Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečiam kaltinamajam A. D., nepilnamečio kaltinamojo gynėjui advokatui Sauliui Majauskui,

A. D. įstatyminiams atstovams A. M. ir V. D., atstovei – Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Jakštienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinamasis T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, niekur nedirbantis ir nesimokantis, byloje nurodyta, jog be pastovios gyvenamosios vietos, tačiau iš Šakių rajono apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-147-876/2017 matyti, jog nurodo gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime, Lukiškių skg. 6, Vilnius, Marijampolės apylinkės teismo 2018-04-09 nutartimi šioje baudžiamojoje byloje T. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui nuo 2018-04-08 (3 t., b. l. 100-102), teistas:

1) Šakių rajono apylinkės teismo 2017-02-07 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; Šakių rajono apylinkės teismo 2017-04-10 nutartimi Šakių rajono apylinkės teismo 2017-02-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, pakeista į 60 parų arešto;

2) Kauno rajono apylinkės teismo 2017-04-25 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 5 punktu, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, laivės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 val., Kauno apylinkės teismo 2017-07-03 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. Kauno apylinkės teismo 2017-04-25 nuosprendžiu paskirta galutinė 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017-04-10 nutartimi paskirta 60 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant 7 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 92 straiosniu, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 5 punktu, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 val.;

3) Šakių rajono apylinkės teismo 2017-12-06 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 284 straipsnį paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Kauno apylinkės teismo 2017-04-25 nuosprendžiu paskirta ir 2017-07-04 nutartimi subendrinta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 (vieneri) metų laisvės atėmimo; taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinta nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos ir T. A. paleistas posėdžių salėje; T. A. paskirtos bausmės realaus atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytas jo suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2017-11-08 iki 2017-12-06, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1), bei pagal 2017-04-25 ir 2017-02-07 nuosprendžius atliktos bausmės laikas, turintis teistumą,

2018-01-11 nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigotas per laisvės apribojimo terminą būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. ir pradėti dirbti arba tęsti mokslą; vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigotas per laisvės apribojimo terminą būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. ir pradėti dirbti arba tęsti mokslą; 2018-03-08 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigotas per laisvės apribojimo terminą būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti arba tęsti mokslą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti arba tęsti mokslą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2018-01-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-53-876/2018 paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas, per laisvės apribojimo terminą įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti arba tęsti mokslą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtos galutinės bausmės – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės laiką, įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018-01-11 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. N1-53-876/2018;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I

kaltinamasis T. A. ir nepilnamečiai kaltinamieji A. D. (gimęs (duomenys neskelbtini)) bei A. A. (gimęs (duomenys neskelbtini)), panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, tai yra 2017-03-02 apie 19 val., veikdami bendrininkų grupėje, būdami iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą, nuo parduotuvės „Maxima“, V. K. g. 66, Šakiuose, iki parduotuvės „Gulbelė“, V. K. g. 61, Šakiuose, ir joje sekė nukentėjusiąją Nidą M. M. ir, šiai išėjus iš parduotuvės, prie daugiabučio namo V. K. g. 102, Šakiuose, A. A. pribėgo iš nugaros prie nukentėjusiosios ir tyčia sudavė jai smūgį ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu kietu buku daiktu į galvą, padarant N.M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą ir nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės, A. A. ištraukė iš jos rankų prekių maišelį ir rankinę, pagrobė jai priklausantį turtą, tai yra maišelį su jame buvusiais maisto produktais: tortu ir lašiniais, iš viso 5 Eur vertės; rankinę – 50 Eur vertės, su joje buvusiais daiktais: pinigine – 50 Eur vertės; 386 Eur; mobiliojo ryšio telefonu – 20 Eur vertės; akiniais – 100 Eur vertės; skaičiavimo mašinėle – 15 Eur vertės; prožektoriumi – 10 Eur vertės; „DnB“ banko kortele – 6 Eur vertės; užrašų knygele – 2 Eur vertės, ir tuo nukentėjusiajai padarė 644 Eur turtinę žalą, – padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

