- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-03
- Bylos Nr.
- e2-653-305/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00888-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Ieškovas
- Balcia Insurance SE, Lietuvos Respublikoje
- Atsakovas
- D. A.
- Advokatai
- Vilma Šeperytė, Martynas Stankevičius
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Įžanginė dalis
dalyvaujant ieškovo Balcia Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Balcia Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui D. A. dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovas Balcia Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. A. 1 138,68 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas ir 994,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (26,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 968,00 Eur advokato išlaidų) (e. b. l. 81).
2. Ieškovo ieškinyje nurodyta, kad Balcia Insurance SE Lietuvos filialas bei D. A. 2021 m. birželio 29 d. sudarė įprastinę draudimo sutartį Nr. LT21-L-19-05528691-9, pagal kurią, buvo apdrausta transporto priemonės – automobilio Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė), valdytojo civilinė atsakomybė. 2022 m. kovo 19 d. Kybartuose, (duomenys neskelbtini), įvyko autoįvykis, kurio metu Transporto priemonės vairuotojas kliudė kairėje pusėje stovintį automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusuko į kiemą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vairuotojas D. A. neblaivumą pasitikrinti atsisakė. Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 1 096,33 Eur draudimo išmoką dėl apgadintos transporto priemonės ir 42,35 Eur ekspertams, viso – 1 138,68 Eur. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad draudikas sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas dėl žalos padarymo asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos, 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato tą pačią prievolę grąžinti sumokėtas sumas, jeigu atsakingas dėl žalos padarymo asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas įgijo 100 procentų draudimo išmokos dydžio reikalavimo teisę į apdraustąjį D. A., o tai sudaro 1 138,68 Eur (e. b. l. 80-81).
3. Ieškovo atstovas advokatas Martynas Stankevičius teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti pilnai ieškinyje išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog būtent atsakovui priklausanti Transporto priemonė sugadino trečiojo asmens turtą ir būtent atsakovui priklausanti Transporto priemonė iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pagal formuojamą teismų praktiką, tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas neatskleidžia, kas vairavo transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, civilinė atsakomybė kyla savininkui. Atsakovas šioje byloje neįrodinėjo, kad Transporto priemonė iš jo buvo pavogta ar pan., taip pat jis nenurodė asmens, kuris vairavo transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl atsakovui kyla civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1-3 dalis. Atsakovas nenuginčijo, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagrįstai (2023 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 33 sek. – 7 min. 46 sek., 15 min. 24 sek. – 17 min. 20 sek., 17 min. 50 sek. – 23 min. 30 sek.).
4. Atsakovas D. A. atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodyta, kad atsakovas D. A. nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš įvykio vietos. 2022 m. balandžio 29 d. D. A. yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANRP-688-2022, tačiau joks sprendimas šioje administracinio nusižengimo byloje nėra priimtas. Dėl atsisakymo pasitikrinti neblaivumą pažymi, kad šiuo metu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1072-831/2022, kurioje D. A. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo. Tačiau baudžiamoji byla nėra išnagrinėta, sprendimas nepriimtas, t. y., D. A. nėra pripažintas kaltu dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo. Be to, iki kol nėra priimtas teismo sprendimas, nėra nustatytos ir esminės faktinės pačio 2022 m. kovo 19 d. eismo įvykio aplinkybės. Ieškovas savo ieškinį grindžia 2022 m. kovo 19 d. (teisinga pažymos surašymo data – 2022 m. kovo 22 d. – atsakovo pastaba) policijos pažyma. Tačiau šioje pažymoje, grafoje „Eismo įvykio dalyviai“, dėl D. A. yra pažymėta: „Pasišalino iš eismo įvykio Ne“. Toje pačioje policijos pažymoje, grafoje „Kaltininkas“ nurodyta, kad „Galimas kaltininkas D. A., a. k.<...>“. Taigi, policijos pateiktoje pažymoje aiškiai nurodyta, kad D. A. iš eismo įvykio nepasišalino bei nustatytas ne konkretus, o tik galimas kaltininkas. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas – ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas. Šiuo atvejui draudikas – ieškovas, reikšdamas reikalavimą grąžinti jo išmokėtą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, privalo įrodyti, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, atsisakė blaivumo patikrinimo ir todėl yra atsakingas už žalos padarymą. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodo, jog atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos bei atsisakė blaivumo patikrinimo, todėl byloje nėra pagrindo ieškovui reikšti atsakovui regresinį ieškinį. Taip pat niekaip nesutiktina ir su žalos dydžiu. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ieškovas išmokėjo 1 096,33 Eur draudimo išmoką. Tuo tarpu 2022 m. balandžio 29 d. D. A. policijos pareigūno surašytame administracinio nusižengimo protokole administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_P-688-2022 nurodyta, kad padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tai yra 750,00 Eur (50,00 Eur × 15) (e. b. l. 108-110).
