- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1371-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13061-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Suinteresuotas asmuo
- J. B.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., J. B., D. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu, kurio prašo nustatyti D. B. ir sutuoktinės J. B. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti D. B. nuosavybės teisę į 1/2 dalis J. B. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas bei 1/2 dalis J. B. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi prašymas tenkintas – nustatyta, kad skolininkui D. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės J. B., gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas bei 1/2 dalis J. B. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
3. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skolininko sutuoktinės J. B. gaunamos pajamos (išskyrus tikslines paskirties išmokas) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų apie sudarytas vedybų ar povedybines sutartis teismui nepateikta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Suinteresuotas asmuo J. B. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą atmesti arba palikti nenagrinėtą.
5. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad 2019 kovo mėn. Vilniaus regiono apylinkės teismui buvo pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo (turto dalių nustatymo), išlaikymo priteisimo, užvesta civilinė byla Nr. e2-3492-647/2019. Taigi, apeliantė jau realizavo teisę kreiptis į teismą dėl turto dalių su D. B. nustatymo. Teismas, turėjo į tai atsižvelgti ir sustabdyti bylos nagrinėjimą arba palikti išieškotojos VMI prašymą nenagrinėtu. D. B. negyvena kartu su J. B., jie neveda bendro ūkio, šeimos santykiai pasibaigė, D. B. nesirūpina šeima ir nemoka išlaikymo vaikui, todėl J. B. gaunamas atlyginimas yra jos asmeninės pajamos.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
7. Nurodė, kad atmestini apeliantės argumentai, jog iškeldama santuokos nutraukimo bylą ji pasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl turto dalių nustatymo. Santuokos nutraukimo bylos iškėlimas negali būti prilyginamas CPK 667 str. 1 d. nustatytos tvarkos įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nėra nutraukta, turtas nėra padalintas, taip pat nėra ir kitų CK 3.100 straipsnyje nurodytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Taigi, teismas pagrįstai nustatė skolininko turto dalį bendroje nuosavybėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
8. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
9. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismui kitoje byloje yra pateiktas ieškinys dėl J. ir D. B. santuokos nutraukimo, todėl turto atidalijimo kausimas bus išnagrinėtas minėtoje byloje, taigi pirmosios instancijos teismas arba turėjo šitą bylą (pagal VMI pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo) nutraukti arba sustabdyti iki to laiko, kol bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad: pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3. 118 ir kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
11. Šią praktiką patvirtina ir 2014 m. birželio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-7-246/2014, kurioje nurodyta, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas.
12. Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad pagal CPK 667 str. nevyksta sutuoktinių turto padalijimas, o tik skolininko turto dalies nustatymas bendrojoje nuosavybėje. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas yra galimas tik ginčo teisenos tvarka. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad turto padalijimo klausimas jau yra sprendžiamas kitoje byloje ir dėl to teismas turėjo atmesti VMI prašymą arba apskritai palikti jį nenagrinėtu.
13. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skolininko turto dalies bendroje nuosavybėje nustatymas galėjo ir turėjo būti sprendžiamas atskirojoje byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai pradėjo procesą pagal CPK 667 str. ir pagrįstai joje priėmė procesinį sprendimą.
14. Nors apeliantė nurodo, kad D. B. su ja nebegyvena, neveda bendro ūkio, neteikia vaikui išlaikymo ir kt., šie teiginiai nėra įrodyti. Pažymėtina, kad santuokos faktinio iširimo momentas, sutuoktinių gyvenimo skyriumi pradžia, išlaikymo vaikui teikimo ar neteikimo faktas ir kitos aplinkybės bus nustatinėjamos santuokos nutraukimo byloje ir patvirtinus išnagrinėjus bylą iš esmės.
15. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti situaciją buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu, o ne tą, kuri bus ateityje, kai bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo. J. ir D. B. santuoka kol kas nėra nutraukta, nenustatytas sutuoktinių gyvenimas skyriumi, viešuosiuose registruose nėra įregistruotos sutartys dėl prieš santuoką ar santuokos metu įgyto turto padalijimo, todėl laikytina, kad visas santuokoje įgytas turtas (įskaitant ir J. B. gaunamas pajamas) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi, pagal situaciją, buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu, vykdymas galėjo būti nukreipiamas į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant ir dalį J. B. pajamų. Todėl ir tam tikri vykdymo veiksmai (šiuo atveju skolininko dalies bendroje nuosavybėje nustatymas) buvo atlikti teisėtai.
16. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas turėjo stabdyti šią bylą. Su šiuo teiginiu taip pat nesutiktina.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-7-246/2014 taip pat nurodyta, kad: teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). <...> CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti.
18. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu J. ir D. B. santuokos nutraukimo byla (c. b. Nr. e2-3492-647/2019) Vilniaus regiono apylinkės teisme dar buvo tik pasirengimo nagrinėti stadijoje. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad tą dieną (2019 m. birželio 13 d.) tik įvyko parengiamasis posėdis, kurio metu buvo paskirtas kitas parengiamasis posėdis kuris turėjo įvykti šio atskirojo skundo nagrinėjimo dieną (2019 m. rugpjūčio 29 d.). Taigi, tikėtina, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, todėl šitos bylos (dėl turto dalies bendroje nuosavybėje nustatymo) stabdymas prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams. Dėl šios priežasties nebuvo ir nėra pagrindo šios bylos stabdymui.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekame nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.