II

Be to, kaltinamasis A. A., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos bei inicijavo finansinę operaciją, panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: A. A., būdamas nepilnamečiu, gimusiu (duomenys neskelbtini), 2017-03-02 apie 19 val. plėšimo būdu pagrobęs N.M. M. vardu AB „DnB bankas“ išduotą elektroninę mokėjimo priemonę su PIN kodu, juos neteisėtai laikė ir 2017-03-02 20.14 val. „DnB bankas“ bankomate, Nepriklausomybės g. 4, Šakiuose, apgaule – save melagingai pristatydamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininkę N.M. M., suvedęs N.M. M. mokėjimo kortelės PIN kodą, inicijavo finansinę operaciją – grynųjų pinigų paėmimą iš N.M. M. AB „DNB bankas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir tuo pasikėsino pagrobti svetimus pinigus, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi AB „DnB bankas“ minėtą elektroninę mokėjimo priemonę užblokavo, – padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje byloje yra du optiniai diskai su vaizdo įrašais (UAB "Gulbelė" parduotuvės ir "DnB banko" bankomato), saugomi prie bylos vokuose Nr. 1 ir Nr. 2.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo A. A., nukentėjusios N.M. M. parodymai palyginti yra nuosekliausi, mažiausiai prieštaraujantys kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, juos patvirtina kiti objektyvūs bylos įrodymai. Prieštaravimai A. A. parodymuose gali būti susiję ir su tuo, jog jis nėra vietinis gyventojas ir gerai nežino vietovės. Kita vertus, dalyje jo parodymų prieštaravimai yra akivaizdžiai subjektyvaus pobūdžio – pvz., teisme aiškindamas apie kaltinamųjų išankstinį susitarimą, A. A. teigė, jog tokio “susitarimo kas ką darys nebuvo:, tačiau tuoj pat nurodė, jog “kas ką darys buvo susitarę iš pradžių“. Apie tai, kad prieštaringi A. A. atskiri parodymai buvo ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasisi A. A. sutiko ir nurodė, jog „ikiteisminio tyrimo metu melavo, sakydamas, kad nesudavė jokio smūgio, tačiau tai netiesa“ (3 t., b. l. 137).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į akivaizdžius nepilnamečio kaltinamojo A. D. parodymų prieštaravimus tarpusavyje, siekiant sušvelninti arba ir visiškai išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Teismas nustatė, kad 2018-03-02 pavakare A. A., T. A. ir A. D., susitiko Šakiuose, kiek pasivaikščiojo po miestą, apie 17 val. ėjo žiūrėti krepšinio varžybų. Po varžybų, apie 19 val., pradėjo kalbėti, kad reikia prasimanyti pinigų. Kadangi jau buvo sutemę, sugalvojo, kad reikia mieste susitikti kokią močiutę ir atimti iš jos rankinuką. Vaikščiodami po miestą sprendė, kuris paims tą rankinuką. Sutarė, kad rankinuką paims A. A., nes T. A. ir A. D. dėl jau turimų teistumų nenorėjo galimai apsunkinti savo padėties. Ėjo pagrindine V. K. gatve nuo "Maximos" parduotuvės link autobusų stoties ir pamatė senyvo amžiaus moterį – nukentėjusią N. M. M., kurią visi pradėjo sekti. Moteris nuėjo į parduotuvę "Gulbelė" – jie visi nuėjo iš paskos, T. A. palikę viduje prie durų, nes jis turėjo su savimi kuprinę ir į prekybos salę dėl to nenorėjo užeiti. T. A. su A. D. sekė ir stebėjo N.M. M., dėl akių nusipirdami butelį mineralinio. Iš parduotuvės išėjusi moteris perėjo į kitą gatvės pusę ir pasuko link daugiabučių. Iš pradžių moterį nusekė visi trys, o vėliau, A. D. ir T. A. likus šioje gatvės pusėje – prie parduotuvės, per perėją nuėjo vienas A. A., nutaikęs momentą ir pribėgęs sudavė N. M. M. vieną smūgį ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu kietu buku daiktu į galvą, pagriebė rankinuką, pirkinių krepšį su tortu bei lašiniais ir nubėgo. Vis trys susitiko iš anksto sutartoje vietoje kitoje tiltuko pusėje, prie Siesarties upelio. Apžiūrėjo rankinuką – rado pačių kaltinamųjų tiksliai neįvardijamą, bet galimai nukentėjusiosios nurodomą 386 Eur sumą grynaisiais, A. A. juos ištraukė. Dar rankinuke rado piniginę, mobiliojo ryšio telefoną; akinius, skaičiavimo mašinėlę, prožektorių, “DnB“ banko kortelę, užrašų knygelę. Kai A. A. ištraukė pinigus, po to rankinuką ir piniginę dar patikrino A. D. ir T. A.. “DnB” banko kortelę ir kartu buvusį PIN kodą pasiėmė A. A., telefoną ir kitus nereikalingus daiktus, kaip ir maišelį su tortu ir lašiniais, išmetė į pakeliui surastą tvenkinį – kad niekas jų pagal tuos pagrobtus daiktus nesusektų. Maždaug po valandos visi nuėjo prie bankomato ir su piniginėje rasta kortele ir PIN kodu A. A. bandė nuimti pinigus nuo N. M. M. sąskaitos. A. A. įdėjo kortelę, suvedė PIN kodą, bet bankomatas kortelę blokavo ir nepavyko nuimti pinigų – N.M. M. jau buvo spėjusi paskambinti į banką ir užblokuoti savo sąskaitą. Tuo metu, kai A. A. bankomate kėsinosi nuimti pinigus, netoli bankomato jo laukė T. A. ir A. D., su kuriais A. A. nesitarė bankomate kartu nuimti pinigus ir pavykus juos nuimti – pasidalinti. A. A. su T. A. už plėšimo būdu žvaldytus pinigus prisipirko alkoholinių gėrimų, maisto – pasidarė “baliuką”. A. D. reikėjo grįžti namo 21 val., nes jis nustatytu laiku turėjo būti namuose pagal teismo įpareigojimą, todėl A. A. padavė A. D. vienais duomenimis 10 Eur, kitais – 5 Eur, ir A. D. išėjo namo. A. A. už pagrobtus pinigus kitą dieną dar nusipirko batus, džinsus ir važiavo namo.

