsdamas dėl šio trūkumo akivaizdumo, įvertino tai, kad sniego gaudytuvų konstrukcijos yra aiškiai matomos be jokio specialaus tyrimo, kas reiškia, kad tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis, apžiūrėdami nebaigtos statybos namą iš karto galėjo matyti, ar sniego gaudytuvai ant stogo yra, ar jų nėra. Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei jos sutuoktinis neneigė, kad namo įsigijimo metu matė, jog sniego gaudytuvų nėra. Nepaisant to, ieškovė, pasirašydama ginčo sutartį, nepareikalavo, kad atsakovė kartu su kitais įsipareigotais atlikti statybos rangos darbais, taip pat papildomai įsipareigotų įrengti ir sniego gaudytuvus. Aplinkybė, kad sniego gaudytuvai yra privalomi stogo įrenginiai pagal statybos teisės aktų keliamus reikalavimus, niekaip nepaneigia fakto, kad ieškovė nebaigto statyti namo priėmimo metu matė, jog stogas yra be sniego gaudytuvų ir tai ją kaip pirkėją tenkino; ji nelaikė, kad sniego gaudytuvų įrengimas yra ginčo sutarties dalykas (jo dalis). Pastarąją aplinkybę patvirtina ir tolimesnis ieškovės elgesys, kuomet praėjus daugiau nei 1 mėnesiui nuo ginčo sutarties pasirašymo ir nebaigto statyti buto priėmimo, ieškovė 2016 m. rugpjūčio 23 d. notarei paliudijo, kad jokių pretenzijų dėl įsigyto buto pirkimo-pardavimo atsakovei neturi (b.l. 99, t. I). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 600,00 Eur išlaidas už sniego gaudytuvų ant stogo neįrengimą kaip neatitinkantį parduoto daikto paslėpto trūkumo kriterijaus, kuriuo vadovaujantis kyla daikto pardavėjui civilinė atsakomybė už tokio trūkumo pašalinimą (CK (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.247 straipsnis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

14. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo likę 10 trūkumų, kurių šalinimo išlaidas prašo atlyginti ieškovė, yra tokie: teritorijos aplink namą tvarkymas (užpildymas smėliu, suslėgimas, drenažo įvedimas, juodžemio užpylimas, žolės užsodinimas) – 8 500,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 1 (i)), trinkelių perklojimas, dangos sutvarkymas - 2 444,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 2 (ii)); vandens nuotekų surinkėjų įrengimų pataisymas - 260,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 4 (iv)); sienų pertinkavimas – 1 800,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 5 (v)), pamatų tvarkymas – 2 000,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 6 (vi)), stogo tvarkymas - 1 200,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 7 (vii)), kamino gaubto įrengimas – 220,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 10 (x)), pamatų grindjuostės gruntavimas, tinkavimas, dažymas – 750,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 11 (xi)), lauko palangių ir karnizų tvarkymas, tvirtinimas – 550,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 12 (xii)), vidaus palangių ir langų apvadų tvarkymas – 980,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 13 (xiii)) (b.l. 6-7, t. I).

15. Teismo vertinimu, yra akivaizdu, kad joks atidus pirkėjas, apžiūrėdamas įsigijimo metu butą ir žemės sklypą (ar jame ką tik atliktus darbus) negali nustatyti, ar gruntas tinkamai suslėgtas, ar grunto drenažo sistema įrengta tinkamai, ar trinkelės suklotos tvirtai ir vėliau nesugrius dėl nekokybiškos drenažo/lietaus latakų sistemos (ieškinio faktiniame pagrinde įvardinti trūkumai Nr. 1 (i), 2 (i), 4 (i)). Taip pat akivaizdu, kad joks atidus pirkėjas, neatlikdamas specialaus tyrimo, ir priimdamas ką tik pastatytą butą, negali nustatyti, ar vėliau dėl nekokybiškų darbų nesusiskilinės sienų tinkas, nedrėks namo pamatai, nesuskilinės langų išorės karnizai, neis vanduo/drėgmė pro nesandarias langų rėmų/palangių siūles (ieškinio faktiniame pagrinde įvardinti trūkumai Nr. 5 (v), 6 (vi), 11 (xi), 12 (xii), 13 (xiii)). Teismas sprendžia, kad apžiūrint įsigyjamą namą joks specialių žinių neturintis pirkėjas negali įvertinti ir to, ar kamino gaubtas tinkamai apskardintas bei ar namo stogas tinkamai apšiltintas, kas reiškia, jog šie trūkumai taip pat yra paslėpti (ieškinio faktiniame pagrinde įvardinti trūkumai Nr. 7 (vii), 10 (x)). Taigi, teismas, įvertinęs teismo sprendimo 26 punkte įvardintų nekilnojamojo turto trūkumų pobūdį, savybes ir matomumą, sprendžia, kad visi šie trūkumai yra priskirtini prie paslėptų trūkumų, kurių joks atidus pirkėjas, įsigydamas daiktą, negalėjo dėdamas protingas pastangas pastebėti, neatlikęs specialaus patikrinimo. Tokiu atveju atsakovei kaip nekokybiško daikto pardavėjai kyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovei išlaidas, patirtas dėl tokių paslėptų trūkumų šalinimo (CK 1.5 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.247 straipsnis, 6.333 straipsnio 2 dalis, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovei sutikus perkelti šulinį į kitą sklypo vietą, atsakovė tapo neatsakinga už jo tinkamą įrengimą. Teismas pažymi, kad ieškovės sutikimas keisti šulinio vietą savaime neeliminuoja atsakovės sutartinės pareigos tinkamai įrengti lietaus nutekėjimo sistemas žemės sklype, ką ji buvo įsipareigojusi padaryti pagal ginčo sutarties 6.7 punktą. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ji atsakinga tik už trinkelių paklojimą, bet ne už drenažo sistemos įrengimą. Teismo vertinimu, trinkelių klojimas kaip ir bet koks kitas statybos rangos darbas bus atliktas tinkamai tik tuomet, kai jis bus atliktas tinkamai, ant tinkamai paruošto grunto. Atsakovei neįvykdžius savo sutartinės pareigos tinkamai žemės sklype įrengti lietaus nutekėjimo sistemas ir dėl to iširus trinkelėms ar/ir vietomis neaugant žolei, atsakovei kyla civilinė atsakomybė pašalinti ir šiuos trūkumus. Teismas nesivadovavo teismo ekspertizės akte atliktu statybos rangos darbų trūkumų skirstymu į paslėptus/nepaslėptus, nes teismo ekspertas juos vertino pagal ekspertizės atlikimo metu (o ne turto įsigijimo metu) buvusią turto būklę.

