Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-441-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00527-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

2019 m. rugsėjo 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ ieškinį atsakovams A. V., L. J., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Movidus transportas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inter Credit“ 2018 m. birželio 29 d. pareiškimą 2018 m. liepos 5 d. buvo priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti iš skolininko A. V. kreditorei UAB „Inter Credit“ 4 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. liepos 5 d. – iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skolininkui A. V. pareiškus prieštaravimus, kreditorė UAB „Inter Credit“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė: priteisti solidariai iš atsakovų A. V. ir L. J.: 4 000 Eur skolą už priverstinį transporto priemonės nuvežimą į stovėjimo aikštelę ir jos saugojimą, 5 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas už priteistą sumą nuo 2008 m. kovo 16 d. iki bylos iškėlimo teisme, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2008-03-08 automobilis (duomenys neskelbtini), po padaryto pažeidimo policijos pareigūno sprendimu buvo priverstinai nuvežtas saugoti į UAB „Movidus transportas“ ( tuo metu – Ž. Š. įmonės ) aikštelę, kur, turimais duomenimis, yra iki šiol. 2012-10-24 sutartimi UAB „Movidus transportas“ teisę reikalauti iš kaltų asmenų apmokėti už priverstinį automobilio saugojimą perleido ieškovei. Policijos duomenimis, pažeidimo metu A. V. vardu Regitroje įregistruotą automobilį vairavo L. J.. Ieškovė abiem atsakovams siuntė pranešimus su siūlymais apmokėti už automobilio saugojimą, tačiau abu atsakovai to nepadarė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2019 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš L. J. ieškovei 2 117 Eur skolos (automobilio priverstinio saugojimo išlaidų), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. rugpjūčio 10 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Reikalavimus dėl automobilio transportavimo išlaidų ir procesinių palūkanų iki bylos iškėlimo teisme priteisimo atmetė. Priteisė iš L. J. valstybei 30,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas vertino, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2008-03-16 sulaikius neblaivų ir neturintį teisės vairuoti atsakovą L. J. jo vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini), priverstinai saugoti buvo nugabentas pagrįstai. Teismas sprendė, kad saugotojo veiksmai neabejotinai atitinka automobilio savininko (valdytojo) interesus, todėl ieškovės (perėmusios automobilį saugojančios įmonės teises) išlaidos, susidariusios dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo, kurias ji patyrė veikdama automobilio savininko (valdytojo) interesais, turi būti teisingai atlygintos.

5. Teismas sprendė, kad L. J. kaltė neginčijamai įrodyta įsiteisėjusiu Radviliškio apylinkės teismo 2008-04-07 nutarimu, dėl jos ginčo nėra (jis pats ginčija tik atlygintinos sumos dydį), todėl jo pareiga atlyginti a/m transportavimo ir saugojimo išlaidas nekelia abejonių ir šiuo klausimu teismas plačiau nepasisakė.

6. Teismas konstatavo įrodytu, jog būtent atsakovas L. J. nusižengimo padarymo metu buvo minėtos transporto priemonės ne tik valdytojas, bet ir jos faktinis savininkas.

7. Teismas vertino, kad ieškovė iki pat kreipimosi į teismą 2018 m. liepos 5 d. faktiškai nesiėmė jokių realių veiksmų išieškoti susidariusią skolą, t. y. elgėsi nepateisinamai pasyviai, kas sąlygojo skolos augimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė atsakovui L. J. realiai pretenzijas pareiškė tik pateikdama ieškinį 2018-08-10 ir nepateikė duomenų, kad po teismo 2008-04-07 nutarimo įsiteisėjimo būtų reikalaujama iš policijos informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti, todėl konstatavo, kad tiek automobilio saugotoja, tiek jos pareigas perėmusi ieškovė itin ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų išsiieškoti iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą ir buvo nepateisinamai pasyvios, o toks jų elgesys neabejotinai neatitiko rūpestingam civilinių santykių dalyviui keliamų elgesio reikalavimų. Teismas sprendė, kad toks pačios ieškovės elgesys iš dalies lėmė nepateisinamą transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą, ką ji netiesiogiai pripažino mažindama reikalaujamą sumą iki 4000 Eur.

8. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma – 4000 Eur, paskaičiuota beveik už ketverius metus, akivaizdžiai per didele, todėl ją mažino, priteisiant iš atsakovo skolą už automobilio priverstinį saugojimą už dviejų metų laikotarpį.

9. Dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį teismas sutiko su ieškovės atstovo argumentu, kad pareiga sumokėti už priverstinį automobilio saugojimą išlieka visą laiką iki jo atsiėmimo iš aikštelės, todėl sprendė, kad, paskaičiavus iki šiol saugomo automobilio išlaidas už 2 metų laikotarpį CK 1.125 str. nuostatos nėra pažeidžiamos.

10. Teismas sprendė, jog pareiškus reikalavimą daugiau kaip po 10 metų jam atsakovo prašymu taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas.

11. Teismas nurodė, kad reikalaujamos priteisti kompensuojamosios palūkanos iki bylos iškėlimo teisme turėjo būti apskaičiuotos konkrečia suma, už šį reikalavimą sumokant žyminį mokestį, tačiau ieškovė tinkamai neapskaičiavo, todėl šio reikalavimo teismas netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12. Apeliaciniu skundu atsakovas L. J. prašo: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti 614, 80 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas nepagrįstai L. J. priteisė už 2 m. laikotarpio automobilio saugojimo išlaidas. Kadangi tik 2018-08-10 ieškovė pareiškė pretenzijas atsakovui, be to, nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir elgėsi pasyviai ilgą laiko tarpą, todėl prašoma ieškovei priteisti už priverstinį automobilio saugojimą nuo 2018-08-10, t. y. už 7 mėn. (212) dienų, skaičiuojant po 2, 90 Eur už dieną, suma sudaro 614, 80 Eur sumą.

12.2. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, dėl ko ilgą laiko tarpą saugojusi atsakovo valdytą menkavertę transporto priemonę, turėdama jai perduotą leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, nesiaiškino duomenų apie jos savininką ar valdytoją, saugojimo išlaidų suma greit viršijo transporto priemonės vertę.

12.3. Teismas neįvertino, jog didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė ne tik dėl atsakovo nerūpestingumo ir pasyvumo, bet ir dėl kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigą ignoravusio saugotojo kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistiną sumą mažinti. Skundžiamu sprendimu L. J. priteista 2117 Eur saugojimo išlaidų suma neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Inter Credit“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Kuo pasireiškė priteistos sumos nepagrįstumas apeliantas nenurodo. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, kurios turėjo reikšmės minėtų išlaidų dydžiui, sumažino ieškovės reikalaujamas priteisti išlaidas iki 2117 Eur. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista suma neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams ir atitinka suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

13.2. Surinkta bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas nuo jo padaryto pažeidimo padarymo, 2008 m. kovo 16 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto surašymo, žinojo, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugojamas. Tačiau apeliantas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas, kad išlaidų, patirtų dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimo, dydis nedidėtų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

15. Ginčas byloje kilęs dėl išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, dydžio.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-10-30 tarp Ž. Š. įmonės ir Radviliškio rajono policijos komisariato buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su papildomomis sąlygomis, kuria įmonė įsipareigojo teikti policijos pareigūnų sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugas ( sutarties 1.1 p. ) pagal sutarties priede Nr. 1 nurodytus įkainius (sutarties 1.1.4 p. – 31 l. ). Administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, kad 2008 m. kovo 16 d. apie 19.55 val. atsakovas L. J. R. rajone, kelyje Panevėžys – Šiauliai, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, vairavo A. V. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), už ką Radviliškio apylinkės teismo 2008 m. balandžio 07 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 129 str. bauda. Nutarimui įsiteisėjus, automobilio registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną nutarta grąžinti L. J., procesinis sprendimas dėl automobilio nutarime nepriimtas. Automobilis (duomenys neskelbtini) po L. J. sulaikymo 2008 m. kovo 16 d. policijos pareigūno sprendimu buvo nuvežtas priverstinai saugoti į Ž. Š. įmonę.