Nepilnametis kaltinamasis A. D., analizuojant jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, atsiskleidžia kaip meluoti ir išsisukinėti linkęs asmuo, bet kokia kaina siekantis išvengti už padarytą nusikaltimą gręsiančios baudžiamosios atsakomybės. Taip, prieštaraudamas ne tik kitiems įrodymams (A. A. parodymams), bet ir sau pačiam, A. D. teisme vienu atveju aiškina, kad „Gulbelės“ parduotuvėje jis, A. D., tik pirko mineralinio vandens atsigerti, o A. A. stebėjo tą moterį, kad A. D. tikrai nesekė tos moters, nes „Gulbelės“ parduotuvėje jo tikslas buvo nusipirkti gerti, bet nebuvo tikslo jos sekti. Kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ir pats A. D. pripažino, jog jis su A. A. vaikščiojo po parduotuvės salę ir stebėjo moteriškę.

Be to, teisme A. D. nurodė, kad jie nebuvo susitarę kur susitikti – ėjo kartus su T. A. link Siesarties upelio, galvojo paieškoti ir susirasti A. A. T. A. parodė, kad T. A. su A. D. ėjo link Siesarties, nes matė, kur link A. A. nubėgo. Kai tuo tarpu teisme A. A. parodė, kad tiksliai nepamena, kuris iš vietinių jo draugų (ar tai T. A., ar tai A. D.) pasakė, kur reikės bėgti ir kur jie susitiks. Ikiteisminio tyrimo metu pats A. D. išsamiai paaiškino šį epizodą, nurodydamas, kad jie jau tada (iš anksto) visi trys buvo susitarę, kad jeigu kas nutiks, jie išsiskirs ir susitiks prie Siesarties upės tiltuko, prie sodų, kad A. D. suprato, jog A. A. nuseka moterį atimti iš jos rankinę, o jis su T. A. iš karto eina į sutartą susitikti vietą. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, pagrįstos tolesniais įvykiais – jog visi trys kaltinamieji būtent toje vietoje ir susitiko, patvirtina, kad išankstinis susitarimas dėl bendrininkų susitikimo po turto plėšimo tarp jų akivaizdžiai buvo.

Teismo nuomone, papildomai analizuotinos plėšimo būdu gautų pinigų panaudojimo aplinkybės, kadangi čia kaltinamųjų aiškinimai yra gana prieštaringi. A. A. su T. A. iš anksto ir planavo, ir teismo vertinimu, taip ir padarė – už juos prisipirko alkoholinių gėrimų, maisto – pasidarė “baliuką”. Tai patvirtina T. A. ir A. D. bendravimas per “Messenger” programėlę, A. D. parodymai. Nors T. A. teisme parodė, kad jie apsipirko parduotuvėje maisto ir degtinės, tačiau mokėję ne iš pavogtų pinigų – iš tų pagrobtųjų pinigų išgėrė tik energetinio gėrimo ir cigarečių, teismas tokį aiškinimą vertina kaip nelogišką, neįtikinamą ir prieštaraujantį kitoms bylos aplinkybėms. Kaltinamieji prieš tai būtent ir sugalvojo padaryti nusikaltimą, nes neturėjo pinigų, jiems reikėjo „pasidaryti pinigų“, todėl versiją, kad po padaryto nusikaltimo buvo perkami alkoholiniai gėrimai ir maistas iš kažkokių tai kitų pinigų, teismo atmetami. Todėl didžiajai pinigų daliai atitekus A. A., T. A. pasinaudojo nusikalstamu būdu gautomis lėšomis ne tik cigarėtėms ir energetiniams gėrimams, bet ir tą naktį po nusikaltimo padarymo puotaudamas kartu su A. A.. Aiškinantis dėl to, kiek pinigų atitenko A. D., atsižvelgtina į aplinkybę, jog tą vakarą A. D. reikėjo grįžti namo 21 val., nes jis nustatytu laiku turėjo būti namuose pagal teismo įpareigojimą, todėl A. A. padavė A. D., – vienais duomenimis 10 Eur, kitais – 5 Eur, ir A. D. išėjo namo, nors ir buvo kviestas dar pasilikti ir kartu pašvęsti. Daugiau pinigų jam nedavė, nes jie buvo stambiomis kupiūromis. A. A. už pagrobtus pinigus ne tik šventė su T. A., bet kitą dieną dar nusipirko batus, džinsus ir važiavo namo.

Byloje pakanka duomenų, įrodymų dėl visų trijų kaltinamųjų padarytų ir jiems inkriminuotų nusikaltimų – įrodymai teismo vertinami ne tik kiekvienas atskirai, bet ir sąsajoje vieni su kitais, sistemiškai. Vertinant kaltinamųjų T. A. ir A. D. parodymus, kuriais jie bando sumenkinti savo dalyvavimą plėšimo padaryme, negalima laikyti, kad jie yra nuoseklūs, logiški, patikimi – teismas tuos prieštaravimus išryškino, juos analizuodamas. Teismo nustatyti akivaizdūs ir reikšmingi prieštaravimai kaip tarpusavyje, taip ir kitiems įrodymams, nustatant įvykių eigą iki nusikaltimų padarymo ir po jų, nusikalstamą veiką padariusius asmenis, nusikalstamų veikų pobūdį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, įpareigoja teismą abejoti ir vertinti kaltinamųjų T. A. ir A. D. atitinkamus parodymus kaip nepatikimus, kaip duotus ikiteisminiame tyrime ir teisme, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už plėšimą.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmių skyrimo pagrindų

Ikiteisminio tyrimo metu T. A., A. D. ir A. A. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamasis T. A. ir nepilnamečiai kaltinamieji A. D. bei A. A. 2017-03-02 apie 19 val., veikdami bendrininkų grupėje, būdami iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą, nuo vienos parduotuvės iki kitos parduotuvės sekė nukentėjusiąją ir šiai išėjus iš parduotuvės, prie daugiabučio namo A. A. pribėgo iš nugaros prie nukentėjusiosios ir tyčia sudavė jai smūgį ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu kietu buku daiktu į galvą, padarydamas nukentėjusiai nežymų sveikatos sutrikdymą ir nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės, A. A. ištraukė iš jos rankų prekių maišelį ir rankinę, pagrobė jai priklausantį turtą, tai yra maišelį su jame buvusiais maisto produktais: tortu ir lašiniais, iš viso 5 Eur vertės; rankinę – 50 Eur vertės, su joje buvusiais daiktais: pinigine – 50 Eur vertės; 386 Eur; mobiliojo ryšio telefonu – 20 Eur vertės; akiniais – 100 Eur vertės; skaičiavimo mašinėle – 15 Eur vertės; prožektoriumi – 10 Eur vertės; „DnB“ banko kortele – 6 Eur vertės; užrašų knygele – 2 Eur vertės, ir tuo nukentėjusiajai padarė 644 Eur turtinę žalą.

Be to, A. A. veika pagrįstai kvalifikuota kaip nusikaltimai, atsakomybė už kuriuos numatyta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį, kadangi A. A., būdamas nepilnamečiu, 2017-03-02 apie 19 val. plėšimo būdu pagrobęs nukentėjusiosios vardu AB „DnB bankas“ išduotą elektroninę mokėjimo priemonę su PIN kodu, juos neteisėtai laikė ir 2017-03-02 20.14 val. „DnB bankas“ bankomate apgaule – save melagingai pristatydamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininkę, t.y. nukentėjusiąją, suvedęs jos mokėjimo kortelės PIN kodą, inicijavo finansinę operaciją – grynųjų pinigų paėmimą iš nukentėjusiosios AB „DNB bankas“ sąskaitos ir tuo pasikėsino pagrobti svetimus pinigus, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi AB „DnB bankas“ minėtą elektroninę mokėjimo priemonę užblokavo.

Teismo nuomone, nėra pagrindo A. A. veikos vertinti kaip vykdytojo arba bendrininko eksceso ir dėl to perkvalifikuoti kaltinamųjų T. A. ir A. D. nusikalstamų veikų į atvirąją vagystę, dėl kurio neva kaltinamieji buvo susitarę, kaip ir nėra pagrindo išteisinti kaltinamąjį A. D., kaip to prašo kaltinamųjų gynėjai.

Vykdytojo ekscesas – sąvoka, kilusi iš lotyniško žodžio „excessus“ – išėjimas, pasitraukimas, prasilenkimas. Vykdytojas padaro nusikalstamą veiką, kurios neapima kitų bendrininkų ketinimai. Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka

susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta.

Nustatant vykdytojo ekscesą, labai svarbu nustatyti kaltinamųjų susitarimo pobūdį ir jo apimtis bei kiekvieno bendrininko sąsajas su skirtingais padarytos nusikalstamos veikos požymiais. Labai svarbu atskleisti vieno iš objektyvių bendrininkavimo požymių – bendrininkų veiksmų bendrumą. Dažniausiai ta pati nusikalstama veika padaroma bendrais kelių asmenų veiksmais. Kiekvienas iš šių asmenų atlieka savo veiksmus darant nusikalstamą veiką, t. y. įneša savo indėlį į tai ir padeda įgyvendinti kitų bendrininkų nusikalstamus ketinimus.

Bendrininkų veiksmų bendrumas pirmiausia pasireiškia tuo, kad nusikalstama veika padaroma tarpusavyje susijusiais ir iš anksto suderintais bendrininkų veiksmais arba neveikimu; antra, veiksmų bendrumas susijęs su bendru visiems bendrininkams nusikalstamų padarinių siekimu; trečia, egzistuoja kiekvieno bendrininko veiksmų ir bendrų nusikalstamų padarinių priežastinis ryšys. Kiekvienas bendrininkas siekia būtent to nusikalstamo rezultato, kurio siekia ir kiti bendrininkai.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji, tardamiesi kaip prasimanyti pinigų ir nutarę, kad tuo tikslu reikia mieste nusižiūrėti kokią nors „bobutę“ su rankine, ir kad vienas jų – A. A. atims iš jos rankinę, neapibrėžė savo susitarimo ribų ir bylos aplinkybės rodė, kad susitariant nenumatyti fizinio smurto panaudojimo buvo neįmanoma. Svarbiausiu argumentu tokiai išvadai padaryti yra suvokimas, jog be vienokio ar kitokio fizinio smurto panaudojimo susitartas svetimo turto užvaldymas nebūtų galimas. T. A. ir A. D. nežinojimas, kaip jų bendrininkas A. A. konkrečiai įvykdys jų bendrą sumanymą, pats savaime dar nepaneigia turto užvaldymo smurtu būdo suvokimo ir pritarimo tam.

Visa tai suteikia pagrindą teigti, kad buvusiomis sąlygomis, nežinant nukentėjusiosios, nors ir senyvo amžiaus, tačiau visgi potencialių galimybių pasipriešinti (pvz., papurkšti užpuolikui į veidą dujomis, tuoj pat šūksniais išsikviesti kaimynų ar policijos pagalbą ir taip sukelti riziką užpuolikui būti greitai sučiuptam), slaptai arba atvirai, bet nesmurtiniu būdu pagrobti rankoje laikomą turtą būtų sunku. Atkreiptinas dėmesys, kad nutarę prasimanyti pinigų, kaltinamieji kruopščiai rinkosi, kam tai padaryti – T. A. ir A. D., būdami teisti, nebenorėjo sunkinti savo padėties, kas rodo, jog jie suprato nusikaltimo bendrininkui, betarpiškai įvykdysiančiam pinigų atėmimą, tenkančią pavojingiausią užduotį, galimą fizinio smurto panaudojimą ir atitinkamai dėl to tenkančią teisinės atsakomybės už tai didesnę grėsmę. Tai reiškia, kad bendrininkams buvo priimtinas bet koks turto užvaldymo būdas, net ir fizinis smurtas, tuo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamieji iš anksto būtų tvirtai ir konkrečiai susitarę fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudoti. Tos aplinkybės nepaneigia ir A. D. bei T. A. vėlesni aiškinimai, neva jie manę, jog smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu nebus naudojamas.

Teismas atmeta kaltinamųjų gynėjų ir pačių kaltinamųjų T. A. bei A. D. aiškinimus, neva jie niekuo neprisidėjo prie A. A. įvykdyto plėšimo. Atskirais plėšimo atvejais vien tik buvimas nusikaltimo vietoje gali reikšti nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių realizavimą, net neatliekant jokių kitų veiksmų. Teismų praktikoje vertinama, jeigu kaltininkai yra iš anksto susitarę ir grupė yra gana didelė (3–4 asmenys), nebūtinai visi jie turi tiesiogiai grasinti arba atimti turtą. Šioje byloje jau vien trijų kaltinamųjų dalyvavimas, pasirenkant būsimą plėšimo auką, jos sekimas gatve ir po to stebėjimas parduotuvėje „Gulbelė“, bendrininkų susitikimas iš anksto susitartoje vietoje ir pagrobto turto dalinimasis ir jo sunaikinimas yra aplinkybės, iš dalies užtikrinančios kaltinamųjų daromos nusikalstamos veikos sėkmę. Jeigu vienas iš jų – A. A. pavartojo fizinį smurtą N. M. M. atžvilgiu, o kiti tam savo konkliudentiniais veiksmai (demonstratyviai nesidomėdami, kaip buvo atimtas tas turtas, apžiūrinėdami ir sunaikindami dalį jiems nereikalingo pagrobto turto, kitą jo dalį pasiimdami sau ir pan.,) tam pritarė (t. y. jie tęsė nusikalstamą veiką), vykdytojo eksceso nėra.

Taigi, šioje baudžiamojoje byloje nustatant, ar buvo ekscesas, ar ne, vadovautinasi dviem kriterijais: pirma, koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar tiksliai apibrėžtas, ar ne; ir antras kriterijus – jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini, ar ne. Iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad bendrininkų A. A., T. A. ir A. D. susitarimas prasimanyti pinigų, atimant iš nukentėjusiosios rankinę nebuvo tiksliai apibrėžtas, todėl susitarimo betarpiško vykdytojo A. A. veiksmai, panaudojant nukentėjusios N.M. M. atžvilgiu fizinį smurtą dėl teismo anksčiau jau aptartų priežasčių buvo visiškai tikėtini. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad pagrobiant N.M. M. turtą A. A. nepažeidė kaltinamųjų susitarimo.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė; visų trijų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė – nėra pagrindo pripažinti jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe to, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas, kurių įvykdymu yra kaltinami ir nuoširdžiai gailisi, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad kaltais jie iš esmės prisipažino tik iš dalies, ir tik prispirti įrodymų, ne kartą keitė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodumus arba ir iš viso atsisakė juos duoti, parodymuose gausu priešataravimų savo pačių teiginiams ir kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas daug dėmesio skyrė įrodymų analizei, kiš kurios akivaizdu, kad kaltinamieji A. D. ir T. A. savo prieštaringais parodymais siekia palengvinti savo atsakomybę pagal BK 180 straiopsnio 1 dalį, tačiau ir kaltinamojo A. A. parodymai, nors ir pripažįstami teismo kaip nuosekliausi ir mažiausiai prieštaravimų turintys, visgi negali būti vertinami kaip išsamūs, nuoširdūs. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme taip ir nepavyko nustatyti, kuo N.M. M. sudavė per galvą A. A. – akivaizdu, kad rankos alkūne, kaip kad aiškino kaltinamasis, jis negalėjo padaryti tokio pobūdžio sužalojimo, koks jai buvo padarytas. Be to, neigdamas kitais įrodymais nustatytą aplinkybę, A. A. teigė, kad nepirko alkoholinių gėrimų ir maisto iš plėšimo būdu užvaldytų pinigų. Šios aplinkybės, kaip ir faktai, jog iki teismo posėdžių kaltinamieji net nebuvo atsiprašę nuskentėjusiosios, nebuvo pradėję tartis ar atlyginti nusikaltimais padarytosios žalos, tik patvirtina, kad teismas neturi pagrindo vertinti tokių kaltinamųjų parodymų kaip nuoširdaus jų gailesčio dėl padarytų nusikalstamų veikų ir laikyti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skiriant kaltinamajam T. A., nusikaltimo padarymo metu nepilnamečiu buvusiam A. A. ir kaip nusikaltimo padarymo, taip ir nuosprendžio priėmimo metu nepilnamečiu esančiam kaltinamajam A. D. bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 90, 91 str.), tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, – BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai yra apysunkiai, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje – nesunkūs, pagrobta ir pasikėsinta apgaule turto įgyti už pakankamai didelę sumą; į nusikalstamos veikos stadiją, – visi nusikaltimai, išskyrus numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, kai A. A. pasikėsino pagrobti svetimus pinigus, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, yra baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškumo; į kaltinamųjų asmenybę, amžių, socialinę brandą, – T. A. pilnametis, nedirba ir nesimoko, teistas iki šio nusikaltimo padarymo ir jau po šio nusikaltimo padarymo; A. A. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, teisiamas jau būdamas pilnamečiu, nesimoka ir nedirba, teistas iki šio nusikaltimo padarymo, šios bylos nagrinėjimo metu yra įtariamuoju kitoje byloje, kurioje jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas; A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis ir teisiamas būdamas nepilnamečiu; nedirba, yra teistas iki ir po šio nusikaltimo padarymo už nusikalstamas veikas, padarytas iki šio nusikaltimo padarymo, tačiau jo atžvilgiu iki šio nusikaltimo padarymo dar nebuvo priimtas nei vienas apkaltinamasis teismo nuosprendis; į tai, kad byloje reiškiami turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civiliniai ieškiniai, kadangi pagrobtas turtas negražintas savininkei ir neatlyginta už nukentėjusiosios gydymą ligonių kasai; į kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamiesiems teismo skirtinos bausmės: T. A. – laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrintina su Šakių rajono apylinkės teismo 2017-12-06 nuosprendžiu paskirta bausme; A. D. – laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrintina su Marijampolės apylinkės teismo 2018-03-08 nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, teismas sprendžia esant galimybei taikyti kaltinamojo atžvilgiu ir jos vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio 1 dalis); A. A. – laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, nors byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir netgi priešingai – viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teismo aukščiau aptartos aplinkybės, griežta įstatymo numatyta atsakomybė suponuoja būtinumą kaltinamiesiems skirti bausmes, kurios būtų mažesnės nei įstatymo nustatytų bausmių vidurkis.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Byloje kaltinamiesiems reiškiami civiliniai ieškiniai: nukentėjusi N.M. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 10 000 Eur ir turtinės žalos 693 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 97); Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytų N.M. M. sužalojimo gydymo išlaidų atlyginimo 12,86 Eur sumai (1 t., b. l. 35).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamųjų – atsakovų, veiksmų nukentėjusiai N.M. M. – ieškovei, padaryta turtinė žala, tai yra egzistuoja visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. N.M. M. po kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu iš esmės prarado arba daiktai tapo netinkamais naudoti: 386 Eur grynais, rankinę, akinius, mobilaus ryšio telefoną „LG“, elektroninę skaičiavimo mašinėlę, prožektorių, užrašų knygelę, drabužius, nurodytus civiliniame ieškinyje (1 t., b. l. 97), turėjo išlaidų vykdama pas gydytojus, pirkdama vaistus bei kitų sunkiai suskaičiuojamų ir parodomų išlaidų.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto vertė yra nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Teismas atkreipia dėmesį, kad civilinė ieškovė N.M. M. dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtą turtinę žalą civiliniame ieškinyje nurodo 307 Eur sumą, kuria civilinė ieškovė pati įvertino prarastus ir sugadintus daiktus. Nors baudžiamojoje byloje nėra pateikti N.M. M. patirtos visos turtinės žalos dydį pagrindžiantys įrodymai – pirkimo kvitai, vertinimo aktai ar kiti finansiniai dokumentai, tačiau vadovaujantis teisingumo ir protingumo principų kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji sutinka su turtinės žalos civiliniu ieškiniu, teismas vertina nukentėjusiai esant priteistina iš viso 693 Eur turtinės žalos atlyginimo (už iš jos pagrobtus 386 Eur grynaisiais ir 307 Eur – už sugadintus ir sunaikintus daiktus) iš kaltinamųjų.

Už N.M. M. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.280 straipsniu, iš kaltinamųjų priteistina Kauno teritorinės ligonių kasos prašoma 12,86 Eur suma (t. 1, b. l. 35).

Sutinkamai su CK 6.250 straipsniu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, priteisdamas asmeniui kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, negalavimų pobūdį, trukmę ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiai N.M. M. tikrai padaryta neturtinė žala, – ji patyrė teisiamajame posėdyje bei jos civiliniame ieškinyje motyvuotai nurodytus fizinį skausmą, negatyvius dvasinius išgyvenimus, įvairius ribojimus ir nepatogumus dėl jai padaryto sužalojimo, – tokie išliekamieji reiškiniai kaip baimė būti vienai, būti užpultai, nukentėjusiąją, jos pagrįstu ir akivaizdžiai suprantamu teigimu, persekioja iki šiol, neaišku, kada jie išnyks.

Teismas, šioje baudžiamojoje byloje įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad: nusikalstama veika, kurios metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, padaryta tyčia; nukentėjusioji neginčijamai patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, suvaržymus ir nepatogumus; kaltinamieji yra pakankamai jauno amžiaus, sveiki, gali dirbti ir uždirbti; nepilnametis kaltinamasis A. D. turi įstatyminius atstovus, į kurių turtą įstatymo numatytais atvejais gali būti nukreiptas išieškojimas, yra nevedę, neturi išlaikytinių, kuriems būtų finansiškai įsipareigoję. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus civilinius ieškinius (tiesiogiai nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – nuo 290 Eur iki 6372 Eur), sprendžia, kad protingas ir teisingas nukentėjusiajai iš kaltinamųjų priteistinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra šios žalos dydžių vidurkis, tai yra 3330 Eur.

Įvertindamas tai, kas kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 2 m.

Vadovaujanti BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2017-12-06 nuosprendžiu ir galutinę bausmę paskirti 2 m. 6 mėn. (dvejus metus šešis mėnesius) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

T. A. į bausmės laiką įskaityti jo suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2017-11-08 iki 2017-12-06 ir nuo 2018-04-08 iki nuosprendžio paskelbimo 2018-06-06, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1), bei pagal 2017-04-25, 2017-02-07 ir 2017-12-06 nuosprendžius atliktos bausmės laiką.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – jį vykdyti.

A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn. (vieniems metams devyniems mėnesiams).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą ir bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dvejiems metams), įpareigojant A. D. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvė atėmimu 2 m. 3 mėn.;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmumu 1 m.;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m.;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1m.

Vadovaujanti BK 63 straispnio 5 dalies 1 punktu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 1 m. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta subendrinus bausmes, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti subendrintą galutinę bausmę 2 m. 6 mėn. (dvejus metus šešis mėnesius) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. A. į bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2017-03-23 iki 2017-03-24, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš T. A., A. A. ir nepilnamečio A. D., o šiam neišgalint sumokėti – iš jo įstatyminių atstovų A. M. ir V. D., 12,86 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

Priteisti solidariai iš T. A., A. A. ir nepilnamečio A. D., o šiam neišgalint sumokėti – iš jo įstatyminių atstovų A. M. ir V. D., 693 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 3330 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą atlyginimą civilinei ieškovei N.M. M..

Civilinės ieškovės N.M. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo kitoje dalyje atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje byloje – du optinius diskus su vaizdo įrašais (UAB "Gulbelė" parduotuvės ir "DnB banko" bankomato), saugomus prie bylos vokuose Nr. 1 ir Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.