- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-463-580/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01390-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- Asociacijos LATGA
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Lenkiški renginiai Lietuvoje“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Asociacijos LATGA atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Asociacijos LATGA ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Lenkiški renginiai Lietuvoje“ dėl autorinio atlyginimo ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Asociacija LATGA kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ „Lenkiški renginiai Lietuvoje“ 8 550,15 Eur autorinio atlyginimo, 98,05 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2019-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti 6 133,13 Eur autorinio atlyginimo, 98,05 Eur delspinigių bei 710,00 Eur baudos ieškovo Asociacijos LATGA naudai. Nurodė, jog:
1.1. atsakovas neatsiskaito su ieškovu pagal 2018-11-16 ir 2018-11-28 sudarytas licencines sutartis dėl teisės viešai atlikti ieškovo repertuaro kūrinius atsakovo organizuotuose koncertuose, įvykusiuose 2018-11-16 ir 2018-12-02;
1.2. ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 8 648,20 Eur sumai areštuoti atsakovo lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, taip pat bankų bei kitų kredito įstaigų sąskaitose;
1.3. reikalaujamo priteisti autorinio atlyginimo suma yra didelė, atsakovas gali bandyti slėpti lėšas, perleisti turtą. Ieškovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius atsakovo pareigą sumokėti autorinį atlyginimą, todėl egzistuoja tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Atsakovas žino apie savo prievoles ir vengia atsiskaityti. Nesąžiningas atsakovo elgesys nėra vienkartinis atvejis, ieškovas jau buvo priverstas kreiptis į teismą dėl autorinio atlyginimo priteisimo iš atsakovo. Atsakovas nekilnojamojo ir / ar kito registruotino turto neturi, todėl turto areštas būtų netikslingas, ieškovo interesai ir būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti užtikrinti pritaikius areštą atsakovo piniginių lėšų atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
2.1. ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo atsakovui pareikštų reikalavimų suma yra didelė;
2.2. ieškovas nepateikė įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Atsakovo vengimas atsiskaityti su ieškovu, nesumokant reikalaujamų pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovas Asociacija LATGA atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Nurodo, kad:
3.1. pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai perkėlė atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo pareigą ieškovui. Byloje nesant atsakovo pateiktų duomenų apie gerą jo turtinę padėtį, laikytina, jog ieškiniu reikalaujama priteisti 8 648,20 Eur suma atsakovui yra didelė, o prezumpcija, kad didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, išlieka nepaneigta;
3.2. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neturi galimybių gauti informacijos, susijusios su atsakovo turtine padėtimi. Minėta informacija disponuoja tik pats atsakovas, jo teisinė forma yra viešoji įstaiga, ši aplinkybė apsunkina ieškovo galimybes surinkti duomenis apie atsakovo turtą, finansinę padėtį.
3.3. atsakovas sistemingai neatsiskaito su ieškovu, ieškovas dėl autorinio atlyginimo priteisimo iš atsakovo jau yra kreipęsis kitoje civilinėje byloje Nr. e2-5674-723/2018. Toks elgesys suponuoja atsakovo nesąžiningumą, vengimą vykdyti teismo sprendimą.
4. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė.
7. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsisakyta areštuoti atsakovo lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, taip pat bankų bei kitų kredito įstaigų sąskaitose (CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
8. Pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
9. Byloje ieškinio pagrįstumas nėra ginčijamas, todėl šis klausimas plačiau neanalizuojamas.
10. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei teigė, jog šiuo atveju ieškinio reikalavimų suma (8 648,20 Eur) laikytina didele ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neturi objektyvių galimybių gauti informacijos, susijusios su atsakovo turtine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, iš esmės sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
11. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
12. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties argumentais, kad tai, ar konkrečiu atveju iškyla reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat išskirtinė reikšmė neturėtų būti suteikta tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, vien ieškinio sumos dydžiui, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo. Tačiau toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų išaiškinimas neužkerta kelio teismui, gavus CPK 144 straipsnio pagrindu prašymą, atsižvelgus į bylos duomenis, individualiai vertinti ir spręsti ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo reikalavimo suma atsakovui, kaip juridiniam asmeniui – viešajai įstaigai, laikytina pakankamai didele. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu tuo aspektu, kad ieškovas jam prieinamų galimybių ribose turėtų teikti įrodymus, tuo tarpu byloje nebuvo pateikta duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Kita vertus, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis), turi būti atsižvelgiama ir į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes minimaliomis sąnaudomis (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad didelės ieškinio sumos prezumpcijos tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).
15. Atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą bei išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010), nes tai, kad ieškovas nepateikia įrodymų apie blogą atsakovo turtinę padėtį, savaime nereiškia priešingos išvados šiuo aspektu. Sutiktina, su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neturi objektyvių galimybių gauti visos informacijos, susijusios su atsakovo turtine padėtimi, kadangi tokiais duomenimis disponuoja pats atsakovas. Atsakovas jokių procesinių dokumentų byloje nėra pateikęs. Iš pirmosios instancijos teismo proceso matyti, jog teismas turi sunkumų įteikdamas dokumentus atsakovui. Tai kelia abejonių dėl to, ar juridinis asmuo tinkamai nurodo savo buveinės vietą Juridinių asmenų registre.
16. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog atsakovui žinant apie savo prievoles ieškovui bei gera valia jų nevykdant, toks atsakovo elgesys suteikia pagrindą išvadai, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo vykdymas gali pasunkėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-935-370/2015).
17. Apeliantas nurodo, jog atsakovas ir anksčiau yra neatsiskaitęs su ieškovu, dėl to ieškovas kreipėsi į teismą civilinėje byloje Nr. e2-5674-723/2018. Pirmosios instancijos teismas dėl šios ieškovo nurodomos aplinkybės nepasisakė. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-09-04 sprendimu tenkino asociacijos LATGA ieškinį atsakovui VšĮ „Lenkiški renginiai Lietuvoje“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 4 628,72 Eur autorinio atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 155,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje buvo kilęs šalių ginčas dėl nesikreipimo dėl licencinės sutarties sudarymo ir autorinio atlyginimo nesumokėjimo. Nurodytas teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, tačiau atsakovas apeliaciniu skundu ginčija tik priteistos sumos dydį, bet ne savo prievolę atsiskaityti.
18. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus bei yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismas nutartis naikintina dėl aukščiau išdėstytų motyvų – nustačius grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nutartį panaikinus, klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas.
19. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumai areštuoti atsakovo lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, taip pat bankų bei kitų kredito įstaigų sąskaitose. Nurodė, jog atsakovas nekilnojamojo ir/ar kito registruotino turto neturi, todėl ieškovo nuomone, tokio turto areštas byloje neleistų pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų. Ieškinio suma nustatoma pagal patikslintu ieškiniu prašomą priteisti sumą – 6 941,18 Eur, kadangi sumažinus ieškinio reikalavimus, nepagrįsta taikyti didesnio masto areštą.
20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšos ieškovo reikalavimų sumai užtikrinti. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje–komercinėje veikloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-512/2012).
21. Atsižvelgiant į tai, atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančių nekilnojamųjų daiktų ir (ar) kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai - ir piniginių lėšų bei turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir (ar) esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis areštas Eur. Ieškovo pareikšti reikalavimai priskirtini trečiajai eilei (CPK 147 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 754 straipsnio 4 dalis).
22. Ieškovas taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo jo patirtas 38 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo rengimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalis 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą ir išspręsti iš esmės.
Ieškovo Asociacijos LATGA, juridinio asmens kodas 110061038, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Ieškovo Asociacijos LATGA, juridinio asmens kodas 110061038, trečios eilės reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui VšĮ „Lenkiški renginiai Lietuvoje“, juridinio asmens kodas 304704122, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti, taip pat pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje (-ose) sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis, turtinėmis teisėmis ir/ar turtu atsiskaityti su ieškovu, išmokėti įstaigos darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas bei mokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Bendra areštuoto turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų suma savo verte neturi viršyti 6 941,18 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 13 ct).
Nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam atsakovo teritoriją aptarnaujančiam antstoliui.
Išaiškinti ieškovui, jog dėl nutarties vykdymo jis turi per keturiolika dienų kreiptis į atsakovo teritoriją aptarnaujantį antstolį, kuris pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.
Išaiškinti atsakovui atsakomybę už nustatytų apribojimų pažeidimą, kad kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną, kad ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.
Išsiųsti nutarties kopijas vykdymui Turto arešto aktų registrui, ieškovui ir atsakovui.
Teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.