17. Dėl atlygintos turtinės žalos dydžio už daikto trūkumus paskaičiavimo tvarkos teismas pasisakė, kad vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti patirtų nuostolių dydį dėl įsigyto nekilnojamojo turto trūkumų. Ieškovei nusprendus reikalauti priteisti įsigyto turto trūkumų šalinimo išlaidas, ieškovė turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tokių išlaidų dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju teismo ekspertas 2017 m. spalio 17 d. teismo ekspertizės akte paskaičiavo, kad visų nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 7 444,00 Eur (b.l. 84-85, t. III). Teismo posėdžio metu teismo ekspertas D. K. paaiškino, kad tokia trūkumų šalinimo kaina buvo paskaičiuota naudojantis specialia programa ir reali rinkos kaina gali skirtis. Ieškovė pateikė į bylą uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkotvarka24“ pasiūlymą dėl aplinkos darbų atlikimo už 10 840,00 Eur sumą plius PVM, kas iš viso sudaro 13 116,40 Eur (b.l. 134, t. III); uždarosios akcinės bendrovės „Haifu Baltics“ lokalinę sąmatą dėl aplinkos tvarkymo darbų už 7 643,89 Eur sumą (b.l. 137, t. III); uždarosios akcinės bendrovės „VV Con“ pasiūlymą dėl ieškinyje nurodytų trūkumų pašalinimo už 19 429,21 Eur sumą plius PVM, kas iš viso sudaro 23 509,34 Eur (b.l. 138-139, t. III). Ieškovė taip pat pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Vistuva“ komercinį pasiūlymą atlikti nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo darbus už 20 157,40 Eur plius PVM, kas iš viso sudaro 24 390,45 Eur (b.l. 29, t. IV) ir uždarosios akcinės bendrovės „eDeal Baltic“ komercinį pasiūlymą atlikti trūkumų šalinimo darbus už 19 729,59 Eur plius PVM, kas iš viso sudaro 23 872,81 Eur (b.l. 30-31, t. IV). Tuo tarpu atsakovė pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Mercury Decor“ lokalinę sąmatą už ieškinyje nurodytų trūkumų pašalinimą, pagal kurią trūkumų šalinimo darbai turėtų kainuoti 6 355,67 Eur plius PVM, kas iš viso sudaro 7 690,36 Eur (b.l. 140-141, t. III) ir uždarosios akcinės bendrovės „Litruma“ komercinį pasiūlymą, pagal kurį trūkumų šalinimo darbai kainuoja 6 139,95 Eur plius PVM, kas iš viso sudaro 7 429,34 Eur (b.l. 90-91, t. IV). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad į bylą yra pateikti bylos šalių surastų rangovų konkretūs pasiūlymai dėl trūkumų šalinimo darbų, sprendžia, kad pastarieji pasiūlymai yra realiai rinkoje egzistuojantys komercinių subjektų pasiūlymai, todėl jie atitinka realias rinkos kainas. Tuo tarpu teismo eksperto nurodytos trūkumų šalinimo kainos, kurios paskaičiuotos pagal programoje taikomą formulę, yra tik orientacinio pobūdžio. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad kiekviena iš bylos šalių siekdama pagrįsti jai palankiausią poziciją, teiks jai palankiausius rangovų komercinius pasiūlymus, tai yra ieškovė savaime suprantama į bylą teiks kuo didesnes rangovų sąmatas, o atsakovė savaime suprantama į bylą teiks kuo mažesnes rangovų sąmatas. Tokiu atveju teismas sprendė, kad šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus labiausiai atitiks trūkumų šalinimo išlaidų dydžio nustatymas pagal ieškovo ir atsakovo surastų rangovų konkrečiuose komerciniuose pasiūlymuose nurodytų 2 didžiausių kainų (uždarosios akcinės bendrovės „Vistuva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „eDeal Baltic“) ir 2 mažiausių kainų (uždarosios akcinės bendrovės „Mercury Decor“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Litruma“) aritmetinį vidurkį, įvertinant trūkumų apimtį (kiekį), kuris yra nustatytas teismo ekspertizės akte (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės ir atsakovės deklaratyvias prielaidas dėl priešingos šalies pateiktų rangovų sąmatų fiktyvumo. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad rangovai neturi turto ar oficialiai įdarbintų didelio kiekio darbininkų savaime nei patvirtina/ne paneigia fakto, kad ginčo turto trūkumų šalinimo darbus jie įkainotų būtent pagal komerciniuose pasiūlymuose nurodytas kainas.

