- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-654-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01294-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- L. G.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei L. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės: 1) 2 072,69 Eur negrąžintą kredito dalį; 2) 141,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. spalio 27 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 20,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 072,69 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 23 d.); 4) 1 195,83 Eur tarpininkavimo mokesčio; 5) 0,72 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. liepos 24 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.); 6) 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 072,69 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 77,00 Eur žyminį mokestį ir 9) 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2019 m. kovo 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K043987724 , kuria atsakovei buvo suteiktas 2 623,75 Eur vartojimo kreditas 54 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 376,03 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 20,00 proc.), 199,99 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. rugsėjo 23 d. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovo siųstus raginimo laiškus. Atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKĮ) 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2020 m. spalio 21 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 11 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei NEO Finance, AB iš atsakovės L. G. 2 072,69 Eur negrąžintą kreditą, 141,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.), 85,18 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 11 d.), 20,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (atitinkamai mažėjančia tvarka) kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. liepos 24 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.), 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 299,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 184,66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas likusią ieškinio dalį atmetė, t. y. pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. kovo 16 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K043987724 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (20,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
4. Teismas nurodė, kad atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 2 072,69 Eur negrąžintas kreditas ir 141,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.).
5. Teismas nurodė, kad ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 20,00 proc. negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą kredito sumą (2 072,69 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 23 d.). Teismas pažymėjo, kad siekiant nepažeisti atsakovės interesų, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią (fiksuotą) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 11 d.), t. y. 85,18 Eur (2 072,69 Eur negrąžinta kredito dalis × 20,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 75 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką pagal sutartinę 20,00 proc. metinę palūkanų normą, t. y. 20,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 072,69 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 23 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Teismas vertino, kad vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsniu, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos. Būtent dėl šios priežasties sutarties nutraukimo metu negalima spręsti, kad ieškovės negautos pajamos yra lygios visai pagal sutartį už laikotarpį iki jos termino pabaigos mokėtinų palūkanų sumai. Jeigu atsakovė kreditą grąžins anksčiau (arba kredito suma bus priverstinai išieškota anksčiau), ieškovė praras pagrindą pretenduoti į palūkanas, kaip negautas pajamas, už vėlesnį laikotarpį.
6. Teismas pažymėjo, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 199,99 Eur. Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma. Šios nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, kad prašoma priteisti 1 195,83 Eur tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos, t. y. užslėptos netesybos, kurios neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-254/2020). Teismų praktika pradedama formuoti ta linkme, kad klausimą dėl sąlygų sąžiningumo teismas turi spręsti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020), tarpininkavimo mokesčio nepriteisiant, nes tai yra vartojimo santykiai, o sąlyga yra neaiški ir nesąžininga, todėl ex officio pripažintina negaliojančia (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020). Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo parengtoje vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje nurodoma, kad esant negaliojančiai sąlygai ji turi būti netaikoma visiškai, o ne iš dalies, t. y. taip, kad neprieštarautų įstatymui. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinio reikalavimą šioje dalyje atmetė.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas (netesybas) už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 49 punktas).Atsižvelgiant į tai, teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 0,72 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. liepos 24 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.).
8. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgė į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Teismas sprendė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis) ir reikalavimą šioje dalyje atmetė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018,), Teismas pažymėjo, kad prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje. Atsižvelgiant į tai, teismas reikalavimą dėl 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 072,69 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantui NEO Finance iš atsakovės L. G. 1 195,83 Eur tarpininkavimo mokestį, pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui NEO Finance iš atsakovės L. G. 277 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1.1. Sutarties 5.4. punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitarė, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį. t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei.
1.2. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida, tiek ir tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, paskaičiuota pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, savo esme nėra mokestis už vėlavimą atlikti mėnesines įmokas. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra mokamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai, o tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, paskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas, todėl teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai prilygino netesyboms.
1.3. Tarpininkavimo mokestis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra.
1.4. Padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalėjo imtis priemonių, kad ieškinyje būtų nurodyti ir pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas. Teismas ieškovei turėjo nustatyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, jei teismui iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotas ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis. Teismas neįpareigojo ieškovės pateikti ir papildomų paaiškinimų dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos. Teismas, neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, nepriteisė šalių numatyto tarpininkavimo mokesčio.
1.5. Teismas, priimtame sprendime už akių, konstatuodamas, jog sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies apibrėžimo bei apskaičiavimo pripažįstamos negaliojančiomis, net tik šias sąlygas pripažino negaliojančiomis nepagrįstai, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalimi, toliau vykdyti sutartį būtų galima panaikinus tokias nesąžiningas sąlygas, kadangi sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, gali ir turi likti galioti.
1.6. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo vartojimo kredito sutarties teisiniuose santykiuose.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašoma priteisti 1 195,83 Eur tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra užslėptos netesybos, kurios neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Apeliantė argumentuoja, kad tarpininkavimo mokestis nėra netesybos, toks mokestis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, etc.
14. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Pirmiausia pažymėtina, kad šalių sudaryta sutartis bendrąja prasme yra paskolos sutartis. Paskolos sutarties samprata išdėstyta CK 6.870 straipsnio 1 dalyje: viena šalis perduoda kitai šaliai pinigus, kita šalis įsipareigoja pinigus grąžinti bei sumokėti sutartą dydį palūkanų. Jeigu sutartis tinkamai nevykdoma, šalys susitaria dėl netesybų (baudos, delspinigių). Vartojimo kredito sutartis yra paskolos sutartis, kuriai taikomi dar ir Vartojimo kredito įstatyme nustatyti ypatumai.
15. Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalys nustato sąvokas: bendros vartojimo kredito kainos (tai – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai ir pan.) ir bendros vartojimo kredito sumos (tai – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį). Sąvoka tarpininkavimo mokestis Vartojimo kredito įstatyme apskritai nenumatyta. Pagal tarpininkavimo mokesčio apibūdinimą šalių sutarties 1.29 punkte, kad jis yra skirtas bendrovės išlaidoms už tarpusavio skolinimosi platformos administravimą, klientų mokumo vertinimą, sutarčių vykdymo priežiūrą, etc., tarpininkavimo mokestis iš esmės yra administravimo mokestis. Kaip matyti iš specialiosios kredito sutarties dalies, ieškovė yra nurodžiusi, kad bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėja turės sumokėti, yra 4199,77 Eur (suma, susidedanti iš 2623,77 Eur suteiktos paskolos, 1376,03 Eur visų mokėtinų palūkanų ir 199,99 Eur vadinamojo tarpininkavimo mokesčio).
16. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 199,99 Eur tarpininkavimo mokesčio, nes tokio dydžio administravimo mokestis buvo šalių sutartas, įskaičiuotas į bendrą mokėtiną sumą.
17. Tuo tarpu kita tarpininkavimo mokesčio dalis (1195,83 Eur) į bendrą vartojimo kredito kainą nebuvo įskaičiuota. Šios tarpininkavimo mokesčio dalies apskaičiavimo būdas yra nurodytas sutarties bendrosiose sąlygose, konkrečiai 5.3.2 punkte, kuris nustatė, kad antroji tarpininkavimo mokesčio dalis yra 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų.
18. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad taip išdėstytas tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo būdas yra neaiškus ir neskaidrus. CK 6.228-4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), turi būti taikomos atitinkamos pasekmės - ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.
19. Jau minėta nuostata, kad tarpininkavimo mokestis sudaro 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, reiškia, kad mėnesio tarpininkavimo mokestis būtų 31,49 Eur (2623,75*0,01*1,2) Eur, iš šios sumos dar reikėtų atimti 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą (5.3.1 punktas nustato, kad tai Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas). Kokios yra vėlavimo palūkanos, sutartyje nenumatyta, todėl tampa neaišku, kokia suma, paskaičiuota pagal 5.3.1 punktą, turėtų būti atimta iš 31,49 Eur sumos, paskaičiuotos pagal 5.3.2 punktą.
20. Jeigu laikyti, kad tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas pagal 5.3.2 punktą, būtų 30 Eur (didesnis būti negali) per mėnesį, tai šios bylos atveju, kai vartotoja yra negrąžinusi 2072,69 Eur suteikto kredito, prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio suma (1195,83 Eur ) sudarytų 57,69 proc. nuo negrąžintos sumos. Įvertinant, kad tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio yra prašoma nuo 2020 m. spalio 21 d., kai kredito davėjas nutraukė sutartį, iki 2021 m. sausio 11 d., kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tai sudarytų 82 dienas, per vieną dieną tai sudarytų 0,7 procento.
21. Tačiau Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
22. Vadinasi, vartojimo kredito sutarties 5.3.2 punkte nustatytas tarpininkavimo mokestis negali būti taikomas kredito gavėjui ir dėl to, kad prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytam draudimui taikyti kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, viršijančius 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos (šiuo atveju 2072,69 Eur) už kiekvieną pradelstą dieną.
23. Teisėjų kolegija vertina, jog komentuojamos kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo. Pateikimas tik matematinės formulės, tačiau nepateikiant duomenų, reikalingų apskaičiuoti metinę normą, yra prilyginamas informacijos apie BVKKMN nepateikimui, o tai reiškia sutarties sudarymą neturint esminės informacijos (ESTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas EOS KSI Slovensko s.r.o. prieš J?n Danko ir M. D. byloje C-448/17).
24. Įvertinant išdėstytas aplinkybes, kredito sutarties bendrosios dalies sąlygos (5.3.2 p. ir 5.4 p.), susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, yra prieštaraujančios imperatyviai įstatymo nustatytiems draudimams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad šios sąlygos pripažintinos negaliojančiomis ex oficio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovo priteisti tik tą atsakovės nesumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovės vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas kredito sutarties specialiosiose sąlygose. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė sutarties 5.3.2 ir 5.4 punktų kaip sąlygų, kurias pripažįsta negaliojančiomis, tai sprendimas patikslintinas nurodant šias dalis kaip pripažįstamas negaliojančiomis ex officio.
25. Apeliantės argumentai, kad teismas turėjo ieškovei nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, papildomiems paaiškinimams pateikti, atmestini kaip nepagrįsti. Viena vertus, apeliantė yra verslininkė, užsiimanti vartojimo kreditų teikimu, pasitelkianti profesionalių teisininkų pagalbą, todėl jai turi būti žinoma ir suprantama, kokia yra vartojimo kredito suteikimo ir sutarčių sudarymo teisinė bazė ir kokius duomenis reikia pateikti teismui. Kita vertus, nustačius, kad tam tikros sutarties sąlygos yra prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, papildomai pateikti paaiškinimai situacijos ir atitinkamo teismo vertinimo pakeisti negali.
26. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias vartojimo kredito teisinius santykius, tinkamai vertino įrodymus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
27. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Sprendimo rezoliucinę dalį papildyti nurodant, kad nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) pripažįstamos 2019 m. kovo 16 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K043987724 Bendrųjų sąlygų 5.3.2 ir 5.4 punktų nuostatos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.