Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-12-17 · Administracinė byla Nr. eI3-3108-1066/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-17
Bylos Nr.
eI3-3108-1066/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08935-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Šindrona“
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3108-1066/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08935-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui A. P.,atsakovo atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šindrona“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Šindrona“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2D-15725 (toliau – ir Sprendimas).

Šalies argumentai

2. Nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, pareiškėja skunde nurodo, kad:

2.1. Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento specialistui pateikė prašymą, kuriame išdėstė aplinkybes dėl vykdomo patikrinimo, kurio tikslas – patikrinti, ar teisės aktų nustatyta tvarka, parengta statinių – 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastato, dviejų pavėsinių, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinės bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljono, esančių adresu Nemenčinės pl. 164A, Vilniuje, projektinė dokumentacija ir gauti šių statinių statybą leidžiantys dokumentai.

Prašyme Bendrovė nurodžiusi, kad siekiant parengti statinių Nemenčinės pl. 164A, Vilniuje, projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, iniciatoriaus UAB „Šindrona“ užsakymu, UAB „IDEA URBANA“ rengia teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą. Detaliojo plano tikslas – parengti apie 19,9 ha sklypo (kadastro Nr. 0101/0007:2513) detalųjį planą: padalyti žemės sklypą į du sklypus, teisės aktų nustatyta tvarka paversti atidalijamo sklypo, kurio projektuojamas plotas apie 0,8 ha, miškų ūkio paskirties žemę kitomis naudmenomis, pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitą, nustatyti žemės naudojimo būdus, atitinkančius Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius. Procesas pradėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui 2021 m. birželio 17 d. priėmus sprendimą rengti sklypo (kadastro Nr. 0101/0007:2513) detalųjį planą. Šiuo metu planavimo procesas yra baigiamajame etape – vyksta sprendinių derinimas su sąlygas išdavusiomis institucijomis (suderino didžioji dalis institucijų, tame tarpe ir Valstybinė miškų tarnyba). Vilniaus miesto savivaldybės administracija atlieka veiksmus dėl bendrojo plano koregavimo, kurio tikslas – nustatyti konkrečiai funkcinei zonai, į kurią patenka ir naujai suformuotas kitos paskirties sklypas, galimus žemės naudojimo būdus, statybos reglamentus (statinių aukštį, pastatų aukštų skaičių, užstatymo tankumą, užstatymo intensyvumą, galimas statinių paskirtis ir kitus teritorijos tvarkymo reglamentus). Pagal pakoreguotą Vilniaus miesto Bendrąjį planą atsiranda galimybė atlikti patvirtinto detaliojo plano koregavimą ir nustatyti sklypui konkrečius statybos reglamentus (statinių aukštį, pastatų aukštų skaičių, užstatymo tankumą, užstatymo intensyvumą, galimas statinių paskirtis ir kitus teritorijos tvarkymo reglamentus). Vadovaujantis patvirtinto Detaliojo plano koregavimo sprendiniais ir galiojančiais statybos techniniais reglamentais atsiranda galimybė gauti statybą leidžiančius dokumentus šių statinių statybai: maitinimo paskirties pastatui – kavinei (bendras plotas 100,44 kv. m; statinys neypatingas); maitinimo paskirties pastatui - kavinei-banketinei salei (bendras plotas 76,49 kv. m, statinys neypatingas); ūkio pastatui – užstatytas plotas 66 kv. m; II grupės nesudėtingas statinys; priestatui – 2 vnt. bendras plotas 33,37 kv. m ir bendras plotas 16,16 kv. m; terasai – užstatytas plotas 63 kv. m.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėja teigia, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 buvo pakeitęs Statybos įstatymo straipsnius ir tada galiojusi šio įstatymo 28 str. redakcija numatė ir kitus savavališkos statybos padarinių šalinimo būdus, t. y. ne tik būtinybė nugriauti statinį, bet ir galimybė jo nenugriauti. Nuo 2010 m. Statybos įstatymas buvo keičiamas 42 kartus. Be to, buvo priimtas 2013 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas Nr. XII-459, kuris taip pat keistas 7 kartus. Anksčiau galiojusios Statybos įstatymo 28 str. nuostatos yra perkeltos ir analogiškai reglamentuotos 2013 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 5 d.

