Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-04-03 · Civilinė byla Nr. 2A-241-278/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-03
Bylos Nr.
2A-241-278/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04325-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė
Atsakovas
R. S.
Ieškovas
L. G.
Išvadą teikia
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Civilinė byla Nr. 2A-241-278/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04325-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5373-589/2017 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui R. S., institucijai teikiančiai išvadą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. G. prašė teismą pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtinto išlaikymo dydį bei priteisti iš atsakovo R. S. nepilnamečio sūnaus S. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.Nurodė, kad 82 Eur materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui nebepakanka jo poreikiams patenkinti, nes sūnaus poreikiai yra padidėję ir išlaikymui kas mėnesį jam reikalinga 485 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino- pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartimi nustatyto išlaikymo dydį bei priteisė iš atsakovo R. S., nepilnamečio sūnaus S. S. išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017-05-22) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės L. G. ir atsakovo R. S.. Šia taikos sutartimi R. S. įsipareigojo mokėti nepilnamečio sūnaus S. S. išlaikymui po 285 Lt (82 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui skirtas pinigų sumas mokant vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojai L. G..Vertindamas atsakovo galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnamečio poreikiai yra išaugę. Darė išvadą, kad atsakovo nurodytas išlaikymo dydis (130 Eur), kurį jis sutinka mokėti, nėra pakankamas nepilnamečio poreikių tenkinimui. Nepateikus duomenų, kad dėl sveikatos būklės atsakovas negali dirbti darbo atitinkančio jo turimą kvalifikaciją ir patirtį bei nustačius, kad jo pajamos yra ženkliai didesnės, nei jis nurodo, teismas darė išvadą, kad R. S. gali teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Nurodė, kad ieškovė pagrindė nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų dydį (460 Eur), todėl pusę reikalingos išlaikymo sumos (230 Eur) turi mokėti atsakovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir sūnui S. S. priteistą išlaikymo sumą sumažinti iki 130 Eur dydžio periodinių įmokų, mokamų kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės.Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. nustatydamas išlaikymo dydį tinkamai neįvertino jo turtinę padėtį bei ieškovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius būtinas išlaidas vaiko išlaikymui.Teigia, jog byloje yra duomenys patvirtinantys, kad jis dėl sveikatos sutrikimų yra pakeitęs darbą, dirba mažiau apmokamą darbą, nei ankščiau ir duomenų, kad gauna žymiai didesnes pajamas negu yra nurodęs, nėra. Nurodo, kad neturi vertingo nekilnojamojo turto – paveldėta sodyba Zarasų rajone yra sena ir apgriuvusi, turimas butas įgytas už kreditą, kurio įmokas turi mokėti kas mėnesį. Nurodo, jog priteista 230 Eur suma yra neproporcinga jo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Teigia, jog ieškovės pateikti įrodymai – parduotuvių čekiai, neįrodė 460 Eur vaiko poreikių, nes dauguma prekių, kurios buvo įsigytos, nebuvo skirtos sūnui arba patirtos išlaidos buvo skirtos ne tik sūnaus poreikių patenkinimui.Nurodo, kad teismas neįvertino, jog ir jis pirko rūbus sūnui, o vaikui būnant su juo, perka maistą, pramogauja, todėl jam yra žinomi sūnaus poreikiai. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. G. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas keisti 2009 metais priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui S. S. dėl esminių vaiko poreikių padidėjimo.Teigia, jog pagrindė nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų dydį, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad augančio sūnaus drabužiams ir avalynei gali būti pakankama mažesnė nei 100 Eur suma. Nurodo, kad sūnus turi specialių poreikių, jam reikalinga speciali mityba, papildai. Atsakovo materialinė padėtis leidžia jam teikti 230 Eur išlaikymą, nes jis yra profesionalus vairuotojas, tačiau pateikus ieškinį dėl išlaikymo padidinimo, pakeitė darbovietę, taip siekdamas išvengti prievolės išlaikyti sūnų. Nurodo, kad atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas, kas objektyviai trukdytų dirbti kvalifikaciją atitinkantį darbą, jis ir toliau dirba vairuotojo darbą, todėl jo deklaruojamos pajamos neatitinka faktiškai gaunamų pajamų. Be to, jis turi vertingo nekilnojamojo, kilnojamojo turto, tokiu būdu išieškojimas gali būti nukreipiamas į atsakovo turimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis.Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, kuria R. S. įsipareigojo sūnaus S. išlaikymui mokėti po 285 Lt (82 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. liepos 29 d. iki vaiko pilnametystės. Šalys laisva valia, įvertinusios savo turtinę padėtį ir sūnaus, kuriam tuo metu buvo trys metai, poreikius, susitarė dėl jo išlaikymo, kurį teiks atsakovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo nutartimi, jis įgijo teismo sprendimo galią.Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 str.). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas R. S. iš esmės sutinka su padidėjusiais sūnaus S. poreikiais, tačiau nesutinka su priteista kas mėnesį sūnaus išlaikymui mokėtina 230 Eur suma ir prašo išlaikymą sumažinti iki 130 Eur. Teigia, jog priteisdamas išlaikymą, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertinus jo turtinės padėties. Tiek priteisiant išlaikymą vaikui, tiek ir jį keičiant yra svarbus CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ir kt.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2009 m. nustatytas S. S. išlaikymo dydis nebeatitinka išaugusio vaiko poreikių ir pagrįstai sprendė, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių principais išlaikymo dydis turi būti padidintas. Kaip minėta, ginčo tarp šalių dėl to, kad vaiko poreikiai yra pasikeitę (išaugę) nėra. Apeliantas, nesutikdamas su padidinto išlaikymo dydžiu, nurodo, jog jis gali teikti tik 130 Eur išlaikymą sūnui, nes turi sveikatos problemų dėl kurių negali dirbti geriau apmokamo darbo bei mano, kad vaiko poreikiai nėra tokie dideli kaip nurodė ieškovė.Teismui pateiktame ieškinyje L. G. nurodė, jog nepilnamečiam sūnui išlaikyti per mėnesį reikia apie 485 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sūnaus išlaikymui pakankama mėnesiui 460 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pateikė nepilnamečiam sūnui išlaikyti reikalingų išlaidų apskaičiavimą. Nors teismas ieškovės nurodyto būtinų išlaidų dydį sumažino, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentu, jog dalis ieškovės nurodytų išlaidų sūnaus poreikiams nėra pakankamai pagrįstos, o dalį vaiko poreikių galima patenkinti ir mažesnėmis nei nurodytos, išlaidomis. Spręsdamas dėl vaiko poreikiams patenkinti būtinos išlaidų sumos apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog dalis ieškovės nurodytų išlaidų pvz. kanceliarinėms prekėms, maisto papildams, vitaminams, rūbams ir avalynei nėra patiriamos kiekvieną mėnesį. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad šalių sūnus turi ypatingų poreikių, nors jis ir turi antsvorio, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl šios ligos jam reikalingos papildomos išlaidos ar reikalingi mokami tyrimai. Įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu per mėnesį yra reikalinga 320 Eur suma. Apelianto nuomone, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas netinkamai vertino jo turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą. Tačiau su šiais R. S. argumentais negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų šalių turtinę padėtį, nurodė, kad ieškovės pajamos yra apie 480 Eur, savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto L. G. neturi. R. S. darbinės pajamos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo 200 Eur. Teismas nurodė, kad jis turi kreditorinių įsipareigojimų – moka apie 100 Eur dydžio įmokas paskolai grąžinti, 30 Eur – už namo, kuriame gyvena, atnaujinimo darbus bei turi nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), butą, kuriame gyvena ir automobilį bei darė išvadą, jog galimai realios atsakovo pajamos yra didesnės. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog teismas vertino R. S. turtinę padėtį. Apeliantas nurodė, kad jis dėl sveikatos būklės negali dirbti geriau apmokamo darbo, jo gaunamos pajamos nėra pakankamos teikti priteistą išlaikymą sūnui. Be to, apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, patvirtinančius, kad jis yra bedarbis. Apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su visais bylos duomenimis (CPK 314 str.). 