Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atstovės advokatės Dianos Višinskienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atstovės advokatės Dianos Višinskienės atskirasis skundas atmestinas.

ATPK 302⁴ straipsnyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo dienos. Turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, turi teisę prašyti apylinkės teismą atnaujinti praleistą terminą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme numatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu apylinkės teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi pagrindinė termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą administracinio teisės pažeidimo bylose, ne kartą yra išaiškinęs, kad būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui per įstatymo nustatytą terminą pateikti apeliacinį skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-2265/2010, N575-4659/2011, N575-4689/2011). Svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Administracinių teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis (svarbiomis skundo teismui padavimo termino praleidimo priežastimis) pripažįstamos objektyviai egzistavusios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, tokios kaip pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę ir jo valią.

Įvertinus atstovės advokatės D. Višinskienės skunde pateiktus argumentus, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią P. M. laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pabrėžtina, kad egzistuoja proceso šalių pareiga domėtis bylos proceso eiga. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog prašyme nurodytos aplinkybės, neva sukliudžiusios P. M. laiku paduoti apeliacinį skundą, nelaikytinos svarbiomis. Pažymėtina, jog skundo padavimo termino pradžią įstatymas sieja ne su nutarimo įteikimo pažeidėjui aplinkybe, o su nutarimo priėmimo diena, todėl sprendžiant dėl praleisto termino pati nutarimo įteikimo ar neįteikimo aplinkybė nėra esminė, svarbu nustatyti, ar asmuo žinojo, buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo datą ir galimą sprendimo priėmimo laiką. Kaip matyti iš bylos duomenų, apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir datą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinoma. Minėtą informaciją patvirtina Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavaus skyriaus Konvojaus būrio postinio Sauliaus Paulaičio tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog atvesdinti į teismo posėdį P. M. nėra galimybės, kadangi jis nurodytu gyvenamosios vietos adresu nerastas, tačiau susisiekus su juo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), jis paaiškino, kad dirba Vilniuje, todėl apie posėdį informuotas telefonu (b. l. 43-44). P. M. buvo žinoma, jog nutarimas gali būti priimtas šią dieną, tačiau nei priimtu sprendimu, nei jo rezultatu apeliantas nesidomėjo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad P. M. nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžius, kadangi teismo šaukimai bei Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarimas buvo siųsti netinkamu adresu: (duomenys neskelbtini), nors savo paaiškinime yra nurodęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teismo šaukimai ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarimas P. M. buvo siųstas ne tik adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau ir kitais teismui žinomais adresais, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bet visi P. M. skirti laiškai grįžo neįteikti, kadangi adresatas jų neatsiėmė. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad siunčiant registruotą korespondenciją adresu: (duomenys neskelbtini), ji grįždavo su žyma „neatsiėmė“, o ne žyma, kad „netikslus adresas“. Darytina išvada, kad korespondenciją adresatams įteikiančiam asmeniui abejonių, kam ji skirta ir kokiu adresu turi būti pristatyta, nekilo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie vieną iš posėdžių P. M. taip pat buvo informuotas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Kauno apylinkės teismo posėdžių sekretorės pranešimas (b. l. 38). Atsižvelgus į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo abejoti nei teismo posėdžių sekretorės, nei konvojaus skyriaus pareigūnų pranešimais, kurie patvirtina, jog šie asmenys tiesiogiai bendravo su P. M. ir apie vykstantį procesą jį informavo. Atskirajame skunde pateiktas argumentas, kad P. M., neigdamas aplinkybę apie bendravimą telefonu, nurodo, jog laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. iki spalio 22 d. buvo išvykęs į komandiruotę ir telefoną, numeris Nr. (duomenys neskelbtini), buvo palikęs darbe, todėl galbūt tiek policijos pareigūnas, tiek ir teismo posėdžių sekretorė bendravo su kitu asmeniu, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju, ir tokią poziciją grindžia paties priimtu įsakymu dėl komandiruotės (b. l. 88). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, P. M. pateiktas įsakymas dėl komandiruotės į Latviją, kurį priėmė ir pasirašė pats P. M. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, negali būti vertinamas kaip paneigiantis faktą, jog su juo minėti asmenys bendravo telefonu ir jį informavo apie posėdžio laiką ir vietą. Be to, tiek iš teismo posėdžių sekretorės pranešimo, tiek iš konvojaus būrio postinio pranešimo akivaizdu, kad minėti asmenys bendravo tiesiogiai su P. M., kadangi pirmu atveju buvo atsakyta, kad į posėdį jis atvyks, antru atveju paaiškinta, kad jis dirba Vilniuje. Daroma išvada, kad yra nerealu, jog kalbant telefonu, už P. M. kalbėjo kitas asmuo, prisistatęs jo vardu. Be to, apeliaciniame skunde tik pateikta prielaida ir abejonė, jog taip galbūt buvo, tačiau nepateikiami duomenys, kad kalbėjo kitas asmuo, o ne P. M..

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad savo procesine teise skųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą P. M. pasinaudojo neoperatyviai, neatidžiai, nebuvo rūpestingas ir sąžiningas, žinodamas apie jo atžvilgiu nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą ir nesirūpindamas jos baigtimi. Elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti teisę į apeliaciją, tačiau to nepadarė. Iš to išeina, kad, siekdamas realizuoti apeliacijos teisę, jis neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties P. M. subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus), jo atstovės prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi atmestas pagrįstai.

Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo galima tik tuo atveju, kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundą. Skundus paduodančių įstatyminių atstovų atstovaujamųjų valia nesaisto. Taigi šiuo atveju nustatyta, kad prašymas dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo paduotas advokatės D. Višinskienės vardu. Byloje nėra duomenų, kad būtų išreikšta P. M. valia, jog prašymą paduotų atstovė advokatė D. Višinskienė. Pažymėtina, kad duomenų, jog P. M. dėl kokių nors fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti prašymo, byloje nėra, todėl atstovė advokatė D. Višinskienė, paduodama prašymą dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo, turėjo įrodyti, kad prašymo padavimas neprieštarauja jos atstovaujamojo valiai, tačiau šios pareigos ji neįvykdė. Taigi jau vien dėl šios aplinkybės nebuvo galima priimti ir nagrinėti prašymo, jis turėjo būti paliktas nenagrinėtas ir grąžintas atstovei. Šiuo atveju dėl tos pačios priežasties negali būti patenkintas ir atskirasis skundas, nes jį paduoti nėra išreikšta P. M. valia.

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms atstovės skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atstovės advokatės Dianos Višinskienės atskirojo skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.