Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus ir nuteistojo J. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė 2 metai 3 mėnesiai laivės atėmimo.

Bausmės vykdymo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio asmens sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį pradžios.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

J. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė 1 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmė subendrinta apėmimo ir visiško sudėjimo būdais su bausmėmis, paskirtomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. baudžiamąjį įsakymą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąją priemonę – namų areštą nuspręsta panaikinti, nes nuteistasis suimtas kitoje byloje, kitos kardomosios priemonės neskirti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti buvo ir kiti asmenys – A. M. (A.), I. M., ir pagal laidavimą atkleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. Č., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. 10.32 val. prie (duomenys neskelbtini), A. M. neteisėtai pardavė ne mažiau nei 0,000098 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 19.02 val. prie (duomenys neskelbtini), nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, neteisėtai pardavė A. M. už 120 eurų, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 12.34 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) , automobilyje „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė 0,00161 g, pardavė I. M. už 120 eurų.

2. J. A. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo rankinėje laikė 16 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,04 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, iki kol 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 20.50 val. daugiabučio gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų A. M. ir J. A. kaltės bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinkama su paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, prašoma skirti švelnesnės rūšies bausmes, taip pat A. M. gynėjo skunde prašoma į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d., o J. A. skunde prašoma nebendrinti paskirtos bausmės su kitais procesiniais sprendimais paskirtomis ir jau atliktomis bausmėmis. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

Dėl nuteistojo A. M. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinio skundo

9. A. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Minėtos teisės normos sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios terminas nustatytas nuo 2 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, A. M. paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė 2 metų 3 mėnesių laikotarpiui. Nuteistojo gynėjas prašo BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę, pavyzdžiui laisvės apribojimą, nes laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

10. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-204-942/2015, 2K-316-788/2019 ir kt.). Be to, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti ar sugriežtinti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

11. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. M. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, taip vertino ir argumentavo kodėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

12. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – veikiant tyčia, padarytas vienas baigtas, sunkus, tęstinis nusikaltimas. Teismas taip pat įvertino A. M. asmenybę apibūdinančius bylos duomenis – anksčiau neteistas (9 t., b. l. 79-80), tačiau daug kartų baustas administracine tvarka (9 t., b. l. 82-103), baustumai daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, daugumos baudų nesumokėjęs. Teismas pažymėjo ir tai, kad asmuo nedirba, darbo neieško, nesimoko. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog po skundžiamo nuosprendžio priėmimo dirbti jis nepradėjo. Įvertinta ir tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad A. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant artimą minimaliam, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, terminą.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 62 straipsnio, numatančių galimybę skirti švelnesnes bausmes, taikymo. Analizavo tiek nusikalstamą veiką padariusio asmens, tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, įvertino ir apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes (kad A. M. anksčiau neteistas, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta) ir šių duomenų pagrindu nurodė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę bausmę. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas, pakartotinai vertinti jau įvertintų aplinkybių ir jų pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo.

14. Teisingai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pažymėdamas, kad padarytas nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurios daro itin didelę žala visuomenei, skatinamas narkotinių medžiagų vartojimas taip sukeliant priklausomybes, kenkiant žmonių sveikatai ir atskiriems jos nariams, kuriuos tiesiogiai ši veika paliečia. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį svarbu tai, kad nuteistasis nepilnai per mėnesį laiko išplatino narkotinių medžiagų dviems asmenims per tris kartus pardavė narkotinės medžiagos. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs pokalbių išklotines, SMS žinučių su E. R., ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų (A. M. (A.), I. M.) parodymus apie tai, kad jos iš A. M. yra pirkę narkotinių medžiagų ir daugiau kartų, kurie kaltinime nenurodyti, sprendė, kad nuteistasis narkotines medžiagas platino su tikslu užsidirbti, o nustatyti pardavimo atvejai nebuvo atsitiktiniai, tai tikslingi, iš anksto suplanuoti veiksmai. Teismas įvertinęs aplinkybes susijusias su nuteistojo finansine padėtimi, tai, kad jis nedirbo sprendė, jog A. M. pragyvenimo šaltinis buvo prekyba narkotinėmis medžiagomis. Šių aplinkybių visumoje matyti, kad teismas parinkdamas ir individualizuodamas nuteistajam A. M. bausmę duomenų vertinimo klaidų nepadarė.

15. Teisėjų kolegijos nuomone, nei viena iš šioje baudžiamojoje byloje nustatytų bei tinkamai pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių (tiek vertinant kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir jų visumą) nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, dėl kurių nuteistajam paskirta artima minimaliai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo dalį dėl nuteistajam švelnesnės bausmės paskyrimo remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu.

