- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-181-530/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39918-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Alvyda Rima Medišauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,
nuteistajam A. K. (nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis) ir jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. skirta galutinė – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. K. faktinio atvykimo/sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (keturis) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti. Nustatyta, kad specialiosios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – atėmimo terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po atliktos arešto bausmės.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuota iš A. K. valstybės naudai pinigų suma, atitinkanti jo vairuoto automobilio Skoda „Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, tai yra 2 040 (du tūkstančiai keturiasdešimt) eurų.
A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, įsiteisėjus skundžiamam teismo nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti arešto bausmę, panaikintos, iš A. K. paimtą jo asmens dokumentą (pasą) persiunčiant (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijai.
Skundžiamam nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: automobilį Skoda „Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), galutinai grąžinti dabartiniam automobilio savininkui, kurio vardu nuo 2025 m. birželio 11 d. registruotas automobilis, tai yra V. B.; 2025 m. spalio 24 d. draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas, kuris pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, grąžinti draudėjui K. V..
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato J. G. suteiktą teisinę pagalbą procese iš A. K. nepriteistos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės
1. A. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent 2025 m. lapkričio 11 d., apie 23.16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. automobilį Skoda „Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam 2025 m. lapkričio 11 d. 23.22 val. alkotesterio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), meteorologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 1,55 promilės neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir atidėti jam paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymą arba taikyti kitas, su realiu laisvės atėmimu nesusijusias baudžiamojo poveikio priemones, kurias teismas laikytų tikslingomis.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, neįvertinęs savo veiksmų pasekmių. Jo elgesys buvo impulsyvus ir neapgalvotas, padarytas dėl alkoholio vartojimo, o ne sąmoningo siekio pažeisti įstatymą. Jis nuoširdžiai gailisi, visiškai pripažįstą savo kalte ir supranta, kad toks elgesys yra netoleruotinas. Tačiau jo padaryta nusikalstama veika nebuvo planuota, jis nepadarė tyčinės žalos kitiems asmenims. Jam paskirta reali arešto bausmė yra per griežta, atsižvelgiant į tai, kad jis gali pasitaisyti ir be realaus bausmės atlikimo. Jis yra pasirengęs laikytis visų teismo nustatytų pareigų, nevartoti alkoholio, laikytis įstatymų ir ateityje nebedaryti teisės pažeidimų. Todėl jo įsitikinimu, bausmės tikslai – prevencija ir pataisymas – galėtų būti pasiekti neskiriant jam realios arešto bausmės, o taikant bausmės vykdymo atidėjimą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. K. prašė atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą arba skirti baudą. Nuteistojo gynėja advokatė Alvyda Rima Medišauskienė palaikė savo ginamojo skundą ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nes apylinkės teismas teisingai parinko bausmę už pakartotinį teistumą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde pateiktame apygardos teismui nuteistasis A. K. neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamo veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia tik jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas atidėti jam paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymą arba taikyti kitas, su realiu laisvės atėmimu nesusijusias baudžiamojo poveikio priemones, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Visų pirma pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
7. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.
9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas A. K. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino A. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir stadiją, jo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į uždraustos veikos darymo motyvus ir tikslus bei jo asmenybę – nevedęs, niekur oficialiai nedirbantis, anksčiau ne vieną kartą teistas, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą po atliktos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, administracine tvarka baustas, baudų nesumokėjęs. Apylinkės teismas taip pat nustatė vieną A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Įvertinęs visa tai bei atsižvelgdamas, kad A. K. niekur nedirba, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą apeliantui skyrė maksimalaus dydžio arešto bausmę, kurią vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažino vienu trečdaliu bei paskyrė A. K. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustačiusi esminių BK ir BPK pažeidimų bei atsižvelgdama į tai, kad A. K. iš esmės jam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio apeliaciniame skunde neginčija, toliau pasisako tik BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimu.
10. BK 75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taip pat paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
11. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).
12. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).