2.3. Pareiškėjos teigimu, anksčiau paminėtų statinių savininkas – UAB „Šindrona“ yra jau patyręs dideles išlaidas (statinių statyba, jų eksploatavimas ir priežiūra, lėšos skirtos teritorijų planavimo dokumentams parengti ir kt.) ir dar patirtų dideles išlaidas (statinių nugriovimas ir kt.), kurios aiškiai neatitiktų proporcingumo principo dėl reikalaujamos interesų pusiausvyros, sprendžiant klausimą dėl statinių nugriovimo.

2.4. Bendrovė tvirtina, kad kreipėsi į atsakovą, prašydama sprendimą dėl minėtų statinių nugriovimo atidėti 12 mėn. Kartu su prašymu pateikė UAB „IDEA URBANA“ raštą ir parengto detalaus plano dokumentaciją. Pažymi, kad dvi pavėsinės jau yra nugriautos.

2.5. Pareiškėjos manymu, skundžiamame Sprendime neišsamiai išnagrinėta susidariusi situacija, neatsižvelgta į faktines aplinkybes, į prašyme išdėstytus teiginius ir argumentus bei parengto detaliojo plano dokumentaciją, taip pat neatsižvelgta į 2023 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo metu dalyvavusių asmenų paaiškinimus, nes, anot pareiškėjos, 2023 m. rugsėjo 7 d. vykusiame patikrinime dalyvavęs Vilniaus miesto tarybos narys nurodęs, kad Vilniaus savivaldybės 2021 m. administracijos direktoriaus įsakymu pradėtas detalaus plano rengimo procedūros, procesai įpusėję, o UAB „IDEA URBANA“ direktorė taip pat paantrino, jog įmonė rengia UAB „Šindrona“ žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0007:2513 detalųjį planą ir šiuo metu detaliojo plano rengimas yra baigiamajame etape.

2.6. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad:

2.6.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-18879-984/2023, be kita ko, nutarė tenkinti UAB „Šindrona“ prašymą ir atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1316-600/2015 dalies, kuria pareiškėjai buvo leista per 18 mėnesių parengti statinių projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, vykdymą 16 mėnesių terminui nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

2.6.2. Taip pat papildomai paaiškina, jog planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2021 m. birželio 17 priėmė sprendimą rengti sklypo (kadastro Nr. 0101/0007:2513) detalųjį planą ir planavimo darbų programoje nustatė apie 0,8 ha dydžio miško teritoriją, kurioje miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis. Planavimo iniciatorius UAB „Šindrona“ 2021 m. liepos 21 d. pasirašė iniciavimo sutartį Nr. A615-69/21 su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Yra gautos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti. Detaliojo plano sprendiniams pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir leido juos viešinti. Atlikus viešinimo procedūras, Detaliojo plano sprendiniai buvo pateikti planavimo sąlygas išdavusių institucijų derinimui. Derinimo metu buvo gauta pastabų, kurių dauguma yra ištaisytos. Be to, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydama spręsti klausimus dėl dviejų pastabų tikslingumo ir prašė šių veiksmų nereikalauti atlikti.

2.6.3. Pareiškėja 2024 m. spalio 1 d. kreipėsi į Vilniaus merą su prašymu inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano (TPD reg. Nr. T00086338) keitimą / koregavimą. Keitimo / koregavimo tikslas – žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0007:2513) 0,80 ha dalyje, kurioje yra esami pastatai, nustatyti urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinę zoną, galimas žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdus, statybos reglamentus (statinių aukštį, pastatų aukštų skaičių, užstatymo tankumą, užstatymo intensyvumą, galimas statinių paskirtis ir kitus teritorijos tvarkymo reglamentus). Tačiau, pasak pareiškėjos, atsakymas iki šiol nėra gautas.