16. Taigi, nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ir prašo teismo įvertinti nuteistojo jauną amžių (veiką įvykdė būdamas 18 metų amžiaus), jo paaiškinimus teisme, iš kurių matyti, kad šiuo metu jis yra pakeitęs požiūrį į gyvenimą, atsiribojęs nuo netinkamų žmonių, naujų nusikalstamų veikų per tą laikotarpį nepadarė, kardomųjų priemonių nepažeidė, procesui nekenkė, jo nevengė ir atvykdavo laiku, šiuo metu aktyviai ieško darbo, saviugdos tobulėjimo galimybių, tačiau šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, jos nesuteikia pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Kaip jau buvo minėta iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad A. M. vis dar neįsidarbino, nesimoko. Nors nurodoma, kad nuteistasis jam skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo pašalinus kvalifikuojantį didelės vertės požymį dar labiau paskatino pozityviems pokyčiams, tačiau matyti, kad realių veiksmų nuteistasis visgi nesiima. Nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2023 m. spalio 19 d. iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio, kuris vyko 2023 m. gruodžio 13 d. praėjo beveik aštuonios savaitės, tačiau gynėjas posėdyje nepateikė jokių duomenų, kad jo ginamasis būtų įsidarbinęs, aktyviai ieškotų darbo, būtų registruotas užimtumo tarnyboje, pradėjęs mokytis nepateikė. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo pasitikėti nuteistuoju, kad jis tikrai siekia įsidarbinti ir įsidarbinęs tęstų darbą. Juo labiau, kaip matyti nuteistasis yra nesumokėjęs administracinių nuobaudų, taigi turėjo būti suinteresuotas įsidarbinti, įvykdyti turimas baudas. Sutiktina, kad nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau šiuo atveju sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad jis per laikotarpį kol vyko baudžiamasis procesas ne kartą baustas administracine tvarka, nors Kelių eismo taisyklių pažeidimai nesiekia baudžiamosios teisės pavojingumo, vis dėlto iš padarytų administracinių nusižengimų matyti, kad asmuo daug kartų vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, paskirtų baudų nesumokėjęs. Tai rodo, jog asmuo ignoruoja nustatytas Kelių eismo taisykles, o šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Įvertinus aptartas aplinkybes sprendžiama, kad minėti apeliacinio skundo teiginiai dėl jauno amžiaus, ketinimo dirbti, asmens pozityvių pokyčių, nesudaro pagrindo spręsti, kad paskirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

17. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. M. gynėjas prašo BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste įvertinti ir baudžiamojo proceso trukmę šioje byloje, pripažįstant ją pernelyg ilga ir šiuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmė (54 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, tuo atveju, jeigu įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes motyvuotai nustatoma, kad bausmės švelninimas dėl proceso trukmės neleistų pasiekti bausmės tikslų (pavyzdžiui, sušvelninus bausmę, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas), bausmė nešvelninama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-699/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra nurodęs, kad galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, Nr. 2K-48-696/2017). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K-215-895/2019). Kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar baudžiamojo proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai, kt.); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieš Lietuvą, peticijos Nr. 7708/12, ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-976/2019).

18. Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamojoje byloje pradėtas 2020 m. rugpjūčio 13 d. (t. 1, b. l. 1-2). Buvo tiriamos penkių asmenų padarytos penkios nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos kratos, eilė apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, slapto sekimo veiksmai, apklausti įtariamieji, liudytojai, gautos specialisto išvados, asmens parodymas atpažinti. Kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas 2021 m. kovo 30 d. ir baudžiamoji byla, kurią sudarė 5 tomai, 2021 m. balandžio 1 d. perduota pirmosios instancijos teismui (t. 5, b. l. 118). Taigi, ikiteisminis tyrimas šioje byloje truko nepilnai 8 mėnesius.