18. Teismas pasisakydamas dėl nuostolių, patirtų dėl vejos pasodinimo, trinkelių klojimo, drenažo, vandens nuotekų surinkėjų įrengimo, nurodė, kad vienos iš faktinių išlaidų, kurias ieškovė prašo priteisti už paslėptų trūkumų šalinimą, susideda iš teritorijos aplink namą tvarkymo (užpildymo smėliu, suslėgimo, drenažo įvedimo, juodžemio užpylimo, žolės užsodinimo) – 8 500,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 1 (i)), trinkelių perklojimo, dangos sutvarkymo - 2 444,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 2 (ii)); vandens nuotekų surinkėjų įrengimų pataisymo - 260,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 4 (iv)). Viso už pastarųjų trūkumų šalinimą ieškovė prašo priteisti 11 204,00 Eur (8 500,00 + 2 444,00 + 260,00). Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto, būtina persodinti žolę maždaug 128 kv.m. plote aplink butą; taip pat būtina sutvarkyti drenažą, įrengti vandens nuotekų surinkėjus ir iš naujo perkloti trinkeles 76,67 kv.m. plote aplink butą (b.l. 85, t. III). Tuo tarpu ieškovės pateiktuose rangovų komerciniuose pasiūlymuose yra pateikti daug didesnį trūkumų plotai, už kurių šalinimą siūloma kaina. Teismas pažymėjo, kad ieškovei nepateikus įrodymų, kad teismo ekspertizės akte nustatyti nekilnojamojo turto trūkumų plotai (apimtys) nėra teisingi, teismas į bylą pateiktus tokių trūkumų darbų šalinimo išlaidų paskaičiavimus sumažino atsižvelgdamas į šalintinų trūkumų apimtis. Teismas nurodė, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vistuva“ pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro grunto paruošimas trinkelėms kloti ir jų paklojimas – 2 695,00 Eur plius PVM už 77 kv.m. (lentelės 12 pozicija) (b.l. 29, t. IV), iš viso 3 260,95 Eur; teritorijos lyginimas ir vejos įrengimas – 2 800,00 Eur plius PVM už 400 kv.m. (lentelės pozicija 8) (b.l. 29, t. IV), kas reiškia, jog už 128 kv.m. – 896 Eur plius PVM, iš viso 1 084,16 Eur; lietaus nutekėjimo, drenažo ir vandens sistemų surinkimo įrengimas – 6 885,00 Eur plius PVM (lentelės 3-7 pozicijos) (b.l. 29, t. IV), iš viso 8330,85 Eur. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „eDeal Baltic“ komercinį pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro grunto paruošimas trinkelėms kloti ir jų paklojimas – 3080,00 Eur plius PVM už 77 kv.m. (lentelės 14-16 pozicijos) (b.l. 30, t. IV), iš viso 3 726,80 Eur; teritorijos lyginimas ir vejos įrengimas – 3 720,00 Eur plius PVM už 400 kv.m. (lentelės pozicijos 38-40) (b.l. 31, t. IV), kas reiškia, jog už 128 kv.m. – 1 190,40 Eur plius PVM, iš viso 1440,38 Eur; lietaus nutekėjimo, drenažo ir vandens sistemų surinkimo įrengimas – 4 190,50 Eur plius PVM (lentelės 17-18, 34-37 pozicijos) (b.l. 30-31, t. IV), iš viso sudaro 5070,51 Eur. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mercury Decor“ komercinį pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro grunto paruošimas trinkelėms kloti ir jų paklojimas – 1 700,54 Eur plius PVM už 76,67 kv.m. (lentelės 10 pozicija) (b.l. 140, t. III), iš viso 2 057,65 Eur; teritorijos lyginimas ir vejos įrengimas – 754,16 Eur plius PVM už 128 kv.m. (lentelės pozicijos 38-40) (b.l. 141, t. III), iš viso 912,53 Eur; lietaus nutekėjimo, drenažo ir vandens sistemų surinkimo įrengimas –2 023,44 Eur plius PVM (lentelės 11, 26-34 pozicijos) (b.l. 140-141, t. III), kas iš viso 2 448,36 Eur. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „Litruma“ komercinį pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro grunto paruošimas trinkelėms kloti ir jų paklojimas – 1 533,40 Eur plius PVM už 76,67 kv.m. (lentelės 10 pozicija) (b.l. 89, t. IV), iš viso 1 855,41 Eur; teritorijos lyginimas ir vejos įrengimas – 742,40 Eur plius PVM už 128 kv.m. (lentelės pozicija 34) (b.l. 91, t. IV), iš viso 898,30 Eur; lietaus nutekėjimo, drenažo ir vandens sistemų surinkimo įrengimas –2 023,44 Eur plius PVM (lentelės 11, 26-34 pozicijos) (b.l. 140-141, t. III), iš viso 2 448,36 Eur. Taigi, teismo sprendimo 35 punkte išvardintų rangovų komerciniuose pasiūlymuose nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo darbų kainos iš viso sudaro: 1) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vistuva“ pasiūlymą - 12 675,96 Eur kaina (3 260,95 Eur + 1 084,16 Eur + 8 330,85 Eur); 2) pagal uždarosios akcinės bendrovės „eDeal Baltic“ pasiūlymą – 10 237,69 Eur kaina (3 726,80 Eur + 1 440,38 Eur + 5 070,51 Eur); 3) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mercury Decor“ pasiūlymą – 5 418,54 Eur kaina (2 057,65 Eur + 912,53 Eur + 2 448,36 Eur); 4) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Litruma“ pasiūlymą – 5 202,07 Eur kaina (1 855,41 Eur + 898,30 Eur + 2 448,36 Eur). Teismas, išvedęs šių komercinių pasiūlymų aritmetinį vidurkį, padarė išvadą, kad tokių trūkumų šalinimo išlaidos rinkos kainomis turėtų sudaryti 8383,57 Eur ((12 675,96 + 10 237,69 + 5 418,54 + 5 202,07)/4). Todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl 11 204,00 Eur išlaidų priteisimo už vejos, trinkelių, sklypo drenažo, nuotekų surinkimo trūkumų šalinimą tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 8 383,57 Eur šių trūkumų šalinimo išlaidų.