5. Atsakovo atstovė advokato padėjėja Vilma Šeperytė-Heinzelmann teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos ar vairavo neblaivus (atsisakė tikrintis blaivumą). Šias aplinkybes ieškovas grindžia tik policijos pažyma, tačiau joje nėra fiksuota duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino ar vairavo neblaivus, ar atsisakė tikrintis blaivumą. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame būtų nustatytos atitinkamos aplinkybės, šiai dienai nėra. Pats atsakovas neigia vairavęs Transporto priemonę ir jam nėra žinoma, kas Transporto priemonę vairavo. Taip pat nesutinka ir su žalos dydžiu (2023 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 56 sek. – 12 min. 5 sek., 13 min. 43 sek. – 15 min. 12 sek., 23 min. 36 sek. – 25 min. 20 sek.).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
6. Teismas, remdamasis rašytine bylos medžiaga, šalių, jų atstovų rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, nustatė, kad:
6.1. 2022 m. kovo 19 d., 23.40 val., Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė – automobilis Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kairėje pusėje stovintį automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesustojęs nusuko į dešinę pusę (į kiemą). Minėtas eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, tačiau esant giedram orui, įjungtam apšvietimui, tiesiame horizontaliame kelio ruože. Šio eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės: automobilio Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas; automobilio Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas užpakalinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (e. b. l. 7-8, 10-19).
6.2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato pateiktoje eismo įvykio informacijoje galimu įvykio kaltininku nurodomas atsakovas (e. b. l. 8). 2022 m. balandžio 29 d. atsakovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 56-ANR_P-688-2022, kuriame jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad vairavo transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, kliudė ir apgadino kairėje pusėje stovintį kitą automobilį, nusunko į dešinę (į kiemą) ir po eismo įvykio, su kuriuo susijęs, pasišalino; padaryta žala, neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (e. b. l. 111). Turimais duomenimis, administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_P-688-2022 nėra priimta galutinio procesinio sprendimo (e. b. l. 120).
6.3. Taip pat atsakovo atžvilgiu 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriame atsakovas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y., kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivus, atsisakydamas pūtimo į alkoholio matuoklį vengė neblaivumo patikrinimo. Kaltinamasis aktas grindžiamas liudytojų parodymais. Vienas iš liudytojų nurodė, kad 2022 m. kovo 19 d., apie 23.20 būdamas lauke adresu Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., (duomenys neskelbtini), jis matė atvažiuojant automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį; po to atsitrenkęs automobilis nusuko į namo, esančio Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., (duomenys neskelbtini), kiemą ir sustojo. Kitas liudytojas, policijos pareigūnas, nurodė, kad pagal iškvietimą nuvykus į įvykio vietą, ant įsukimo į daugiabučio namo kiemą stovėjo paliktas užrakintas juodas automobilis audi „Audi A4“, kurio buvo išlaužtas kairysis priekinis ratas ir kuriuo, remiantis kito asmens paaiškinimais, buvo apgadintas kitas automobilis; įvedęs automobilio duomenis į sistemą nustatė, kad automobilio savininkas D. A. gyvena netoliese; nuėjus buto duris atidarė akivaizdžiai neblaivus automobilio savininkas, kuris nurodė, jog automobilio nevairavo, tačiau nenurodė ir kas vairavo; bandant nustatyti blaivumą, šis tai daryti atsisakė (e. b. l. 62-67). Turimais duomenimis, baudžiamojoje byloje nėra priimta įsiteisėjusio galutinio procesinio sprendimo (atsakovo atstovės paaiškinimai (2023 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 36 sek. – 25 min. 20 sek.)).
6.4. Automobilio Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas D. A.. Atsakovas ir Balcia Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, 2021 m. birželio 29 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. LT21-L19-05528691-9, kuria laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2022 m. birželio 28 d. buvo apdraudęs transporto priemonės – automobilio Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę (e. b. l. 72-74). Todėl, dėl minėto eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui (automobilio Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui) pareiškus reikalavimą atlyginti žalą (e. b. l. 10), ieškovui kilo pareiga atlyginti minėtu eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovas, vykdydamas minėtą pareigą, pasitelkęs nepriklausomus ekspertus (uždarąją akcinę bendrovę „Smart Claims“), apskaičiavo eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą (e. b. l. 20-24) ir išmokėjo šiam asmeniui 1 096,33 Eur draudimo išmoką (e. b. l. 25, 129) bei 42,35 Eur ekspertams už jų paslaugas (e. b. l. 9, 25, 128), viso – 1 138,68 Eur.
6.5. Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją atlyginti 1 138,68 Eur sumą (e. b. l. 26-27). Tačiau, turimais duomenimis, atsakovas šios sumos ieškovui nėra sumokėjęs.
7. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui grąžinti ieškovo dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką ir kitus su šiuo reikalavimu susijusius reikalavimus. Reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo ieškovė grindžia TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punkto nuostatomis.
8. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).
9. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, atsižvelgiant į ieškovo argumentus, turi įrodyti aplinkybių sutaptį: 1) kad atsakovas yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį bei žalos padarymą ir 2) kad arba jis vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors pagal KET privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje.
