Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-01-31 · Civilinė byla Nr. 2A-51-368/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-31
Bylos Nr.
2A-51-368/2011
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02278-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius (pran.), Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
UAB „Srava“
Advokatai
Žilvinas Kalinauskas
Pranešėjas E. Mockevičius NuorašasTeisėjas E. Gailienė Civilinė byla Nr. 2A-51-368/2011
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02278-2009-6Procesinio sprendimo kategorija 14., 121.18. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui UAB „Srava“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. J. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Srava“ jam priklausantį 13 000 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 5 % metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 16 d. pradėjo dirbti UAB „Srava“ Klaipėdos filialo vadovu, su bendrovės direktoriumi R. D. žodžiu buvo sutaręs dėl 3 000 Lt darbo užmokesčio, tačiau rašytinėje sutartyje buvo įrašytas 2 000 Lt darbo užmokestis. Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisija nustatė, jog darbo užmokestis jam buvo sumažintas pagrįstai. Buvo reorganizuojamas Klaipėdos filialas, todėl jam įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo. Atkreipė dėmesį tai, kad darbdavys pradėjo jam daryti spaudimą. Mano, kad atsakovas pažeidė LR DK 305 str. 1 d., žinodamas, kad filialas uždaromas, pervedė į „prastovas“, sumažino darbo užmokestį, kito darbo nepasiūlė. Ieškovo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikto kompiuterio kietajame diske buvo duomenys apie nelegaliai mokamus pinigus.

Atsakovas UAB „Srava“ su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui buvo mokamas sutartyje nurodytas atlyginimas, dėl krizės buvo uždarytas bendrovės filialas Klaipėdoje. Darbo sutartyje su ieškovu buvo numatytas 2 000 Lt mėnesinis atlyginimas „ant popieriaus“, kuris išmokamas dalimis 2 kartus per mėnesį. Pažymėjo, kad darbo užmokestį mokėjo patys filialo vadovai, jie susirinkdavo parašus ir grąžindavo į buhalteriją. Žiniaraščiai buvo pateikiami įvairiai – internetu, faksu, per vairuotoją. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas buvo pasisavinęs kompiuterį, kurį atidavė policijai, o policija kompiuterį grąžino bendrovei. Atsakovo vertinimu, bendrovė ieškovui neskolinga.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Srava“ ieškovo S. J. naudai 1 422,74 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo atleidimo dienos 2009 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo priėmimo – 81,47 Lt iki 2010 m. spalio 6 d., t. y. iki teismo sprendimo paskelbimo, ir 5 % dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimo paskelbimo iki visiško jo įvykdymo. Iš atsakovo priteisė 66 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Iš ieškovo priteisė atsakovui 400 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesant byloje leistinų įrodymų apie ieškovui mokėtą kitokį, nei darbo sutartyje nustatytą 2 000 Lt darbo užmokestį, reikalavimas dėl jam nesumokėtų papildomų darbo užmokesčio sumų netenkintinas. Pažymėjo, kad, nors ieškovas ir neprašė priteisti procesinių palūkanų nuo atleidimo dienos, tačiau, atsižvelgiant į darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismui turint teisę viršyti ieškinio reikalavimus (LR CPK 417 str.), ši suma priteistina. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl LR DK 141 str. 3 d. nuostatų taikymo teismai yra suformavę atitinkamą praktiką, pagal kurią, – pagrindas taikyti LR DK 141 str. 3 d. nustatytas pasekmes atsiranda, kai yra nustatoma, kad darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną ir dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, tačiau nustatė, kad vidutinio darbo užmokesčio priteisimas negali sudaryti sąlygų pasipelnymui. Todėl, teismo vertinimu, vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovui nepriteistinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas S. J. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus apie realų įmonėje mokamų atlyginimų dydį. Pažymi, kad teismas atsisakė tenkinti prašymą pridėti prie bylos kompaktinį diską su garso įrašais. Ieškovo teigimu, teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ieškovo vertinimu, teismas nepagrįstai nepriteisė vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, tuo pažeisdamas LR DK 141 str. 3 d. ir CPK 3 str. 1 d.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Srava“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl jam nesumokėtų papildomų darbo užmokesčio sumų priteisimo. Pažymima, kad atsakovas ieškovo atleidimo dieną atsiskaitė su ieškovu, pervesdamas išmokas, susijusias su darbo santykiais, į ieškovo nurodytą sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Darbdavys turi pareigą tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, rūpintis darbuotojų poreikiais (DK 229 straipsnis). Įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto skundo motyvais dėl įrodymų vertinimo ir pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remdamasis byloje esančiais įrodymais, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, bylos duomenis, skundžiamą procesinių sprendimą turinį bei apelianto teiginių pagrindimą apeliaciniame skunde, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nurodytus apeliacinio skundo teiginius pripažinti pagrįstais.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį garso įrašai gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jie padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-302/2005; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje R. T. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-271/2006, kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai dėl apskaitos dokumentais nepagrįstos darbo užmokesčio dalies mokėjimo savaime negali lemti darbdavio (atsakovo) prievolės atlyginti darbuotojui minėtos darbo užmokesčio dalies. Be to, apeliantas, sąmoningai sutikdamas su darbo užmokesčio dalies be apskaitos dokumentų mokėjimu bei priimdamas jam tokiu būdu mokamą darbo užmokesčio dalį, konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog prisiima negatyvių padarinių, galimų patenkant į tokią situaciją, riziką.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Byloje nustatyta, kad vadovaujantis UAB „Srava“ direktoriaus įsakymu, 2009 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo (56 b. l., 1 tomas). Ieškovas patikslintame ieškinyje patvirtino, kad 2009 m. rugpjūčio 13 d. jam buvo pervestas galutinis atsiskaitymas ir tuo baigėsi jo darbo santykiai su atsakovu (30–32 b. l., 1 tomas). Todėl apelianto skundo motyvai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes, yra tokių sąlygų konstatavimas: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, šioje normoje kartu nustatyta sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip, pvz.: dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai.

Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ iš ieškovo priteistina atsakovui 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) 1 210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Srava“ (įmonės kodas 180239789) naudai.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėRegina Agota GutauskienėNuorašas tikras:Teisėjas Egidijus Mockevičius