19. Pasisakydamas dėl nuostolių dydžio, susidariusio dėl sienų pertinkavimo, dažymo, teismas nurodė, kad vienos iš faktinių išlaidų, kurias ieškovė prašo priteisti už paslėptų trūkumų šalinimą, susideda iš sienų pertinkavimo – 1 800,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 5 (v)). Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto, būtina pergruntuoti/perglaistyti vidinių sienų 4-5 kv.m. ploto bei perdažyti 39 kv.m. vidinių sienų ploto. Tuo tarpu ieškovės pateiktuose rangovų komerciniuose pasiūlymuose yra pateikti daug didesni trūkumų plotai, už kurių šalinimą siūloma kaina. Teismas nurodė, kad ieškovei nepateikus įrodymų, kad teismo ekspertizės akte nustatyti nekilnojamojo turto trūkumų plotai (apimtys) nėra teisingi, teismas į bylą pateiktus tokių trūkumų darbų šalinimo išlaidų paskaičiavimus mažina atsižvelgdamas į šalintinų trūkumų apimtis. Teismas konstatavo, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vistuva“ pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro sienų pertinkavimas – 91,00 Eur plius PVM už 5 kv.m. (lentelės 19-20 pozicijos) (b.l. 29, t. IV), iš viso 110,11 Eur; sienų glaistymas/dažymas – 1 338,60 Eur už 97 kv.m. (lentelės 21 pozicija) (b.l. 29, t. IV), kas reiškia, kad šių darbų kaina už 39 kv.m. sudaro 538,20 Eur plius PVM, kas iš viso sudaro 651,22 Eur. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „eDeal Baltic“ komercinį pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro sienų pertinkavimas – 99,00 Eur plius PVM už 4,5 kv.m. (lentelės 23 pozicija) (b.l. 30, t. IV), iš viso 119,79 Eur; sienų glaistymas/dažymas – 1 804,2 Eur už 97 kv.m. (lentelės 24-25 pozicijos) (b.l. 30, t. IV), kas reiškia, kad šių darbų kaina už 39 kv.m. sudaro 725,40 Eur plius PVM, kas sudaro 877,73 Eur. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mercury Decor“ komercinį pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro sienų pertinkavimas/glaistymas – 97,10 Eur plius PVM už 4,5 kv.m. (lentelės 14-19 pozicijos) (b.l. 140-141, t. III), iš viso 117,49 Eur; sienų gruntavimas/dažymas – 245,10 Eur plius PVM už 39 kv.m. (lentelės 19-22 pozicijos) (b.l. 141, t. III), iš viso 296,57 Eur. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „Litruma“ pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro sienų pertinkavimas/glaistymas/ gruntavimas – 97,03 Eur plius PVM už 4,5 kv.m. (lentelės 14-18 pozicijos) (b.l. 90, t. IV), iš viso 117,40 Eur; sienų glaistymas/dažymas – 244,57 Eur plius PVM už 39 kv.m. (lentelės 19-22 pozicijos) (b.l. 90, t. IV), iš viso 295,93 Eur. Apibendrinęs teismas nurodė, kad išvardintų rangovų komerciniuose pasiūlymuose pateiktos nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo darbų kainos iš viso sudaro: 1) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vistuva“ pasiūlymą – 761,33 Eur kaina (110,11 Eur + 651,22 Eur); 2) pagal uždarosios akcinės bendrovės „eDeal Baltic“ pasiūlymą – 997,52 Eur kaina (119,79 Eur + 877,73 Eur); 3) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mercury Decor“ pasiūlymą – 414,06 Eur kaina (117,49 Eur + 296,57 Eur); 4) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Litruma“ pasiūlymą – 413,33 Eur kaina (117,40 Eur + 295,93 Eur). Teismas, išvedęs šių komercinių pasiūlymų aritmetinį vidurkį, padaro išvadą, kad tokių trūkumų šalinimo išlaidos rinkos kainomis turėtų sudaryti 646,56 Eur ((761,33 + 997,52 + 414,06 + 413,33 Eur)/4). Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl 1 800,00 Eur išlaidų priteisimo už vidinių sienų trūkumų šalinimą tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 646,56 Eur išlaidų.

20. Pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl išorės sienų prie pamatų ir su tuo susijusių grunto tvarkymo darbų, teismas nurodė, kad vienos iš faktinių išlaidų, kurias ieškovė prašo priteisti už paslėptų trūkumų šalinimą, susideda iš pamatų tvarkymo – 2 000,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 6 (vi)), pamatų grindjuostės gruntavimo, tinkavimo, dažymo – 750,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 11 (xi)). Viso už pastarųjų trūkumų šalinimą ieškovė prašo priteisti 2 750,00 Eur (2 000,00 + 750,00). Teismas pažymėjo, kad pagal eksperto išvadas būtina sutvarkyti 22-26 kv.m. pamatų ir atlikti su tuo susijusių 8,9 kūb.m. lauko darbų. Tuo tarpu ieškovės pateiktuose rangovų komerciniuose pasiūlymuose yra pateikti daug didesnį trūkumų plotai, už kurių šalinimą siūloma kaina. Teismas nurodė, kad iškovei nepateikus įrodymų, kad teismo ekspertizės akte nustatyti nekilnojamojo turto trūkumų plotai (apimtys) nėra teisingi, teismas į bylą pateiktų tokių trūkumų šalinimo darbų išlaidų paskaičiavimus mažina atsižvelgdamas į šalintinų trūkumų apimtis. Teismas nustatė, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vistuva“ pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro cokolio tinkavimas – 957,60 Eur plius PVM už 25,2 kv.m. (lentelės 9 pozicija) (b.l. 29, t. IV), iš viso 1 158,69 Eur; nuogrindų ardymas/užpylimas žvyru ir kiti su tuo susiję lauko darbai – 2 320,50 Eur plius PVM už 65 m (lentelės 10-11 pozicijos) (b.l. 29, t. IV), kas reiškia, kad šių darbų kaina už 8,9 kūb.m. sudaro 317,73 Eur plius PVM, o iš viso 384,45 Eur. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „eDeal Baltic“ komercinį pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro nuogrindos ardymas, cokolio/pamatų tvarkymas/akmenukų užpylimas – 1 545,65 plius PVM už 22,41-27 kv.m. (lentelės 5-9, 12-13 pozicijos) (b.l. 30, t. IV), iš viso 1 870,23 Eur, pamatų atkasimas/užpylimas – 685,44 Eur plius PVM už 8,96 kūb.m. (lentelės 3-4, 10-11 pozicijos) (b.l. 30, t. IV), iš viso 829,38 Eur. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mercury Decor“ komercinį pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro nuogrindų ardymas/pamatų išorės apšiltinimas/hidroizoliacijos įrengimas ir kiti su tuo susiję darbai – 680,70 Eur plius PVM už 22,41-26,77 kv.m. (lentelės 2, 4-7 pozicijos) (b.l. 140, t. III), kas sudaro 823,65 Eur; duobių/tranšėjų kasimas, užpylimas gruntu ir kiti su tuo susiję lauko darbai – 276,17 Eur plius PVM už 8,96 kūb.m. (lentelės 3, 8-9 pozicijos) (b.l. 140, t. III), iš viso 334,17 Eur. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „Litruma“ pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro nuogrindų ardymas/pamatų išorės apšiltinimas/hidroizoliacijos įrengimas ir kiti su tuo susiję darbai – 593,79 Eur plius PVM už 22,41-26,77 kv.m. (lentelės 2, 4-7 pozicijos) (b.l. 89, t. IV), kas sudaro 718,41 Eur; duobių/tranšėjų kasimas, užpylimas gruntu ir kiti su tuo susiję lauko darbai – 280,09 Eur plius PVM už 8,96 kūb.m. (lentelės 3, 8-9 pozicijos) (b.l. 89, t. IV), iš viso 338,91 Eur. Apibendrinant teismas nurodė, kad išvardintų rangovų komerciniuose pasiūlymuose nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo darbų kainos iš viso sudaro: 1) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vistuva“ pasiūlymą – 1 543,14 Eur kaina (1 158,69 Eur + 384,45 Eur); 2) pagal uždarosios akcinės bendrovės „eDeal Baltic“ pasiūlymą –2 699,61 Eur kaina (1 870,23 Eur + 829,38 Eur); 3) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mercury Decor“ pasiūlymą – 1 157,82 Eur kaina (823,65 Eur + 334,17 Eur); 4) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Litruma“ pasiūlymą – 1 057,32 Eur kaina (718,41 Eur + 338,91 Eur). Teismas, išvedęs šių komercinių pasiūlymų aritmetinį vidurkį, padaro išvadą, kad tokių trūkumų šalinimo išlaidos rinkos kainomis turėtų sudaryti 1 614,47 Eur ((1 543,14 + 2 699,61 + 1 157,82 + 1 057,32 Eur)/4). Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl 2 750,00 Eur išlaidų priteisimo už pamatų sutvarkymą tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 1614,47 Eur išlaidų.

