- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- 2S-719-613/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- A. S., M. V.
- Atsakovas
- Tauragės rajono savivaldybės tarybai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ir ieškovų A. S. ir M. V. atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir M. V. ieškinį atsakovui Tauragės rajono savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovai ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą Tauragės rajono savivaldybės tarybą kreiptis į LR Seimo pirmininką, Ministrą pirmininką, Vidaus reikalų ministrą ir respublikos bei rajono mastu leidžiamus spaudos leidinius (tuos pačius, kuriuose buvo išspausdintas atviras laiškas): „Lietuvos žinios“, „Tauragės kurjeris“, „Tauragiškių balsas“, su prašymu atšaukti atviru laišku pateiktą šmeižtą ir to šmeižto pagrindu šalies vadovų prašytą pritarimą ir paramą jų nelengvoje kovoje susidorojant su A. S. ir M. V.. Prašo įpareigoti atsakovą atsiprašyti ieškovų dėl atviro šmeižikiško laiško pateikimo šalies vadovams, Lietuvos visuomenei. Esant akivaizdiems Tauragės valdžios institucijų pareigūnų nusikalstamos veikos faktams ir požymiams, perduoti medžiagą Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui tyrimui atlikti ir procesinių sprendimų priėmimui.2018-01-30 teisme gautas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko D. Š. prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu asociaciją Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą. Nurodė, kad ieškovai yra asociacijos nariai. 2018-01-22 asociacijos posėdyje buvo priimtas sprendimas kreiptis į Tauragės apylinkės teismą su prašymu įtraukti asociaciją į bylą trečiuoju asmeniu, ginančiu viešąjį (įstatymo saugomą) interesą. Ieškovai ir jų atstovė palaiko asociacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Atsakovo atstovė prašo atmesti prašymą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Tauragės apylinkės teismas Tauragės rūmai 2018 m. sausio 30 d. nutartimi Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko D. Š. prašymą įtraukti asociaciją į bylą trečiuoju asmeniu atmetė.Teismas sprendė, kad Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas D. Š. prašyme aiškaus įstojimo pagrindo nenurodė, nepateikė įrodymų, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos asociacijos – Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos teisėms arba pareigoms. Tai, kad ieškovai A. S. ir M. V. yra šios asociacijos nariai, nėra pagrindo įtraukti asociaciją į bylą trečiuoju asmeniu. Civilinėje byloje yra nagrinėjamas A. S. ir M. V. ieškinys, susijęs su jų teisių gynimu. Byloje nėra pareikštas ieškinys ar pareiškimas viešajam interesui ginti, kaip numato civilinio proceso kodekso 49 straipsnis, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo asociacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti nevyriausybinę, visuomeninę organizaciją, ginančią Žmogaus teises bei laisves, viešąjį (įstatymo saugomą) interesą – Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą į procesą trečiuoju asmeniu ieškovų pusėje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjunga (toliau – LŽTSS) aiškiai ir suprantamai nurodė, kad LŽTSS įstoja į bylą ginti LŽTSS narių A. S. ir M. V. Žmogaus teises bei laisves (CPK 47 straipsnio 3 dalis) ir nurodė pagrindą – ginti viešąjį (įstatymo saugomą) interesą (CPK 5 straipsnis, 49 straipsnis). Mano, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas turės įtakos LŽTSS teisėms ir pareigoms – esant visiškam Tauragės teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų neveikimui, atviram Tauragės rajono valdžios (atsakovo) 2002 m. padarytų nusikaltimų dangstymui, leis pasirinkti tolimesnį viešojo (įstatymo saugomo) intereso gynimo būdą ir priemones. Teismas skundžiamoje nutartyje neišaiškino apskundimo terminų ir sąlygų (CPK 47 straipsnio 5 dalis), tuo suvaržė LŽTSS teises bei laisves. Ieškovai A. S. ir M. V. teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tekinti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:LŽTSS prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu pagrindė Tarybos posėdžio išrašu ir įstatais.Mano, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos LŽTSS teisėms ir pareigoms, kadangi priėmus ieškovams palankų sprendimą, LŽTSS turės teisę ir pareigą realizuoti jos įstatuose nurodytus tikslus bei uždavinius – galės padėti ieškovams užtikrinti jų teises, galės padėti pašalinti ieškovų teisių varžymus, galės pasiekti teisės viršenybę valdžios atžvilgiu. Priešingu atveju, ji negalės realizuoti savo tikslų ir uždavinių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartis, kuria atmestas prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumas ir pagrįstumas.CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo interesus. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Taigi, tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis (įskaitant teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis), kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus pirmiau nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus, sprendžia, jog Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjunga nagrinėjamu atveju neįrodė savo materialinio teisinio suinteresuotumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi nepagrindė, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos sąjungos teisėms ir pareigoms, todėl prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas atskiruose skunduose nurodytus motyvus, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos teisėms ir pareigoms, kadangi, priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, sąjunga turės teisę ir pareigą realizuoti jos įstatuose nurodytus tikslus bei uždavinius, leis pasirinkti tolimesnį viešojo (įstatymo saugomo) intereso gynimo būdą ir priemones, atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjunga ir neįtraukus į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu gali įgyvendinti įstatuose numatytus tikslus ir uždavinius, būsimas teismo sprendimas jokių teisių ir/ar pareigų ateityje sąjungai nesukurs, taip pat nesukels jokių neigiamų pasekmių. Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjunga ir ieškovai klaidingai suvokia teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi paskirtį, savaip interpretuoja kokias teises ir pareigas sąjungai gali turėti bylos išsprendimas. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos tikslas į bylą įstoti trečiuoju asmeniu siekiant ginti viešąjį interesą ir ieškovų teises bei laisves, kuris yra susijęs su atstovavimo institutu, o ne savo pažeistų materialinių interesų gynimu. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje neišaiškino apskundimo terminų ir sąlygų (CPK 47 straipsnio 5 dalis), tuo suvaržė LŽTSS teises bei laisves. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas pažeidimas neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apskundimo tvarkos nenurodymas taip pat nepažeidė LŽTSS teisių bei laisvių, kadangi atskirasis skundas buvo priimtas ir perduotas nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų, susijusių su teisėjos šališkumu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.