2.7. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Departamentas, ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:

3.1. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad Inspekcija nepagrįstai neįvertino aplinkybių, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui 2021 m. birželio 17 d. priėmus sprendimą rengti sklypo (kadastro Nr. 0101/0007:2513) detalųjį planą ir šiuo metu planavimo procesui esant baigiamajame etape (vyksta sprendinių derinimas su sąlygas išdavusiomis institucijomis), bei jam pasibaigus, atsiras galimybė gauti statybą leidžiančius dokumentus ginčo statinių statybai, ir atsisakė atidėti ginčo statinių nugriovimą 12 mėnesių, ir mano, kad priimtas Sprendimas yra išsamus, todėl jo panaikinti, pasak Departamento, pagrindo nėra:

3.1.2. Inspekcija veikia Priežiūros įstatymo, Statybos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nustatytų sąlygų ribose, laikydamasi viešosios teisės principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta Inspekcijos teisė iki jos surašyto privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, pagal asmens prašymą, priimti sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Taigi teisės aktai Inspekcijai suteikia teisę pratęsti tik nepasibaigusius privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus.

Teisės aktai nenumato Inspekcijai kompetencijos pratęsti / atidėti teismo sprendimo vykdymo terminą. Tokia teisė pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį yra suteikta tik teismui. Inspekcija, įvertinusi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atidėtas teismo sprendimo vykdymo terminas pasibaigė ir patikrinusi EPP sistemos duomenis bei nustačiusi, kad nėra duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymo terminą, bei vadovaudamasi CPK 284 straipsniu, pagrįstai atsisakė pratęsti Pareiškėjos prašomą terminą. Pabrėžia ir tai, kad pareiškėjai puikiai buvo žinoma, kad teisė atidėti teismo sprendimo vykdymo yra teismo kompetencija. Šiuo atveju pareiškėja praleidusi galimybę teisminiu būdu pakartotinai atidėti teismo sprendimo vykdymo terminą bei siekdama vilkinti teismo sprendimo priverstinį vykdymą, iniciavo šį naują teisminį ginčą, todėl pareiškėjos veiksmai laikytini nesąžiningais.

3.1.3. Priėmus galutinį teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus, šalių ginčas dėl teisės yra užbaigiamas ir šalių teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu juo yra ir nustatomos, ir patvirtinamos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Teismo sprendimai, kuriais pareiškėjai yra nustatytas įpareigojimas nugriauti ginčo statinius ir kuriuose numatytos sprendimo nevykdymo pasekmės ir terminas per kurį turi būti vykdomas teismo sprendimas, yra įsiteisėję, todėl Pareiškėjai yra privalomi ir turi būti vykdomi, nes įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas, nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, negali būti toleruojamas.

3.1.4. Be to, pažymi, kad teisė spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo yra antstolio, bet ne vykdymo proceso dalyvių (šiuo atveju - pareiškėjos, Inspekcijos) kompetencija.

3.2. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti trumpą faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, pažymi, kad minėtas straipsnis turėtų būti taikomas kartu su kitomis teisės normomis, reglamentuojančiomis Inspekcijos vykdomą veiklą.

3.3. Taip pat pastebėtina ir tai, kad nors pareiškėja skunde teigia, jog siekia įteisinti ginčo statinius, todėl prašo atidėti terminą 12 mėn. ir Inspekcija skundžiamu Sprendimu šių aplinkybių neįvertino, tačiau nei prašyme Inspekcijai, nei skunde teismui pareiškėja nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kliudžiusių prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl teismo sprendimo vykdymo termino pratęsimo pateikti jo įvykdymo termino pabaigos (2023 m. gegužės 1 d.), jame nurodant svarbias priežastis, dėl kurių pareiškėja negali įvykdyti teismo sprendimo nustatytu terminu.

3.4. Pabrėžia, kad ginčijamame Sprendime yra išdėstyta pozicija, kad tik teismo kompetencija yra atidėti teismo sprendimo įvykdymo terminą, be to, Sprendimu jokie įpareigojimai pareiškėjos atžvilgiu nėra priimti. Atsakovo manymu, ginčijamo Sprendimo panaikinimas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių ir nesukurs materialinių teisių.