17. 2012 m. spalio 24 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Inter Credit“ iš UAB „Movidus transportas“ (anksčiau buvusi Ž. Š. įmonė) perėmė visas reikalavimo ir su jomis susijusias papildomas teises ( baudas, delspinigius ir kt. ), kylančias iš skolininkų įsipareigojimų pagal priedą Nr. 1 (sutarties 1.1 p.), tame tarpe – pagal UAB „Movidus transportas“ sutartį su Radviliškio rajono PK. Ginčo dėl reikalavimo perleidimo nėra.

18. Ieškovė, įgijusi reikalavimo teisę, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. V. ir L. J. dėl apmokėjimo už transporto priemonės saugojimą ir prašė priteisti iš jų solidariai 4000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad transporto priemonės savininkas jos nugabenimo į saugojimo aikštelę metu buvo atsakovas L. J., ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 2117 Eur skolą ieškovei už transporto priemonės saugojimą – už dviejų metų laikotarpį.

19. Atsakovas L. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį pakeisti ir skolą sumažinti iki 614,80 Eur. Atsakovas skolą prašo skaičiuoti nuo momento, kada ieškovė jam pareiškė pretenziją dėl skolos sumokėjimo – nuo 2018-08-10, kai ieškovė jam pareiškė ieškinį.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Ginčo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 straipsnis), iš kurios kyla ir transporto priemonės savininko pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą.

21. Spręsdamas klausimą dėl automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo, sudarytos tarp policijos komisariato ir saugotojo, ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai, o transporto priemonės savininkui ir valdytojui, kurie nedalyvauja sudarant sutartį dėl pasaugos įkainių.

22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Saugaus eismo automobilių keliais 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

23. Byloje nėra ginčo, kad automobilis (duomenys neskelbtini), po L. J. sulaikymo 2008 m. kovo 16 d. policijos pareigūno sprendimu pagrįstai ir teisėtai buvo nuvežtas priverstinai saugoti į Ž. Š. įmonę ir saugomas iki šiol. Todėl ieškovė įgijo teisę į automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimą. Apeliaciniame skunde atsakovas L. J. teigia, kad skolą už automobilio transportavimą ir saugojimą jis turi pareigą atlyginti nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. – kai buvo pareikšta jam pretenzija. Tačiau tokie atsakovo apeliacinio skundo argumentai, apeliacinio teismo nuomone, yra nepagrįsti.

24. Byloje nėra ginčo, jog automobilis į saugojimo aikštelę buvo transportuotas sulaikius atsakovą L. J., kuris vairavo neblaivus. Atsakovas pripažino, kad sulaikymo metu jis buvo automobilio savininkas, žinojo, kad automobilis bus transportuojamas į saugojimo aikštelę, todėl suvokė, kad apmokėti jo saugojimo išlaidas teks jam, kaip automobilio savininkui. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė automobilio atsisakęs, jo teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Nagrinėjamu atveju teisės normos, reglamentuojančios pasaugos teisinius santykius, nenumato turto saugotojui privalomos ikiteisminės ginčo stadijos ar pareigos prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo pateikti pretenziją pasaugos davėjui.

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė, tiek ankstesnis kreditorius itin ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų išsiieškoti iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą ir buvo nepateisinamai pasyvios, o toks jų elgesys neabejotinai neatitiko rūpestingam civilinių santykių dalyviui keliamų elgesio reikalavimų. Teismas konstatavo, kad toks pačios ieškovės elgesys iš dalies lėmė nepateisinamą transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą, tačiau ir atsakovas L. J., kaip automobilio valdytojas ir savininkas, nesiėmė jokių veiksmų saugomai jo transporto priemonei susigrąžinti, įsiteisėjus aukščiau minėtam teismo nutarimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į minėtas aplinkybes, jas įvertino ir sumažino skolos dydį. Atsakovo argumentai, kad skolos dydžio apskaičiavimas turėtų būti siejamas su ieškinio (kaip pretenzijos) jam pateikimu, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

28. Atmetus skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikė duomenis dėl patirtų 335 Eur atstovavimo išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ženkliai mažesnė, nei minimali suma už tokio pobūdžio suteiktas paslaugas, todėl spręstina, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos ieškovės turėtos 335,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. J. uždarajai akcinei bendrovei „Inter Credit“, juridinio asmens kodas 301687760, 335,00 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.