21. Pasisakydamas dėl nuostolių, susidariusių dėl stogo vidinio apšiltinimo ir kamino gaubto tvarkymo, teismas pažymėjo, kad vienos iš faktinių išlaidų, kurias ieškovė prašo priteisti už paslėptų trūkumų šalinimą, susideda iš stogo tvarkymo - 1 200,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 7 (vii)), kamino gaubto įrengimo – 220,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 10 (x)). Viso už pastarųjų trūkumų šalinimą ieškovė prašo priteisti 2 420,00 Eur (1 200,00 + 220,00). Teismas pažymėjo, kad pagal teismo eksperto išvadas, būtina sutvarkyti 10 kv.m. stogo šiltinimo, pagaminti ir sumontuoti kamino gaubtą (b.l. 84-85, t. III). Tuo tarpu ieškovės pateiktuose rangovų komerciniuose pasiūlymuose stogo tvarkymo darbai buvo užfiksuoti kaip vienas komplektas (darbas), neatsižvelgiant į kvadratūrą. Bylos šalims nesiginčijus, kad ši aplinkybė gali turėti įtakos stogo šiltinimo trūkumų šalinimo darbų kainai, teismas vadovaujasi komerciniuose pasiūlymuose nurodytomis kainomis (kurios net pagal ieškovės surastus rangovus esmingai skiriasi nuo ieškovės prašomos priteisti sumos). Teismas nustatė, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vistuva“ pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro kamino įrengimas – 125,00 Eur plius PVM (lentelės 2 pozicija) (b.l. 29, t. IV), iš viso 151,25 Eur, stogo šiltinimo darbai – 320,00 Eur plius PVM (lentelės 17 pozicija) (b.l. 29, t. IV), iš viso 387,20 Eur. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „eDeal Baltic“ komercinį pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro kamino pagaminimas/įrengimas – 85,00 Eur plius PVM (lentelės 19-20 pozicijos) (b.l. 30, t. IV), iš viso sudaro 102,85 Eur, stogo šiltinimo darbai – 200,00 Eur plius PVM (lentelės 33 pozicija) (b.l. 31, t. IV), kas iš viso sudaro 242,00 Eur. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mercury Decor“ komercinį pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro kamino pagaminimas/įrengimas – 27,48 Eur plius PVM (lentelės 12 pozicija) (b.l. 140, t. III), iš viso 33,25 Eur, stogo šiltinimo darbai – 198,92 Eur plius PVM (lentelės 25 pozicija) (b.l. 141, t. III), iš viso 240,69 Eur. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „Litruma“ pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro kamino pagaminimas/montavimas – 27,00 Eur plius PVM (lentelės 12 pozicija) (b.l. 89, t. IV), iš viso 32,67 Eur, stogo šiltinimo darbai – 198,00 Eur plius PVM (lentelės 25 pozicija) (b.l. 90, t. IV), iš viso 239,58 Eur. Apibendrinus, teismas nurodė, kad išvardintų rangovų komerciniuose pasiūlymuose nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo darbų kainos iš viso sudaro: 1) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vistuva“ pasiūlymą – 538,45 Eur kaina (151,25 Eur + 387,20 Eur); 2) pagal uždarosios akcinės bendrovės „eDeal Baltic“ pasiūlymą –344,85 Eur kaina (102,85 Eur + 242,00 Eur); 3) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mercury Decor“ pasiūlymą – 273,94 Eur kaina (33,25 Eur + 240,69 Eur); 4) pagal uždarosios akcinės bendrovės „Litruma“ pasiūlymą – 272,25 Eur kaina (32,67 Eur + 239,58 Eur). Teismas, išvedęs šių komercinių pasiūlymų aritmetinį vidurkį, padaro išvadą, kad tokių trūkumų šalinimo išlaidos rinkos kainomis turėtų sudaryti 357,37 Eur ((538,45 + 344,85 + 273,94 + 272,25 Eur)/4). Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimą dėl 2 420,00 Eur išlaidų priteisimo už stogo šiltinimo darbus ir kamino sutvarkymo darbus tenkina iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisia 357,37 Eur išlaidų.

22. Pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl išorės ir vidaus langų, palangių, karnizų tvarkymo, teismas nurodė, kad vienos iš faktinių išlaidų, kurias ieškovė prašo priteisti už paslėptų trūkumų šalinimą, susideda iš lauko palangių ir karnizų tvarkymas, tvirtinimas – 550,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 12 (xii)), vidaus palangių ir langų apvadų tvarkymas – 980,00 Eur (ieškinio faktiniame pagrinde reikalavimui suteiktas Nr. 13 (xiii)) (b.l. 6-7, t. I). Viso už pastarųjų trūkumų šalinimą ieškovė prašo priteisti 1 530,00 Eur (550,00 + 980,00). Teismas remiantis teismo ekspertizės akto išvadomis nustatė, kad būtina užsandarinti 43 metrus siūlių tam, kad pro langų/palangių tarpus nepraeitų vanduo/drėgmė. Ieškovės pateiktuose rangovų komerciniuose pasiūlymuose yra pateikti iš esmės ekspertizės akte nurodytus siūlių hermetizavimo darbus atitinkantys pasiūlymai bei papildomi darbai dėl palangių/angokraščių perdarymo. Kadangi teismas nustatė, kad nekokybiškai įrengti langai/palangės taip pat yra paslėpti trūkumai, teismas nurodė, kad sprendžia ir dėl tokių trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo dydžio nustatymo pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus - ieškovės surasto rangovo pateiktą komercinį pasiūlymą dėl tokių trūkumų šalinimo. Teismas nustatė, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vistuva“ pasiūlymą siūlių hermetizavimo darbai sudaro 48,00 plius PVM, iš viso 58,08 Eur (lentelės 22 pozicija) (b.l. 29, t. IV); pagal uždarosios akcinės bendrovės „eDeal Baltic“ komercinį pasiūlymą – 172,40 Eur plius PVM, iš viso 208,60 Eur (lentelės 21-22 pozicijos) (b.l. 30, t. IV); pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mercury Decor“ komercinį pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro 52,76 Eur plius PVM (lentelės 13 pozicija) (b.l. 140, t. III), iš viso 63,84 Eur; pagal uždarosios akcinės bendrovės „Litruma“ pasiūlymą tokių trūkumų šalinimo darbai sudaro– 52,70 Eur plius PVM (lentelės 13 pozicija) (b.l. 89, t. IV), iš viso 63,84 Eur. Teismas, išvedęs šių komercinių pasiūlymų aritmetinį vidurkį, padarė išvadą, kad nekokybiškai hermetizuotų langų sandarinimo išlaidos rinkos kainomis turėtų sudaryti 98,58 Eur ((58,08 + 208,60 + 63,84 + 63,84 Eur)/4). Be to teismas nurodė, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vistuva“ pasiūlymą palangių permontavimas ir karnizų perdažymas kainuoja 562,80 Eur plius PVM (lentelės 14-15 pozicijos) (b.l. 29, t. IV), iš viso 680,99 Eur. Kadangi jokiame kitame į bylą teiktame komerciniame pasiūlyme, taip pat teismo ekspertizės akte pastarųjų darbų kaina neaptarta, o atsakovė nepateikė įrodymų, jog tokia kaina yra neprotinga ir neatitinka rinkos kainų, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog dėl pastarųjų trūkumų šalinimo ji patirs būtent tokio dydžio išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimą dėl 1 530,00 Eur išlaidų priteisimo už langų bei palangių, karnizų išorės bei vidaus hermatizavimą bei kitų trūkumų šalinimą tenkina iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisia 779,57 Eur (98,58 + 680,99) išlaidų.