19. Kauno apylinkė teisme gauta byla laiku buvo parengta nagrinėti teisiamajame posėdyje, posėdžiai dažniausiai nevyko dėl kurių nors iš kaltinamųjų nedalyvavimo, susirgus kaltinamojo gynėjui, dėl gynėjo užimtumo, t. y. dėl šių priežasčių nevyko 2021 m. birželio 22 d., 2021 m. birželio 28 d., 2021 m. birželio 30 d., 2021 m. rugsėjo 2 d., 2021 m. rugsėjo 22 d., 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. sausio 12 d., 2022 m. balandžio 19 d., 2022 m. rugsėjo 26 d., 2022 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. sausio 25 d., 2023 m. kovo 8 d., 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. rugsėjo 5 d. posėdžiai. Teisiamasis posėdis 2022 m. birželio 13 d. nevyko, nes neatvyko liudytojas. Dėl teisėjos teisėto nebuvo darbe ir prokuroro nedalyvavimo posėdyje dėl sveikatos problemų bylos nagrinėjimas nevyko tris kartus. 2023 m. rugsėjo 11 d. teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Numatytu laiku, t. y. 2023 m. spalio 10 d. procesinio sprendimo paskelbimas buvo nukeltas į 2023 m. spalio 19 d. ir šią dieną nuosprendis paskelbtas, galima teigti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama apie 2 metus 6 mėnesius, o procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo truko apie 3 metus 2 mėnesius. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, net 14 teisiamųjų posėdžių pirmosios instancijos teisme neįvyko dėl kurių nors iš kaltinamųjų ar jų gynėjų nedalyvavimo. Taigi, nors, kai kuriais atvejais ir esant pateisinamoms priežastims, tačiau iš esmės kaltinamųjų ir jų gynėjų veiksmai sąlygojo baudžiamojo proceso pirmosios instancijos teisme trukmę. Baudžiamoji byla, kurią sudarė 12 tomų, su nuteistojo A. M. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus ir nuteistojo J. A. apeliaciniais skundais Kauno apygardos teisme gauta 2023 m. lapkričio 6 d. byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu.

20. Įvertinus visumą pirmiau aptartų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tvirtinti, kad proceso trukmė, skaičiuojant su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka (apie 3 metus ir 5 mėnesius) buvo pernelyg ilga. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi ir jau minėtas aplinkybes, kad baudžiamojoje byloje buvo įtariami, vėliau kaltinami penki asmenys, dėl penkių nusikalstamų veikų. Išanalizavus baudžiamojo proceso eigą, nenustatyta laikotarpių, kai ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų, siekiant užtikrinti operatyvų bylos nagrinėjimą (sudarinėjo posėdžių grafikus, nuteistajai neatvykus dėl ligos, kreipėsi į gydymo įstaigas, skyrė kardomąją priemonę ir kt.). Dėl teisėjos ir prokuroro negalėjimo dalyvauti posėdyje nevyko tik trys teisiamieji posėdžiai ir tam buvo objektyvios priežastys (teisėtas nebuvimas darbe, liga). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje neįžvelgia įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo, dėl ko, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi nuteistajam galėtų būti paskirta švelnesnė nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje bausmė.

21. Sutiktina su nuteistojo A. M. gynėjo skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas į bausmės laiką neįskaitė A. M. sulaikyme ir suėmime išbūto laiko. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. M. buvo sulaikytas 2020 m. rugsėjo 15 d. 19.30 val. (4 t., b. l. 195), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi A. M. vienam mėnesiui paskirtas suėmimas, skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. spalio 15 d. (5 t., b. l. 23), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. spalio 13 d. nutartimi A. M. suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. (imtinai) (5 t., b. l. 51-52). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu A. M. nuspręsta paleisti į laisvę ir jam pradėtos taikyti švelnesnės kardomosios priemonės (5 t., b. l. 54-55; 57-59). Šis nuteistojo suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas skundžiamu nuosprendžiu neįskaitytas į bausmės laiką. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu), į A. M. paskirtą bausmę įskaitant jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d.

Dėl nuteistojo J. A. apeliacinio skundo

22. J. A. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

23. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam J. A. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, taip vertino ir argumentavo, kodėl šiuo atveju jam skiriama griežčiausia BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir nustatytas jos dydis artimas vidurkiui, t. y. 1 metai laisvės atėmimo.

24. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – veikiant tyčia, padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 259 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. A. praeityje daug kartų buvo teistas, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu, nes ankstesni teistumai buvo išnykę. Teismas įvertino ir tai, kad po nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo J. A. priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – kuriuos įvykdė laikotarpiu 2020 m. gegužės-rugpjūčio mėn., BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta veika (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti) padaryta 2022 m. kovo 26 d., nagrinėjamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, apeliantas daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir neteisėtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, KET pažeidimus (11 t., b. l. 48–77), paskirtų baudų nesumokėjęs. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino ir pateiktą kalėjimo charakteristiką, kuri nuteistąjį charakterizuoja teigiamai. Tačiau, net ir įvertinus teigiamą kalėjimo charakteristiką, aptarti J. A. neteisėti veiksmai, jų kiekis, pakartotinumas (ANK pažeidimai) rodo, kad J. A. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedarė, priešingai, toliau pažeidinėjo įstatymus, jo padaryta veika nebuvo atsitiktinė, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas.

25. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad J. A. kaip esminį argumentą, kodėl paskirtoji bausmė jam yra per griežta ir turėtų būti švelninama nurodo, tai, kad vaistai, jam buvo reikalingi dėl sveikatos būklės, o ne tam, kad svaigintis, Lorozepamą jis vartojo ir prieš įvykį ir po, todėl tai, kad įvykio metu neturėjo recepto šiems vaistams yra tik formalumas. Nuteistasis mano, kad padaryta nusikalstama veika yra mažesnio pavojingumo nei rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, nes jis nesiekė svaigintis ir tik veikos padarymo metu vartojo šiuos vaistus neturėdamas gydytojo paskyrimo, tačiau prieš padarant veiką ir po jos vartojo šiuos vaistus teisėtai. Tačiau vertinant šiuos argumentus ir lyginant juos su J. A. parodymais teisiamajame posėdyje matyti, kad jis pats teigė, jog prieš tai (prieš nusikalstamos veikos padarymą) recepto neturėjo, bet tabletes pirko vaistinėje, jam paprašius pardavė, tačiau vėliau po traumos oficialiai pirko vaistus. Kadangi nuteistasis neprisiminė visų aplinkybių teismas pagarsino J. A. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu J. A. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. turėjo Lorozepam tabletes. Kada, iš ko ir kur pirko jas neatsimena, tačiau vaistus gėrė be gydytojo paskyrimo, kad palengvinti abstinenciją nuo priklausomybės narkotikams. Taigi aptarti nuteistojo paaiškinimai patvirtina, kad jis laikė 16 tablečių, kuriose yra psichotropinės medžiagos lorozepamo neteisėtai, be gydytojo leidimo. 2020 m. rugsėjo 15 d., kai buvo rastos tabletės jis neturėjo teisės laikyti šias tabletes. Tai, kad šias tabletes vartojo ne tam, kad svaigintis, o vėliau nurodo, kad jas vartojo su gydytojo paskyrimu ir, kad tabletes laikė tik savo reikmėms atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies dispozicijos rūšinį veikos pavojingumą ir nesuteikia pagrindo spręsti, kad jo veiksmai yra mažiau pavojingi nei rūšinis šios veikos pavojingumas, todėl nėra pagrindo keisti paskirtą bausmės rūšį ir skirti apelianto prašomą arešto bausmę 30 parų.

26. Apeliaciniame skunde prašoma skundžiamą nuosprendį pakeisti dalyje dėl juo paskirtos bausmės bendrinimo su kitais nuosprendžiais, pagal, kuriuos nuteistasis bausmes jau yra atlikęs, teigiama, jog teismas bendrindamas šiuos nuosprendžius pablogino jo padėtį, nes paskirtoji galutinė bausmė yra ir šiuo nuosprendžiu 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, kai šioje byloje jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

27. J. A. nuteistam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, ši bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrinta apėmimo ir visiško sudėjimo būdais su bausmėmis, paskirtomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. baudžiamąjį įsakymą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. baudžiamąjį įsakymą.

28. Kauno apylinkės teismas bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis ir atliktomis bausmėmis klaidos nepadarė. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi priimant skundžiamą nuosprendį buvo nustatyta, kad J. A. anksčiau padarė kitas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę turėjo subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, nepaisant to, kad šios bausmės jau yra atliktos. Nuteistasis nurodo, kad jo teisinė padėtis pablogėjo, nes jam paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai ir 4 mėnesiai, tačiau šiuo aspektu nuteistojo teisinė padėtis nepablogėjo, nes teismas vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi įskaitė pagal minėtus procesinius sprendimus, su kuriais subendrinta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, atliktas bausmes.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

29. Kauno apygardos teisme 2024 m. sausio 10 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus vyresniosios specialistės pažyma, kurioje nurodoma, kad už J. A. suteiktą advokato Arvydo Montrimo pagalbą turi būti valstybės naudai priteistina 106.67 Eur (vienas šimtas šeši Eur 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Prašymas pateiktas 2024 m. sausio 10 d. dėl papildomų išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu, nes buvo pateiktas pavėluotai. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį, t. y. iki 2023 m. gruodžio 13 d.). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi, prašymas pateiktas, kai teisėjų kolegija jau buvo išėjusi į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai neturėjo galimybės šiuo klausimu pasisakyti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo A. M. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti – vadovaujantis BK 66 straipsniu į A. M. paskirtą bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Palikti nenagrinėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą priteisti 106.67 Eur išlaidų už J. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.