Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir E. M. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-12-07 iki 2013-12-09.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista A. B., tačiau nuosprendis jos atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

E. M. nuteistas už tai, kad jis 2013-12-07, apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini) apsk. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK VPS OVP patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. B., A. B. ir E. M. vengiant sulaikymo už padarytą administracinį teisės pažeidimą, aktyviais veiksmais pasipriešino tarnybines pareigas vykdžiusiam (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK VPS Patrulių būrio patruliui R. M., E. M. tyčia įspyrė vieną kartą jam koja į dešinės kojos blauzdą, tokiu būdu sukeldamas R. M. fizinį skausmą, o A. B. aktyviais veiksmais pasipriešino tarnybines pareigas vykdžiusiems (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK VPS OVP specialistui M. M. ir (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK VPS OVP postiniui G. M., tyčia įspirdama vieną kartą koja į dešinės kojos čiurną M. M. bei vieną kartą įspirdama koja G. M. į kairės rankos plaštaką, tokiu būdu sukeldama M. M. ir G. M. fizinį skausmą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. M. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Savo skundu nuteistasis neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam E. M. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką E. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). E. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis yra išsituokęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas 11 kartų, tarp jų ir už smurtines nusikalstamas veikas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Anksčiau E. M. paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu) bei bausmės vykdymo atidėjimu, lygtiniu paleidimu prieš terminą iš pataisos įstaigos, įstatymo dėl amnestijos nuostatų taikymu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam E. M. paskyrė BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi švelnesne bausme – areštu nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 286 straipsnyje numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų (bausmės vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą nusikaltimą paskirta žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmė, daroma išvada, kad apeliantui paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas E. M. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už jo padarytą nusikaltimą bei šią bausmę sumažindamas vienu trečdaliu, BK 61, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo nuteistajam paskirtos bausmės mažinti. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors E. M. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, dėl ko yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nėra pagrindo atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo E. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nuosprendžio.