23. Teismas konstatavo, kad iš viso ieškovei iš atsakovės už parduoto nekilnojamojo turto paslėptus trūkumus, apie kuriuos ieškovė nežinojo daikto (bei vėliau atliktų turto pagerinimo darbų) priėmimo metu, priteisia 11 781,54 Eur išlaidų dėl parduoto turto trūkumų šalinimo.

Žemesnės instancijos teismas

25. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti kitos rūšies nuostolius teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 1 520,00 Eur išlaidų, patirtų dėl gyvenamosios vietos nuomos, nes ji su šeima negalėjo gyventi netinkamos kokybės bute iki pat ieškinio pateikimo dienos (2017 m. sausio 18 d.). Ieškinio faktiniame pagrinde nėra įvardinta kokie konkrečiai parduoto turto trūkumai ieškovei ir jos šeimai trukdė gyventi bute. Be to, kaip matyti iš byloje esančio 2017 m. spalio 17 d. teismo ekspertizės akto nuotraukų, bute yra gyvenama, jame išdėlioti asmeniniai daiktai, lauko terasoje yra lauko baldai, ant langų pakabintos užuolaidos, pritvirtinti gėlių vazonai ir pan. Ieškovė nepateikė konkrečių paaiškinimų kokie trūkumai (kurių ji pati iki šiol nei vieno nepašalino) išnyko/sumažėjo, dėl ko ji su šeima nusprendė bylos nagrinėjimo metu nebesinuomoti kito buto ir, nepaisant buto ir žemės sklypo trūkumų, įsikelti gyventi į butą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ir jos atstovės žodžiu aiškintos aplinkybės dėl netinkamo šildymo sistemos įrengimo/pelėsių susidarymo atmetamos kaip neįtakojančios atsakovės civilinės atsakomybės, nes atsakovė nebuvo įsipareigojusi ieškovei įrengti namo šildymo sistemos, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl bute esančio pelėsio pastarajame neįmanoma gyventi ar kad būtent dėl tų daikto trūkumų, už kuriuos atsakinga atsakovė, bute susidarė pelėsis (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė apskritai nepateikė į bylą rašytinės nuomos sutarties ar patvirtinimo iš nuomotojo, kad ieškovei buvo nuomojamas butas. Ieškovės pateikti įrodymai apie skirtingų sumų pervedimą konkrečiam asmeniui nėra pakankami, siekiant įrodyti kito būsto nuomos faktą būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, parduodant butą ir žemės sklypą su paslėptais trūkumais. Todėl teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimą priteisti 1 520,00 Eur išlaidas, patirtas dėl kito būsto nuomos, atmeta, ieškovei neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės parduoto turto trūkumų ir ieškovės būtinybės tik tam tikrą laikotarpį (nors trūkumai ir toliau egzistavo) nuomotis kitą būstą (CK 6.247 straipsnis). Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 347,12 Eur išlaidas, patirtas dėl namo šildymo elektriniais šildytuvais ir dujų balionais. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų papildomų įrodymų atsakovė 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo sudariusi Statybos rangos sutartį Nr. LD16/0818-1 su trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove „Rimgauda“ dėl dujotiekio įvadų pridavimo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), o 2016 m. rugsėjo 7 d. darbai buvo atlikti (b.l. 101-103, t. I; b.l. 11-14, t. IV). Tuo tarpu iš ieškovės rašytos pretenzijos matyti, kad akcinė bendrovė „Eso“ ieškovę informavo, jog dujotiekis į kvartalą bus įvestas vėliausiai 2017 m. kovo 3 d. (b.l. 16, t. IV). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pagal ginčo pirkimo-pardavimo sutartį savo pareigą buvo atlikusi – įvedė iki sklypo ribos dujų vamzdžius kaip numatyta sutarties 6.7 punkte. Teismo vertinimu, atsakovė neturėdama licencijos, neturi galimybės pati spręsti kada kvartale bus sutvarkytas dujotiekis. Tuo tarpu ieškovės argumentai (bei pateikti įrodymai) apie žemės sklype esančių dujotiekių vamzdžių trūkumus ir jų susidarymo priežastinį ryšį (aplinkybes) byloje nebuvo nagrinėti, ieškovei atsisakius papildomo ieškinio reikalavimo įvesti dujas. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimą priteisti 347,12 Eur išlaidas, patirtas dėl namo šildymo dujų balionais ir elektra, atmeta, ieškovei neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės parduoto turto trūkumų, nulėmusių ieškovės būtinybę šildytis namą elektra ir dujų balionais (CK 6.247 straipsnis). Taip pat teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.249 straipsniu turtine žala yra laikomos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti 363,00 Eur išlaidas dėl 2016 m. lapkričio 26 d. antstolio R. V. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Kaip matyti iš šio protokolo turinio, ieškovė turėjo tikslą užfiksuoti faktines aplinkybes, kad ji naudojasi dujų balionais ir elektriniais šildytuvais. Kadangi teismas nustatė, kad atsakovei nekyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovės nuostolius, patirtus dėl dujų balionų ir elektros šildytuvų naudojimo, atitinkamai atsakovei nekyla pareiga atlyginti tuos ieškovės nuostolius, kuriuos ji patyrė siekdama nustatyti žalą, už kurią atsakovė neatsakinga (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties ieškinio reikalavimą priteisti 363,00 Eur išlaidas, patirtas dėl antstolio paslaugų, surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, atmetamas taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