Atsiliepimas

3.5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Inspekcija, gavusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą, su 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymu Nr. 2D-13695 kreipėsi į antstolę A. S., prašydama inicijuoti priverstinį teismo sprendimo vykdymą pareiškėjos atžvilgiu (vykdomoji byla Nr. 0177/20/01185).

4.2. Pareiškėja su 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymu (DBSIS 2023-09-08 reg. Nr. 1D-17942) kreipėsi į Inspekciją, prašydama sprendimą dėl ginčo statinių nugriovimo atidėti 12 mėnesių laikotarpiui.

4.3. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 8 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. FOPPA-00-230908-00023 konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas pareiškėjos nėra įvykdytas.

4.4. Inspekcija, atsakydama į pareiškėjos prašymą, skundžiamu Sprendimu pareiškėjai paaiškino, kad Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atidėtas iki 2023 m. gegužės 1 d. teismo sprendimo vykdymo terminas pasibaigė. Be to, taip pat pažymėta, kad Inspekcijai nėra suteikta teisė sprendimu atidėti teismo sprendimo vykdymo ir tokia teisė, vadovaujantis CPK 284 straipsniu, yra suteikta tik teismui.

5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Pareiškėjos teigimu, atsakovas skundžiamame Sprendime neišsamiai išnagrinėjo susidariusią situaciją, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, į prašyme išdėstytus teiginius ir argumentus bei parengto detaliojo plano dokumentaciją, taip pat ir į 2023 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo metu dalyvavusių asmenų paaiškinimus, todėl mano, kad jai pasikreipus į Inspekciją su prašymu dėl ginčo statinių nugriovimo atidėti 12 mėnesių laikotarpiui, atsakovas nepagrįstai ginčijamu Sprendimu tokio jos prašymo netenkino.

7. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad:

7.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1316-600/2015 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-09442-2014-5) pagal ieškovės Inspekcijos ieškinį atsakovei Bendrovei (tretiesiems asmenims: VĮ Nemenčinės miškų urėdijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu (toliau – ir Teismo sprendimas), Inspekcijos ieškinį patenkino visiškai ir pareiškėjai buvo leista per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo šio Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių – 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastato, dviejų pavėsinių, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinės bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljono, esančių adresu: Nemenčinės pl. 164A, Vilniuje, projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Pareiškėjai per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, teismas įpareigojo Bendrovę savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo nurodyto 18 (aštuoniolikos) mėnesių termino pasibaigimo minėtus statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

7.2. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. gegužės 20 d., kai Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-622-450/2016) paliko pirmosios instancijos Teismo sprendimą nepakeistą.

7.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-1316-600/2015) Teismo sprendimo dalį, kurioje pareiškėjai buvo leista per 18 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastato, dviejų pavėsinių, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinės bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljono, esančių adresu: Nemenčinės pl. 164A, Vilniuje (toliau – ginčo statiniai), projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus, vykdymą atidėjo vienerių metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 20 d.,

7.4. Dar kartą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi Teismo sprendimo vykdymą atidėjo iki 2019 m. lapkričio 20 d.

7.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi Bendrovės prašymas dėl Teismo sprendimo atidėjimo buvo netenkintas. Bendrovei minėtą nutartį apskundus atskiruoju skundu, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi Bendrovės atskirąjį skundą atmetė. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartis įsiteisėjo, vadinasi, ir terminas savavališkai statybai įteisinti baigėsi (3 mėnesių terminas statiniams nugriauti baigėsi 2020 m. rugpjūčio 7 d.).

7.6. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 25 d. patikrinimo aktu Nr. 4D-2062 konstatavo, kad įsiteisėjęs Teismo sprendimas įvykdytas nebuvo, todėl Inspekcija, gavusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą, 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymu Nr. 2D-13695 kreipėsi į antstolę A. S., prašydama iniciuoti priverstinį teismo sprendimo vykdymą Bendrovės atžvilgiu (ko pasekoje, užvesta vykdomoji byla Nr. 0177/20/01185).

