- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-950-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20326-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- S. N.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui S. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 2 236,47 Eur negrąžintą kredito dalį, 141,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. gruodžio 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 15,20 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 236,47 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. gruodžio 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. gruodžio 23 d., 1 244,77 Eur tarpininkavimo mokestį, 6,92 Eur kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. liepos 24 d.) iki kredito sutarties nutraukimo (2020 m. gruodžio 1 d.), 15,20 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo sumą (2 236,47 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. gruodžio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 82 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už procesinių dokumentų parengimą.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2019 m. gruodžio 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K911761649, kuria atsakovui buvo suteiktas 2 470 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 841,52 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 15,20 proc.), 261,61 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. gruodžio 23 d. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKĮ) 19 str. bei sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2020 m. lapkričio 25 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei NEO Finance, AB, iš atsakovo S. N. 2 236,47 Eur negrąžintą kreditą, 141,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 1 d.), 77,30 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. vasario 23 d.), 15,20 procento negautas pajamas (nuostolius), nuo kitos dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. vasario 24 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.) nuo tą mėnesį pagal sutartį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 261,61 Eur, 6,92 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2020 m. liepos 24 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 1 d.), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 723,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 235 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. gruodžio 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K911761649 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą – vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismas kitoje dalyje ieškinio netenkino.
4. Teismas nurodė, kad atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, atsakovas pripažįstamas pažeidusiu prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas 2 236,47 Eur negrąžintas kreditas ir 141,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 1 d.).
5. Teismas pažymėjo, kad mokestinių palūkanų dydis pripažįstamas orientaciniu negautų pajamų dydžiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos. Jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (2021 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-413/2021). Teismas nurodė, kad atsakovas prašomus priteisti nuostolius gali grąžinti iš karto po sprendimo už akių priėmimo, todėl priteisiant nuostolius tikslinga apskaičiuoti konkrečią sumą iki sprendimo už akių priėmimo dienos. Be to, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKI) 17 straipsnis).
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad šalys susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio – 7,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos (Sutarties 5.3.1. punktas), apskaičiuojamos Sutarties 5.3.2. punkte nustatyta tvarka. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 1 422,73 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 1 161,12 Eur. Tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 261,61 Eur. Ši suma kartu su palūkanomis ir maksimalia kredito suma sudaro bendrą vartojimo kredito sumą, kurią turėjo sumokėti atsakovas, todėl ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 261,61 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį, o kitoje dalyje reikalavimo netenkino, kadangi byloje nepateikti įrodymai dėl jo dydžio pagrįstumo (CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 185 straipsnis). Teismas taip pat ieškovei iš atsakovo priteisė 6,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. liepos 24 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 1 d.).
7. Teismas, spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų, jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Teismas nurodė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), todėl sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio ir reikalavimas šioje dalyje atmetamas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą už akių ir priteisti apeliantui NEO Finance iš atsakovo S. N. 15,20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 236,47 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. gruodžio 23 d., priteisti apeliantui NEO Finance iš atsakovo S. N. 282 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme, kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apelianto negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
1.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantui gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Apeliantas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
1.3. Teismas sprendimu tenkino ieškinį iš dalies ir proporcingai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. Rugpjūčio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1899-585/2014). Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria iš dalies netenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2019 m. gruodžio 23 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K911761649, kuria atsakovui buvo suteiktas 2 470 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 841,52 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 15.20 proc.), 261,61 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023 m. gruodžio 23 d. Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2020 m. lapkričio 25 d. atsakovui siųstu raštišku pranešimu vienašališkai su atsakovu sudarytą vartojimo sutartį nutraukė nuo 2020 m. gruodžio 1 d.
13. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 15,20 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 236,47 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. gruodžio 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. gruodžio 23 d. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo ieškovei 77,30 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 15,20 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 236,47 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 23 d.) (2 236,47 Eur negrąžinta kredito dalis × 15,20 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 83 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos); ir 2) 15,20 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 15,20 proc. metinę palūkanų normą, nuo kitos dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. vasario 24 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
14. Apeliantė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, iš esmės nurodo, jog teismas, skaičiuodamas ieškovės negautas pajamas, nepagrįstai pasirinko vienintelį kriterijų – mokėjimo grafiką. Anot apeliantės, ji turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo skaičiuojant nuo visos negrąžintos sumos. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
17. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
18. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aukščiau nurodytą apeliantės argumentą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, daro išvadą, kad jeigu ieškovės reikalavimas būtų patenkintas visiškai, tai sudarytų prielaidas kilti didesnei atsakovės sutartinei atsakomybei, nei ieškovė realiai patyrė ar patirs nuostolių. Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą nagrinėjamu klausimu, t. y. pagrįstai vadovavosi sutarties mokėjimo grafiku. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, susijusius su negautų pajamų skaičiavimu, atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą, o ne sutartą mokėjimo grafiką, kadangi sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.
19. Nagrinėjamu atveju apeliantės reikalavimo priteisti nuostolius, skaičiuojamus nuo negrąžintos kredito sumos (2 236,47 Eur), tenkinimas reikštų, kad apeliantei būtų naudingiau, jeigu atsakovas sutartį pažeistų, t. y. apeliantė gautų neplanuotos naudos iš netinkamo sutarties vykdymo, o tai tiesiogiai prieštarautų CK 6.251 straipsnyje numatytam nuostolių atlyginimo principui. Taigi, pirmosios instancijos teismas apeliantės skundžiamoje dalyje priėmė teisingą sprendimą.
20. Apeliantės argumentai, kad buvo visiškai neatsižvelgta į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus, laikytini nekonkrečiais ir deklaratyviais, nes konkrečiai nenurodoma, į kokią teismų praktiką, kokias sutarties sąlygas ir prielaidas neatsižvelgta.
21. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių skundžiamoje dalyje, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Apeliacinį skundą atmetus, atmetamas ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo/ perskaičiavimo (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.