28,08 EurBylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas būdamas tolimųjų reisų vairuotojas, nurodė, kad dėl sveikatos problemų, pakeitė darbą ir dirba šaltkalviu. Nei bylą nagrinėjant pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, apeliantas nepateikė įrodymų, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti turimą kvalifikaciją atitinkančio darbo ir gauti didesnes pajamas. Nors apeliantas nurodo, kad šiuo metu jis yra bedarbis, tačiau sutikimas sūnaus išlaikymui mokėti 130 Eur bei jo turimos išlaidos leidžia daryti išvadą, kad apeliantas gauna pajamas, kurių dydis nėra atskleidžiamas. Tai, kad šiuo metu jis negaunama pajamų iš darbinės veiklos, nėra pakankamas pagrindas nepriteisti sūnui reikalingo išlaikymo, jo būtinų poreikių tenkinimui. Apeliantas yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, viešai prieinamais duomenimis jo profesija yra paklausi darbo rinkoje, tai leis ateityje susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą bei tinkamai pasirūpinti savo vaiku, finansiškai prisidedant prie būtiniausių jo poreikių tenkinimo. Kadangi R. S. turi turto, gauna pajamas, kurių dydis nėra atskleidžiamas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog jis turi galimybę sūnui teikti ir didesnį nei 130 Eur išlaikymą.Nustačius, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga 320 Eur suma, iš R. S. nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2017-05-22 iki vaiko pilnametystės. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Tai, kad R. S. teikia papildomą išlaikymą sūnui – perka maistą, drabužius, pramogauja, nėra pagrindas priteisti mažesnį nei 160 Eur išlaikymą. Iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio, žyminio mokesčio valstybei bei ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, keistinas.Byloje nustatyta, kad ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 800 Eur išlaidų, o atsakovas - 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 6, 68, 76, 145, 143). Tenkinant 70 proc. ieškinio reikalavimo, ieškovei iš atsakovo priteistina 560 Eur (800 x 70 proc.), o atsakovui iš ieškovės 135 Eur (450 x 30 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Padarius įskaitymą, ieškovės naudai iš R. S. priteistina 425 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybei priteistas 53,20 Eur žyminis mokestis mažintinas iki 28,08 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, laikytina, kad buvo patenkinta 70 proc. apelianto reikalavimų. Už apeliacinio skundo paruošimą R. S. sumokėjo 200 Eur, o apeliacinį skundą turėjo apmokėti 36 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 4 d., 85 str. 1 d. 3 p., b. l. 167-168). Atsižvelgus į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį, iš ieškovės apeliantui priteistina 140 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 25,20 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė patyrė 350 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, todėl iš apelianto jos naudai priteistina 105 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 str., 93 str. 2 d., b. l. 178-179). Padarius įskaitymą, iš ieškovės L. G. apelianto R. S. naudai priteistina 60,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.Kadangi R. S. už apeliacinį skundą sumokėjo 47 Eur daugiau nei numato Civilinio proceso kodekso nuostatos, permokėta žyminio mokesčio dalis jam grąžintina (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio, žyminio mokesčio valstybei ir bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. G. priteisimo iš R. S. pakeisti ir sprendimą išdėstyti sekančiai:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. taikos sutartimi nustatyto išlaikymo dydį bei priteisti iš atsakovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017-05-22 ) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ir 28,08 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 8 ct) žyminio mokesčio ir 6 Eur (šešis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 60,20 Eur (šešiasdešimt eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos gražinti R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 23 d. už apeliacinį skundą permokėtą 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija Margarita DzelzienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė