Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-03-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (3 veikos), 302 str. 1 d. (3 veikos) 20 MGL (2600 Lt) bauda; 2) 2009-12-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (3 veikos), 302 str. 1 d. (2 veikos) laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; BK 63 str. 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2009-03-27 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 20 MGL (2600 Lt) bauda; remiantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 val. nemokamų darbų; 3) 2010-04-16 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010-10-28 nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (2 veikos) laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn.; BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2009-12-16 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 2 mėn. ir 20 MGL (2600 Lt) bauda; 4) 2010-11-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m.; BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-04-16 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010-10-28 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 8 mėn. su 20 MGL (2600 Lt) bauda; 5) 2011-04-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-06-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 302 str. 1 d.; BK 63 str. 4 d., 9 d. bausmės subendrintos su 2010-11-09 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 9 mėn. su 20 MGL (2600 Lt) bauda; 6) 2011-12-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 3 d., 300 str. 1 d. (2 veikos) laisvės atėmimu 1 metams; BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2011-04-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-06-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 m. 5 mėn. su 20 MGL (2600 Lt) bauda; 7) 2012-01-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182str. 1d., 300str. 1d., 302str. 1d., BK 63str. 3d., 4d., 9d. bausmės subendrintos su 2011-12-05 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 6 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo ir 20 MGL dydžio bauda, nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. U. 2010 m. birželio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, Akademinės kredito unijos Šiaulių padalinio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atspausdino Akademinės kredito unijos patvirtintos formos terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašydamas ir patvirtindamas Akademinės kredito unijos antspaudu, įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis, atstovaudamas Akademinę kredito uniją, sudaro su R. R. terminuoto indėlio sutartį, žinodamas ir suprasdamas, kad realiai sutartis su Akademine kredito unija nėra sudaryta ir sutarties sąlygos nebus vykdomos, o sutartis reikalinga tik kaip priemonė suklaidinti R. R. ir tokiu būdu neteisėtai užvaldyti pastarajam priklausančius 1850 eurų, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - Akademinės kredito unijos terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo perduodamas R. R..

Be to, jis 2010 m. birželio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, Akademinės kredito unijos Šiaulių padalinio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens - Akademinės kredito unijos antspaudą, patvirtindamas žinomai suklastotą tikrą dokumentą - Akademinės kredito unijos terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, jis 2010 m. birželio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, Akademinės kredito unijos Šiaulių padalinio patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas žinomai suklastotą tikrą dokumentą - Akademinės kredito unijos terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jos pagrindu iš R. R. paėmė 1850 eurų, kaip jo indėlio sumą terminuotai sąskaitai atidaryti, tačiau šių lėšų neįnešė į Akademinės kredito unijos sąskaitą, o sutarties neįregistravo kredito įstaigos nustatyta tvarka, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. R. priklausantį, 6387,68 litų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Taigi atsakomybė pagal minėto straipsnio dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu visiško materialaus klastojimo būdu, o tikras suklastotas dokumentas - tuomet, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tuo tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-290/2008, 2K-334/2010). Pagal BK 302 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šios veikos yra alternatyvios, veika laikoma baigta įgavus galimybę neteisėtai disponuoti minėtais daiktais (formalioji sudėtis). Dokumento, antspaudo, spaudo ar griežtos atskaitomybės blanko laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas laikytinos nusikalstamomis veikomis, kai tai padaryta neturint teisėto pagrindo, t. y. neturint teisėto turėtojo leidimo atlikti šiuos veiksmus ir neatliekant jokios funkcijos įgyvendinant šių daiktų gaminimo, saugojimo, apskaitos ir naudojimo tvarką. Veika pasireiškia tik tiesiogine tyčia - kai kaltininkas supranta, kad neturi teisės atlikti minėtų veiksmų ir nori taip elgtis. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teise, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu jie „priverčiami“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinai valdyti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės įgijimo būdas. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-519/2006, 2K-387/2008, 2K-481/2010, 2K-620/2010). Norint pripažinti veiką sukčiavimu, svarbu išsiaiškinti veikos subjektyviuosius požymius. Sukčiavimo nusikaltimo sudėties subjektyviajam požymiui – tyčiai – būdinga tai, kad tyčia apgaulingai neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto – dar iki turto ar teisės į jį įgijimo. Taigi reikia nustatyti, kad kaltininkas, sudarydamas konkrečius sandorius dėl turto, iš anksto turėjo siekį suklaidinti (apgauti) kitą asmenį ir neteisėtai įgyti svetimą jam turtą ar teisę į jį. Kaltininko išankstinę tyčią neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi patvirtinti sandorio sudarymo metu kaltininko naudojama apgaulė. Pagal teismų praktiką, apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Kaip minėta Lietuvos Respublikos BK nustato atsakomybę ne tik už oficialių valdymo institucijų sudarytų, bet ir privačių asmenų dokumentų suklastojimą, vadovaujantis samprata, kad dokumento pagrindinė funkcija yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių, aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas. Nustatant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą yra apsaugomi ne tik konkrečių fizinių ar juridinių asmenų interesai, išreikšti dokumentine forma (sudarant sutartis ir pan.), bet ir visos visuomenės narių teisinio tikrumo ir patikimumo interesai, ir taip valstybė įgyvendina savo pareigą užtikrinti įvairaus lygmens visuomeninių santykių stabilumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai dokumento tikrumo arba jo turinio teisingumo pakeitimas, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas valdymo ar savivaldos institucijai, įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. 2010 m. birželio 4 d. terminuoto indėlio sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Akademinės kredito unijos ir R. R. yra Lietuvos Respublikos CK 6.154 str. išdėstytą sutarties sampratos apibrėžimą atitinkantis dokumentas, kuriame išreikšta teisiškai reikšminga šalių valia, jų teisės ir pareigos, ir yra teisinių santykių tarp šių asmenų atsiradimo pagrindas. Šio dokumento suklastojimas pasireiškė tuo, kad S. U. savo veiksmais pakeitė Akademinės kredito unijos patvirtintos formos terminuoto indėlio sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tikrumą, t. y. neturėdamas atitinkamų įgaliojimų veikti Akademinės kredito unijos vardu, indėlio sutartį pasirašė ir patvirtino Akademinės kredito unijos antspaudu, tuo įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis, atstovaudamas Akademinę kredito uniją, sudaro su R. R. terminuoto indėlio sutartį, nors tokiam veiksmui atlikti leidimo (įgaliojimo) neturėjo, žinodamas ir suprasdamas, kad realiai sutartis su Akademine kredito unija nėra sudaryta ir sutarties sąlygos nebus vykdomos, o sutartis reikalinga tik kaip priemonė suklaidinti R. R. ir tokiu būdu neteisėtai užvaldyti pastarajam priklausančius 1850 eurų. Šis dokumentas atitinka Lietuvos Respublikos BK 300 str. dokumentui keliamus reikalavimus, nes pažymi juridinį faktą - piniginių sumų gavimą (perdavimą), sandorio sudarymą. Tokiu būdu S. U. įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, kad Akademinė kredito unija, atstovaujama S. U., įsipareigojo atidaryti R. R. vardu terminuoto indėlio sąskaitą ir mokėti nustatyto dydžio palūkanas už į šią sąskaitą įneštą indėlį, t. y. atitinkamo dokumento pasirašymo metu tariamai atliko teisėtus kredito įstaigos, jam, kaip šią bendrovę atstovaujančiam asmeniui, suteiktus įgalinimus (leidimą). Taigi akivaizdu, kad šis dokumentas yra suklastotas. Todėl tokia veika atitinka visus būtinus baudžiamajame įstatyme numatytų tikro dokumento suklastojimo ir disponavimo žinomai suklastotu dokumentu sudėties objektyviuosius požymius. Be to, bylos duomenimis įrodyta S. U. kaltė dėl juridinio asmens - Akademinės kredito unijos antspaudo panaudojimo neturint teisėto pagrindo. Lietuvos Respublikos BK 302 str. nurodyta veika gali būti padaroma aktyviais alternatyviais veiksmais – pagrobiant, neturint teisėto pagrindo įgyjant, laikant, gabenant, siunčiant, panaudojant ar realizuojant fizinio ar juridinio asmens anspaudą ar spaudą. Taigi, BK 302 str. nurodyta veika gali būti padaroma paminėtais aktyviais alternatyviais veiksmais, iš kurių vienas ir nurodytas kaltinime – panaudojimas neturint tam teisėto pagrindo. Kadangi S. U. suklastodamas dokumentą - terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą patvirtino Akademinės kredito unijos antspaudu, neturėdamas tam teisėto pagrindo, t. y. nors ir buvo Akademinės kredito unijos kreditų vadybininku (juridinio asmens antspaudas jo žinioje buvo teisėtai), tačiau atsižvelgus į tai, kad jis neturėjo įgaliojimų (leidimo) sudaryti kaltinime nurodytos atitinkamo pobūdžio sutarties juridinio asmens vardu, jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d.

Kaip minėta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo kaip nusikaltimo išdavoje turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problematišku pažeistos teisės atstatymą.

S. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. kaltinamos tuo, kad panaudodamos apgaulę įgijo svetimą turtą, t. y. būdamas Akademinės kredito unijos vadybininku ir neturėdamas įgaliojimų atlikti grynųjų pinigų finansines operacijas, šios aplinkybės nežinant vienai iš sudaryto sandorio šalių - nukentėjusiajam R. R., unijos patalpose su minėtu asmeniu pasirašė 2010 m. birželio 4 d. terminuoto indėlio sutartį, kurios pagrindu R. R. jam perdavė 1850 eurų, kaip indėlio sumą terminuotai sąskaitai atidaryti, tačiau kaltinamasis šių lėšų į Akademinės kredito unijos sąskaitą neįnešė, o sudarytos sutarties kredito įstaigos nustatyta tvarka neįregistravo. Kaip jau minėta, apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Šioje byloje esminė apgaulė reikštų, kad terminuoto indėlio sutartis realiai nebuvo sudaryta, o sudaryta sutartis buvo fiktyvi ir sudaryta tam, kad būtų galima apgaule pasisavinti nukentėjusiojo turtą (pinigus), neketinant jam, kaip indėlio sumą, perduotų piniginių lėšų grąžinti ir bei mokėti tariamo indėlio palūkanų. Piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, neturėdamas atitinkamų juridinio asmens įgaliojimų ir melagingai juridinio asmens vardu žadėdamas atidaryti terminuoto indėlio sąskaitą bei mokėti indėlio palūkanas, įgijo R. R. pasitikėjimą ir užvaldė svetimą turtą (pinigus). Šis suklaidinimas turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiojo asmens apsisprendimui dėl tariamo sandorio sudarymo. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad kaltinamasis elgėsi apgaulingai, su tikslu pasisavinti svetimą turtą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. U., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose.

S. U., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi (BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.) priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, viena (BK 302 str. 1 d.) - apysunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teistas (b. l. 97-100, 101-104), baustas administracine tvarka (b. l. 149-152, 153-156), nedirbantis (b. l. 147), prisipažino įvykdęs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybių nenustatyta. S. U., būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, vėl padarė tyčines nusikalstamas veikas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. nuostatomis, kai asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, laikoma nusikaltimų recidyvu, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. už tyčinio nusikaltimo padarymą tokiam asmeniui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl S. U. už padarytus nusikaltimus skirtinos straipsnių sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. R. pareiškė 6560,14 Lt ieškinį turtinei žalai ir 1000,00 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Taip pat civilinis ieškovas teismo prašė priteisti iš civilinio atsakovo penkių procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas proceso išlaidas. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.264 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Sprendžiant atsakomybės pagal šį straipsnį klausimą, svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, padarytos vykdant darbo ar civilinę sutartį, bei tarp samdančio asmens ir žalą padariusio asmens. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Esminę reikšmę šių taisyklių taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalą, tikrai veikė kaip darbuotojas, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Tam, kad samdantis darbuotojus asmuo atsakytų už civilinės sutarties pagrindu darbą atliekančio asmens padarytą žalą, būtina nustatyti papildomas sąlygas, t. y. konstatuoti, jog toks asmuo veikė pagal kitos šalies nurodymus ir jai kontroliuojant. Toks teisinis reglamentavimas yra paaiškinamas skirtinga darbo sutarties ir civilinių sutarčių prigimtimi. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant darbo sutarties teisinę prigimtį, konstatuota, kad esminiai Lietuvos Respublikos DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, skiriantys ją nuo kitų atlygintinų sutarčių, yra šie: 1) darbuotojas dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas; 2) darbuotojas dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Pirmasis iš išvardytų požymių reiškia, kad darbuotojas vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o ne atlieka konkrečią užduotį. Antrasis iš požymių reiškia, kad darbuotojas, vykdydamas darbo funkciją, nėra savarankiškas, jis privalo paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. M. Ž. įmonė „ Oldtaunas“, byla Nr. 3K-3-387/2006). Taigi, esant darbo santykiams, darbuotoją ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, ko nėra civilinėse sutartyse, tai reiškia, jog darbo funkcijų vykdymas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir jo nurodymų vykdymo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis žalos padarymo metu pagal darbo sutartį su civiliniu atsakovu Akademinės kredito unija atliko kreditų vadybininko funkcijas, buvo savo darbo vietoje – Akademinės kredito unijos Šiaulių padalinio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kur suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą patvirtino Akademinės kredito unijos antspaudu, neturėdamas teisinio pagrindo, ir panaudodamas apgaulę nukentėjusiojo atžvilgiu, įgijo šio turtą – pinigines lėšas. Esant šioms aplinkybėms civilinis ieškinys dalyje dėl kaltinamajam perduotos ir negrąžintos indėlio sumos yra pagrįstas, nes šią žalą nukentėjusysis patyrė dėl civilinio atsakovo darbuotojo S. U. kaltų veiksmų. Reikalavimas dėl sutartinių (indėlio) palūkanų už 18 mėnesių (172,46 Lt sumai) laikytinas nepagrįstu, kadangi su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu buvo sudaryta terminuota indėlio sutartis (30 dienų terminui), jokių duomenų (įrodymų) apie sutarties pratęsimą byloje nėra. Nesant rašytinių įrodymų apie galimai naujos sutarties (pratęsimo) sudarymo sąlygas ir įsipareigojimus, ir dėl to atsiradusius materialinius nuostolius, teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti ir nuspręsti, dėl neįvykusio sandoriu susidariusių įpareigojimų (įsiskolinimų) apimties (kokiai sumai galėjo būti sudarytas sandoris (indėlio sutartis), palūkanų dydis, terminai ir pan.). Todėl reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas tik pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. terminuoto indėlio sutarties termino ribose – 9,45 Lt sumai. Kadangi į turtinės žalos sąvoką įeina tik nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, ir išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, todėl reikalavimas dėl penkių procentų dydžio procesinių palūkanų laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas nurodė, kad dėl civilinio atsakovo darbuotojo darbo metu įvykdytų nusikalstamų veiksmų patyrė stresą, pergyveno, patyrė nepatogumus bei dvasinį sukrėtimą, pablogėjo jo sveikata. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinės žalos dydį, kaltininko turtinę padėtį taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kitus išgyvenimus susijusius su įvykiu. Nukentėjusysis R. R. dėl kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų patyrė nepatogumų, dėl apgaulės neteko turto (piniginių lėšų). Nors neatitaisomos pasekmės nekilo, tačiau nukentėjusysis išgyveno dėl patirtos netekties, turėjo nepatogumų. Be to, nukentėjusiajam padaryta didelė turtinė žala, ji padaryta tyčiniais civilinio atsakovo darbuotojo S. U. veiksmais. Įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgus į, padarytos turtinės žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad protinga nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 500 Lt. Likusioje dalyje nukentėjusiosios ir civilinio ieškovo R. R. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi R. R. byloje pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį 400,00 Lt apmokėjimą advokato padėjėjai Doloresai Sitnikienei už atstovavimą teisme, šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo S. U.. Civilinio atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas, nesant įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., 182 str. 1 d. padarytas nusikalstamas veikas, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems (2) metams dvejiems.

Bausmę S. U. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo datos, t. y. 2012-01-30.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. U. paskirti kardomąją priemonę - suėmimą.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. R. iš civilinio atsakovo Akademinės kredito unijos 6397,13 Lt turtinei žalai ir 500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. R. iš S. U. 400,00 Lt proceso išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atmesti civilinio atsakovo Akademinės kredito unijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.