26. Spręsdamas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad tenkinus ieškinio materialinį reikalavimą iš dalies ir priteisus ieškovei iš atsakovės 11781,54 Eur išlaidų dėl parduoto turto trūkumų šalinimo, ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies (44,22 proc.), ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiama 353,32 Eur (799,00 x 44,22 proc.) sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovei atsisakius ieškinio neturtinio reikalavimo, dėl ko byla dalyje buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartimi, ieškovei grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už neturtinį reikalavimą, kuris sudaro 56,26 Eur (75,00 Eur x 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad netenkina ieškovės prašymo priteisti iš atsakovės negrąžintą iš valstybės biudžeto žyminio mokesčio dalį, nes atsakovė nepripažino šio ieškinio reikalavimo (dėl netinkamai įvykdytos pareigos įvesti dujas), o ieškovė (nors ir teigė, kad atsisakė ieškinio reikalavimo dėl to, kad atsakovė/trečiasis asmuo šį ieškinio reikalavimą patenkino), nepateikė įrodymų, kad būtent atsakovė atliko kokius nors rangos darbus, susijusius su dujų pajungimu, po šio ieškinio neturtinio reikalavimo pareiškimo. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovei nepriteisiamas žyminis mokestis iš atsakovės, sumokėtas už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pastarasis ieškovės prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas. Ieškinį tenkinus iš dalies (44,22 proc.), ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos protingo dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl advokato/advokato padėjėjo teisinės pagalbos, iš viso 807,02 Eur (1 825,00 Eur x 44,22 proc.). Teismas sprendė, kad patirtų atstovavimo išlaidų dydis, įvertinus ilgą proceso trukmę, ginčo sumą, byloje tirtų įrodymų bei aplinkybių didelę apimtį, atitinka protingumo kriterijus. Teismas nurodė, kad ieškinį tenkinus iš dalies (44,22 proc.), ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiama 398,16 Eur (900,40 x 44,22 proc.) išlaidų, patirtų dėl teismo ekspertizės atlikimo ir teismo eksperto kvietimo į posėdį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovė kaip reikalavimus priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė ir prašymą priteisti 150,00 Eur išlaidų už advokato paslaugas, rengiant atsakymą į ieškovės pretenziją bei 206,31 Eur išlaidų už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą. Teismas nurodė, kad pastarosios išlaidos nėra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos nėra patirtos dėl advokato atstovavimo ar įrodymų rinkimo nagrinėjant bylą. Teismas konstatavo, kad ieškinį tenkinus iš dalies (44,22 proc.), atsakovei iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos protingo dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl advokato teisinės pagalbos, iš viso 2 767,25 Eur (4 961,00 Eur x 55,78 proc.). Be to, ieškinį tenkinus iš dalies, į valstybės biudžetą iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos 16,80 Eur (30,13 Eur x 55,78 proc.) bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos 13,32 Eur (30,13 Eur x 44,22 proc.) bylinėjimosi išlaidos, teismo patirtos dėl procesinių dokumentų siuntimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

c. Apeliantės paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad apeliantė taip pat turėtų padengti ieškovės 680,99 eurų išlaidų už palangių ir karnizų perdažymą. Apeliantė visiškai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pabrėžia, kad ekspertas savo Ekspertizės akte nenustatė (Ekspertizės akto 3.7. punktas), jog nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti palangių ir karnizų perdažymą. Byloje taip pat nėra jokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti bent jau prielaidą, kad nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti tokio pobūdžio darbus. Ekspertas nustatė, kad nagrinėjamu atveju būtina tik užsandarinti 43 metrus siūlių tam, kad pro langų/palangių tarpus nepraeitų vanduo/drėgmė. Taigi, Ekspertizės akte nėra nurodyta būtinybė atlikti palangių bei karnizų perdažymo darbus, kadangi ekspertas nekonstatavo, jog palangių ir/ar karnizų dažai būtų nublukę, atsilupę ar kt. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nutarė priteisti ieškovei iš apeliantės 680,99 eurų išlaidas už palangių ir karnizų perdažymą, ir tokį savo sprendimą grindė iš esmės tik ieškovės pateikta UAB „Vistuva“ sąmata, t.y., įrodymu, kuriuo ieškovė įrodinėja trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau pastarasis dokumentas per se neįrodo, kad sąmatoje nurodyti trūkumai iš tikrųjų egzistuoja.