7.7. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolė A. S., vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-l316-600/2015 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, pagal kurį skolininkė – UAB „Šindrona“, 2021 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2021 m. liepos 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-18557-964/2021, leido Inspekcijai nugriauti ginčo statinius pareiškėjos lėšomis. Teismas taip pat skyrė pareiškėjai 300,00 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo ir 30,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nugriauti statinius neįvykdymo dieną, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo iki visiško sprendimo nugriauti statinius įvykdymo valstybės naudai.

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2S-2589-910/2021) minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą.

7.8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-1316-600/2015) atidėjo Teismo sprendimo vykdymą iki 2023 m. gegužės 1 d.

7.9. Vilniaus miesto apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. 2VP-18879-984/2023, be kita ko, nutarė tenkinti skolininko UAB „Šindrona“ prašymą ir atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13116-600/2015 dalies, kuria pareiškėjai buvo leista per 18 mėnesių parengti statinių projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, vykdymą 16 mėnesių terminui nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

8. Pažymėtina, kad atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, skundžiamame Sprendime Bendrovei paaiškino, kad Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atidėtas teismo sprendimo vykdymo terminas iki 2023 m. gegužės 1 d. pasibaigė, todėl patikrinusi EEP duomenis ir neradusi jokių naujų pareiškėjos prašymų dėl teismo sprendimo atidėjimo bei vadovaudamasi CPK 18 straipsniu ir Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo nuostatomis, patvirtintomis Inspekcijos viršininko 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-45, konstatavo, kad Teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1316-600/2015, yra neįvykdytas, t. y.: 1) 7,8 m x 7,5 m x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatas – nenugriautas; 2) 6 m x 15 m x 6,5 m vasaros kavinė – nenugriauta; 3) 10 m x 17 m x 3,6 m lauko paviljonas – nenugriautas. Taip pat Sprendime pažymėta, kad Inspekcijai nėra suteikta teisė sprendimu atidėti teismo sprendimo vykdymo. Tokia teisė, vadovaujantis CPK 284 straipsniu, yra suteikta tik teismui.

9. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiam tikslui; šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Teismas, įvertinęs ginčijamame Sprendime išdėstytą informaciją apie Teismo sprendimo vykdymo atidėjimą teisinio reguliavimo kontekste, pabrėžia, kad, iš tiesų, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo, o skundžiamas sprendimas iš esmės yra informacinio pobūdžio. Nepaisant to, kad jame nurodyta, jog jis yra skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, pareiškėjai bet kokiu atveju jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes, teismo vertinimu, Sprendimas yra informuojantis pareiškėją apie tai, kad šioje situacijoje atsakovas negali tenkinti (spręsti) dėl pareiškėjos pateikto prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą (ginčo statinių nugriovimo terminą 12 mėnesių). Pareiškėjai paaiškinta, jog ši teisė suteikta teismui ir, kaip teisingai atsakovas nurodęs, jog pareiškėja jau ne kartą gan aktyviai šia teise yra pasinaudojusi, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis, priimtomis 2018 m. sausio 27 d., 2019 m. vasario 13 d., 2022 m. rugsėjo 23 d., teismo sprendimo vykdymo terminas Bendrovei ne kartą buvo atidėtas. Sprendime atsakovas papildomai nurodęs, jog įsiteisėjęs Teismo sprendimas šiai dienai vis dar nėra įvykdytas.

10. Be to, kaip jau paminėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-18879-984/2023 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir atidėjo Teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1316-600/2015 dalies, kuria pareiškėjai buvo leista per 18 mėnesių parengti statinių projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, vykdymą 16 mėnesių terminui nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 20 d., taigi, vadinasi, Teismo sprendimo vykdymą atidėjus 16 mėnesių, spręstina, kad iš esmės pareiškėja yra pasiekusi norimą teigiamą rezultatą, kurio siekė kreipdamasi į teismą.

11. Teismo vertinimu, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat nustatyta, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą individualų administracinį aktą. Taigi nėra pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

12. Likusieji tiek pareiškėjos argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Pažymėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90, 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šindrona“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSigita FomičiovaGediminas Užubalis