Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-24182-1044/2020 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. K., G. K., antstolis R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Suinteresuotas asmuo G. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

18. Teismas nustatė, kad antstolis R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/16/02051 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2VP-10220-77/2016 dėl 465 EUR skolos išieškojimo iš skolininko G. K. kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos naudai. Vykdymo proceso metu areštuotos skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios lėšos, esančios apeliantės sąskaitose.

19. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

20. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

21. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/16/02051 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2VP-10220-77/2016 dėl 465 EUR skolos išieškojimo iš skolininko G. K. kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos. Vykdymo proceso metu areštuotos skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios lėšos, esančios apeliantės sąskaitose. Atliekant vykdymo veiksmus taip pat buvo nustatyta, kad duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutarčių Vedybų sutarčių registre nėra. Skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 10 d. antstolis išsiuntė pasiūlymą skolininkui dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kuriuo skolininkui išaiškinta, kad jis turi teisę pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškimu buvo prašoma nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui priklauso ½ sutuoktinės gaunamų pajamų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininkui G. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. K. iš (duomenys neskelbtini)gaunamo darbo užmokesčio, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, ir ½ dalis sutuoktinės D. K. banko sąskaitose esančių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

23. Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą motyvuoja tuo, jog visos apeliantės gautinos sumos ir turtas privalo būti skiriami apeliantės, o ne jos sutuoktinio G. K., kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Apeliantė nurodė, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintą D. K. mokumo atkūrimo planą visos apeliantės pajamos privalo būti skirtos apeliantės būtinosioms išlaidoms ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Tačiau su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

24. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

25. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų nutraukta. Byloje taip pat nėra duomenų apie sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą, todėl skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl turto dalies nustatymo. Kaip minėta, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio l dalies 5 punktas). CK 3.88 straipsnio l dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi atsižvelgiant į šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą, nustatydamas, kad skolininkui G. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. K. iš (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, ir ½ dalis sutuoktinės D. K. banko sąskaitose esančių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

27. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o vykdydamas išieškojimą antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 624 straipsnio 3 dalis).

28. Teismas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad priimta pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų kokiu nors būdu pažeisti apeliantės kreditorių finansinius interesus, teisėtus lūkesčius ir kreditorių lygiateisiškumo principą, ir laiko šiuos teiginius nepagrįstais dėl toliau išsakytinų aplinkybių. Teismas pastebi, kad antstolio vykdomoje byloje Nr. 0179/16/02051 dėl piniginių išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai skolininkas yra G. K.. CK 4.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Taigi antstoliui nepavykstant išieškoti skolos iš skolininko G. K. asmeninių lėšų ir bendraturčiams nustatyta tvarka nenustačius dalių dydžio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, klausimą dėl bendraturčio dalies dydžio nustatymo sprendžia teismas (CK 4.89 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra tik individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir sprendžiama ne dėl fizinio asmens turto realizavimo ir (ar) išieškojimo iš D. K. turto (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalis), bet dėl jos sutuoktinio (kuriam nėra iškelta fizinio asmens bankroto byla) dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį. Skolininkui G. K. priklausantis turtas (dalis) negalėtų būti skiriamas D. K. kreditorių interesams tenkinti net ir tuo atveju, jei skolininko sutuoktinės D. K. bankroto byla nebūtų nutraukta.

29. Teismas sprendžia, kad nustačius sutuoktinių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal skolininko G. K. prievoles būtų išieškoma tik iš jam priklausančios turto dalies, dėl ko asmeniniai turtiniai apeliantės interesai negali būti pažeisti, nes apeliantės turimi turtiniai įsipareigojimai būtų savarankiškai vykdomi iš jau apeliantei padalinto turto.

30. Kiti suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.