13. Be to paminėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).
14. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui skirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė sudaro formalųjį bausmės vykdymo atidėjimo pagrindą, numatytą BK 75 straipsnio 1 dalyje, tačiau vien to nepakanka spręsti, jog A. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bylos duomenys patvirtina, kad praeityje A. K. teistas septynis kartus – pagrinde už smurtinio ir turtinio pobūdžio nusikaltimus (1 t., b. l. 135-149). Administracine tvarka baustas už smulkias vagystes ir vairavimą transporto priemonės neturint tam teisės bei kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 151-155). Patikrinus Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenis matyti, kad A. K. 2025 gruodžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už dar dvi teisei priešingas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, kurios buvo padarytos dar prieš šią nusikalstamą veiką. Ir šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2026 m. sausio 27 d. Tuo tarpu šį nusikaltimą apeliantas padarė praėjus septyniems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Ir jis ne tik, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet jam buvo nustatytas 1,55 promilės neblaivumas, tačiau tą darė ir neturėdamas teisės vairuoti. O tai teisėjų kolegijos vertinimu dar labiau didina nusikalstamos veikos pavojingumą ir rodo, kad A. K. negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių. Pažymėtina, kad apeliantas už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jau buvo teistas 2023 m. gegužės 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu, tačiau iš ankstesnio patyrimo nepasimokė. LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad nuteistojo A. K. atžvilgiu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama nauja baudžiamoji byla pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl kurios padarymo pastarasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino visiškai. Ir nors nuteistajam A. K. ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat 2021 m. jis buvo paleistas lygtinai, tačiau pozityviems elgesio pokyčiams reikšmingos įtakos tai neturėjo, jam skirti įpareigojimai tikslo nepasiekė ir nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesulaikė. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu ir nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde prašomi taikyti įpareigojimai ar baudžiamojo poveikio priemonės pataisomojo poveikio nagrinėjamu atveju neturės. Akivaizdu, kad sistemingas įstatymo uždraustų veikų darymas tapo A. K. gyvenimo būdu, įvertinus net ir jo pakankamai jauną amžių. Tuo tarpu nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės susijusios su nuoširdžiu gailėjimusi ir visišku kaltės pripažinimu bei žalos kitiems asmenims nesukėlimu, jau buvo įvertintos apylinkės teismo parenkant apeliantui bausmės rūšį ir dydį, todėl jas vertinti pakartotinai teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek aptartų aplinkybių ir faktų visuma, tiek nuteistąjį A. K. charakterizuojanti medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, kad apelianto resocializacija galima be realaus arešto bausmės atėmimo. Būdamas laisvėje nuteistasis A. K. jau ne kartą turėjo galimybes nebenusikalsti, įsidarbinti ir dorai gyventi, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Būtent stabilių pajamų neturėjimas, administracinių nuobaudų nemokėjimas ir lėmė apylinkės teismo sprendimą netaikyti nuteistajam A. K. švelniausios – baudos bausmės. Tai, kad apeliantas šiuo metu savo elgesį vertina kritiškai, tvirtina, kad nusikalstama veika buvo neapgalvota ir atsitiktinė, nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai atidėjus arešto bausmės vykdymą bus pasiekti. Sistemingas A. K. elgesys ir teigiamų išvadų nedarymas, teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, jog intensyvios priežiūros, baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų paskyrimo pakaktų A. K. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo, todėl teisėjų kolegija nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, atmeta kaip nepagrįstą.
16. Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. K., kurią sudaro 133,33 Eur (2 t., b. l. 55-57).
17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors apeliacinis procesas šiuo atveju vyko nuteistojo A. K. iniciatyva jo apeliacinį skundą atmetant, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantui skirta jo laisvę ribojanti arešto bausmė, jis taip pat turės atlyginti konfiskuotino turto vertę, duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra, nuteistasis niekur nedirba, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendį.
Nepriteisti iš nuteistojo A. K. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos Kauno apygardos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.