10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog Transporto priemonė, kurios savininkas yra atsakovas, dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas (kita transporto priemonė), padaryta žala. Šios aplinkybės atsakovas, jo atstovė neneigia. Tačiau atsakovas ir jo atstovė ginčija aplinkybę, kad būtent atsakovas vairavo Transporto priemonę ir yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį bei žalos padarymą. Atsakovas, neigdamas savo kaltę dėl eismo įvykio, kito asmens, galimai vairavusio Transporto priemonę, nenurodė, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų praradęs galimybę valdyti Transporto priemonę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (tokių duomenų pats atsakovas neteikė) (2023 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 43 sek. – 15 min. 12 sek.).
11. Teismas sutinka su ieškovo atstovo teiginiu, kad šiuo atveju taikytinos CK 6.270 straipsnio 1-3 dalių normos, pagal kurias atsakovas, kaip didesnio pavojaus šaltinio (Transporto priemonės) valdytojas (Transporto priemonės savininkas) (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalis), nenurodęs asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir neįrodęs, kad prarado galimybę valdyti Transporto priemonę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, atsako už didesnio pavojaus šaltinio (Transporto priemonės) padarytą žalą be kaltės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012). Taigi, pripažįstama, kad atsakovas yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį bei žalos padarymą.
12. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Taigi, taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė arba, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y., kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
13. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų (duomenys Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato pateiktoje eismo įvykio informacijoje, 2022 m. balandžio 29 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 56-ANR_P-688-2022, 2022 m. rugsėjo 20 d. kaltinamajame akte) pakanka konstatuoti faktines aplinkybes, kad po eismo įvykio Transporto priemonė iš eismo įvykio vietos išvažiavo (kai tam teisėto pagrindo nebuvo (Kelių eismo taisyklių 219 punktas)), nors, atsižvelgiant į žymius eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimus, eismo įvykio laiką (vėlyvas vakaras, todėl ramus paros metas), turėjo būti akivaizdu, jog įvyko eismo įvykis; bei kad atsakovas po eismo įvykio atsisakė pasitikrinti blaivumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas šios bylos procese buvo pasyvus, t. y., neteikė jokių paaiškinimų dėl eismo įvykio, jo paties ar kitų asmenų veiksmų (neveikimo) tą vakarą, kai įvyko eismo įvykis, atitinkamai, jis minėtų faktinių aplinkybių nenuneigė.
14. Pažymėtina, kad vien tai, jog nėra įsiteisėjusio nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kuriuo atsakovas būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei kad nėra įsiteisėjusio nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo atsakovas būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, nepaneigia minėtų faktinių aplinkybių. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y., teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus, teismas konstatuoja tam tikros aplinkybės buvimą, jei iš byloje esančių įrodymų visumos padaro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ta aplinkybė buvimo, nei kad nebuvimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reiškia reikalavimą atsakovui dėl draudimo išmokos grąžinimo remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatomis.
16. Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo iš viso 1 138,68 Eur sumą, kurią sudaro nukentėjusiam asmeniui išmokėta 1 096,33 Eur draudimo išmoka bei 42,35 Eur suma, išmokėta ekspertams už jų paslaugas. Atsakovas nesutinka su apskaičiuotu 1 096,33 Eur žalos dydžiu, savo nesutikimą iš esmės argumentuodamas tik tuo, kad administracinio nusižengimo protokole administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANR_P-688-2022 buvo nurodyta, jog padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tai yra 750,00 Eur (50,00 Eur × 15).
17. Pažymėtina, kad į bylą pateikta žalos sąmata patvirtina, jog 1 096,33 Eur dydžio žala buvo apskaičiuota nuodugniai įvertinus transporto priemonės apgadinimus, keistinų detalių ir atliktinų remonto darbų kaštus. Jokių konkrečių argumentų, kad naudoti skaičiavimo metodai ar nurodytos sudėtinės detalių, darbų kainos yra nepagrįstos, atsakovas, jo atstovė neteikė. Administracinio nusižengimo protokole nurodytas 750,00 Eur dydžio žalos dydis, manytina, buvo paskaičiuotas preliminariai (byloje nėra duomenų, kad prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą būtų buvusi atlikta ekspertizė žalai nustatyti), todėl juo remtis nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo, jo atstovės argumentai dėl apskaičiuoto žalos dydžio ir išmokėtos draudimo išmokos pripažįstami nepagrįstais.
18. Atsakovui neginčijant reikalavimo dėl 42,35 Eur sumos, išmokėtos ekspertams už jų paslaugas, priteisimo, visumos aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu ieškovo reikalavimas dėl 1 138,68 Eur žalos atlyginimo pripažįstamas pagrįstu ir tenkinimas (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, atsižvelgiant į CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatą, konstatuojama, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 138,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
20. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y., 26,00 Eur valstybei sumokėto žyminio mokesčio ir 968,00 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso – 994,00 Eur (e. b. l. 3, 96, 123, 124).
22. Taip pat atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei 10,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (e. b. l. 141) (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 307, 310 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) 1 138,68 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 68 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 138,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 994,00 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Balcia Insurance SE, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Krišjana Valdemara g. 63, Ryga, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 304498010, buveinės adresas Vilnius, Perkūnkiemio g. 5, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT47 7044 0600 0815 5788, akcinė bendrovė SEB bankas).
Priteisti iš atsakovo D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) 10,38 Eur (dešimt eurų 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.