Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. P. (T. P.) atstovei advokatei Audronei Rimienei,

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad T. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad T. P. bylai reikšmingu laiku buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Ši įmonė buvo įsipareigojusi atlikti statybos rangos darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 2 d. atliekant patikrinimą aptariamame objekte, buvo nustatyta, kad jame Ukrainos Respublikos pilietis S. S., apsirengęs darbiniais rūbais, dažo sienas. A. Ž. savo rašytiniame paaiškinime patvirtino, kad nuotraukose užfiksuotas S. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini) darbuotojas. S. S. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba maždaug dvi savaites, darbo sutartį yra pasirašęs. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad darbo sutarties sąlygos su S. S. buvo aptariamos ir sutarties kopija jam atsiųsta iš anksto, o sutartis pasirašyta jam atvykus į Lietuvą. Taigi nėra abejonių, kad S. S. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) dažytoju ir atliko darbines funkcijas UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Kita vertus, T. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, nepranešė „Sodrai“ apie įmonėje įdarbintą S. S.. Tokią aplinkybę patvirtina objektyvus įrodymas – „Sodros“ informacinis raštas, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė 1-SD pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie apdraustojo S. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. kovo 16 d tik 2020 m. balandžio 2 d., 10.42 val., t. y. po VDI atlikto patikrinimo (b. l. 7). Be to, iš Užimtumo tarnybos pateikto rašto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2018–2020 metais nesikreipė dėl sprendimo dėl S. S. darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo (b. l. 8–9). Minėtas aplinkybes patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamas T. P., kuris rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dokumentus apie S. S. įdarbinimą pateikė buhalterei, kuri karantino sąlygomis jų nepateikė laiku atitinkamoms institucijoms. Taigi iš esmės jis pripažino faktą, kad „Sodra“ nebuvo laiku informuota apie S. S. įdarbinimą nuo 2020 m. kovo 16 d.

T. P. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis dokumentus apie S. S. įdarbinimą buhalterei pateikė laiku, taip pat informavo apie tai telefonu, tačiau ji dėl karantino šalyje tinkamai neatliko savo darbo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos aplinkybės neturi reikšmės T. P. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir nepaneigia jo kaltės dėl nepranešimo „Sodrai“ apie įdarbintą S. S.. Įmonės vadovas turi būti apdairus ir užtikrinti, kad įdarbinimo procedūros būtų atliekamos tinkamai ir laiku. Be to, administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas ir dėl neatsargumo (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. eAN2-260-843/2019, AN2-478-574/2019). Kaip minėta, byloje, be kita ko, nenustatyta, kad iki administracinio nusižengimo padarymo fakto nustatymo apskritai buvo kreiptasi į Užimtumo tarnybą dėl leidimo gavimo dirbti Ukrainos Respublikos piliečiui S. S.. Vien to pakanka nustatyti, kad buvo padarytas byloje įrodytas administracinis nusižengimas.

Teismas daro išvadą, kad pagal administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes T. P. nesilaikė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos asmenų įdarbinimo tvarkos ir darbdaviui kylančių pareigų, todėl jis padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

T. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas T. P. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbu ir socialinėmis teisėmis), kaltės formą (administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo), į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, taip pat į jo asmenybę. T. P. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, anksčiau nebaustas administracine tvarka, neteistas, turi mažametį vaiką (b. l. 23).

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta T. P. paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis yra minimalus (1000 Eur). Teismo vertinimu, tokia minimali nuobauda yra tinkama, išskirtinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta, pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Šiuo atveju aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti T. P. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, nėra. Tai, kad T. P. iki byloje įrodyto administracinio nusižengimo neilgą laiką dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, savaime nesudaro teisinio pagrindo švelninti jo administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad bendrovės direktoriaus pareigos yra atsakingos, vadovas, vykdydamas savo pareigas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus. Todėl T. P., pradėdamas eiti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, įsipareigojo tinkamai vykdyti direktoriaus funkcijas, kartu ir atsakyti už teisės aktų nesilaikymą (prisiėmė tokią riziką). Pasak T. P. atstovės, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo labai gerai susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje. Kita vertus, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad T. P. pats buvo nerūpestingas ir nesiėmė pakankamai priemonių sužinoti aktualų teisinį reglamentavimą. Ukrainos Respublikos pilietis S. S. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikant teisės aktų reikalavimų daugiau kaip dvi savaites (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 2 d.), t. y. negalima daryti išvadą, kad šis laikotarpis buvo itin trumpas. Kaip minėta, „Sodra“ buvo informuota apie minėto asmens įdarbinimo tik po VDI darbuotojų apsilankymo objekte, kuriame dirbo minėtas asmuo, ir nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Pasak T. P. ir jo atstovės, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įmetė buhalterei į pašto dėžutę visus dokumentus, susijusius su S. S. įdarbinimu, kad buhalterė praneštų apie įdarbinimą „Sodrai“, kita vertus, byloje nėra duomenų, kad T. P. domėjosi, ar buhalterė tinkamai įvykdė savo pareigą. Neatmestina, kad, VDI pareigūnams nenustačius nelegalaus darbo fakto, S. S. įdarbinimas greitu laiku nebūtų tinkamai įformintas „Sodroje“. Be to, kaip minėta, iki administracinio nusižengimo padarymo fakto nustatymo apskritai buvo kreiptasi į Užimtumo tarnybą dėl leidimo gavimo dirbti Ukrainos Respublikos piliečiui S. S.. Skirti T. P. mažesnę baudą, nei nustatyta minimali, nėra reikšminga, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo užpildyti darbo apskaitos žiniaraščiai, išmokėtas darbo užmokestis minėtam darbuotojui, o mokesčiai valstybei buvo sumokėti. Kitos aplinkybės, susijusios su T. P. asmenybe (gaunamas darbo užmokestis, mažamečio vaiko turėjimas) taip pat nesudaro teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, T. P. gaunamą atlyginimą, baudos mokėjimas išdėstomas 8 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant T. P. mokėti baudą kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. P. (T. P.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą T. P. išdėstyti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis (po 125 Eur (šimtą dvidešimt penkis eurus), sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20117434967.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.