Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-10 · Civilinė byla Nr. e2S-56-430/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
e2S-56-430/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Laudo“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-56-430/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23437-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3.; 3.1.9.5..; 3.3.2.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ (toliau – UAB „Juris LT“), atstovaujamos advokatės L. S., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29572-933/2018 pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laudo“ (toliau – UAB „Laudo“) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Tikkurila“ (toliau – UAB „Tikkurila“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. e2-29572-933/2018 pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Laudo“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Tikkurila“. 2018 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovės atstovei advokatei L. S. paskirta 150 Eur bauda už neatvykimą į teismo posėdį. 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi atmestas ieškovės atstovės prašymas dėl jai paskirtos baudos panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-29572-933/2018 atmetė ieškovės atstovės advokatės L. S. prašymą dėl jai paskirtos baudos panaikinimo.

2. Teismas nustatė, kad teismo posėdyje 2018 m. spalio 17 d. 09.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-29572-933/2018, kurioje advokatė L. S. atstovavo ieškovę UAB „Juris LT“. Į teismo posėdį ieškovės atstovė neatvyko, nors teismo šaukimas advokatei buvo įteiktas tinkamai. Šaukime buvo nurodyta, jog advokatės L. S. dalyvavimas teismo posėdyje yra pripažintas būtinu.

Šalies argumentai

3. Teismas padarė išvadą, kad nors ieškovės atstovė pateikė teismui prieš pat teismo posėdį prašymą dėl bylos nagrinėjimo ieškovui ir jo atstovei nedalyvaujant, tačiau prašyme nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl ieškovo atstovė advokatė L. S. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Tokių priežasčių ieškovės atstovė nenurodė ir prašyme dėl baudos panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas akcentavo, kad ieškovės atstovės dalyvavimas pripažintas būtinu, ieškovo atstovė yra advokatė – profesionali teisininkė, todėl privalėjo dalyvauti teismo posėdyje arba nurodyti svarbias nedalyvavimo priežastis. Teismo vertinimu, ieškovo atstovei neatvykus į teismo posėdį buvo pažeisti ekonomiškumo ir greito bylos išnagrinėjimo principai, nes teismas buvo priverstas dėl šių priežasčių atidėti bylos nagrinėjimą.

5. Pažymėjo, kad prašyme dėl paskirtos baudos panaikinimo pateikti paaiškinimai nesudaro pagrindo ne tik panaikinti ieškovo atstovei paskirtą baudą, bet ir ją sumažinti, nes ieškovo atstovei buvo paskirta ne maksimali įstatyme numatyta bauda, o pusė galimos skirti maksimalios baudos.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovo atstovė advokatė L. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29572-933/2018, prašydama panaikinti 2018 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti advokatei L. S. skirtą 150 Eur baudą, o nusprendus baudos nepanaikinti, atsižvelgiant atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, paskirtą baudą sumažinti nuo 150 Eur iki 50 Eur.

7. Apeliantė nurodė, kad nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, nes teismas nevertino ieškovės advokatės prašyme dėl baudos panaikinimo išdėstytų argumentų ir motyvų. Pažymėjo, kad ieškovės atstovė visą teismo procesą elgėsi sąžiningai, palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją viso teisminio proceso metu ir nė vienas advokatės procesinis veiksmas neužvilkino bylos nagrinėjimo. Ieškovo atstovė buvo pateikusi teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo ieškovui ir jo atstovei nedalyvaujant, prašyme aiškiai išdėstė ieškovo poziciją byloje.

8. Akcentavo, kad 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdis buvo atidėtas ne tik dėl ieškovės atstovės neatvykimo, tačiau ir dėl to, jog atsakovo atstovas pateikė prašymą pripažinti trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir šį prašymą teismas patenkino. Nurodytos aplinkybės reiškia, kad ne dėl ieškovės atstovės kaltės ar veiksmų buvo atidėtas minėtas teismo posėdis. Ieškovės atstovės veiksmuose nebuvo nesąžiningumo, nebuvo sutrikdytas teismo darbas ar užvilkintas bylos nagrinėjimas, dėl to ieškovo atstovei paskirta bauda turi būti panaikinta arba sumažinta iki minimalios.

9. Apeliantė pažymėjo, kad į 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdį neatvyko ir dėl to, kad nenorėjo didinti bylinėjimosi išlaidų, kurias privalėtų atlyginti atsakovas, nes atsakovo atstovas 2018 m. spalio 12 d. kreipėsi į ieškovės atstovę dėl taikos sutarties sudarymo nagrinėjamoje byloje, nurodydamas, kad atsakovas pripažįsta įsiskolinimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės atstovei nekilo papildomų abejonių dėl bylos aplinkybių ir nebuvo tikslo atvykti į teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-29572-933/2018, kuria atmestas ieškovės atstovės prašymas dėl jai paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-29572-933/2018 ieškovės atstovės dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu ir paskirtas kitas teismo posėdis 2018 m. spalio 17 d. 09.00 val. Tą pačią dieną ieškovės atstovei išsiųstas ir įteiktas per EPP sistemą teismo šaukimas dėl dalyvavimo šiame teismo posėdyje. Šaukime buvo nurodyta, jog advokatės L. S. dalyvavimas teismo posėdyje yra pripažintas būtinu. 2018 m. spalio 17 d. prieš teismo posėdį teisme gautas ieškovės advokatės L. S. prašymas, kuriuo prašoma civilinę bylą nagrinėti 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdyje ieškovui ir jo atstovei nedalyvaujant. Ieškovės atstovė advokatė L. S. į paskirtą 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdį neatvyko, paskirtas teismo posėdis buvo atidėtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi paskyrė ieškovės atstovei 150 Eur baudą. 2018 m. lapkričio 12 d. ieškovės atstovė pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės atstovės prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo.

15. Bauda – tai procesinė teisinė sankcija ir viena iš teismo nuobaudų rūšių, išreikšta proceso įstatyme nustatyta pinigų suma (CPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 246 straipsnyje reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. CPK 246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki trijų šimtų eurų baudą.

16. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taip pat bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą. Dėl to teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

17. Nagrinėjamu atveju iš 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-29572-933/2018 informacinės pažymos matyti, jog teismas atidėjo bylos nagrinėjimą dėl ieškovės atstovės neatvykimo. Nors 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdyje buvo tenkintas atsakovo procesinis prašymas dėl trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, tačiau, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagrindas šio teismo posėdžio atidėjimui buvo ieškovės atstovės neatvykimas. Svarbu tai, kad ieškovės atstovė prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje išsiuntė 2018 m. spalio 16 d. 17 val., teismo posėdis vyko 2018 m. spalio 17 d. 9.00 val., atsakovo prašymas dėl trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu buvo pateiktas žodžiu, šio teismo posėdžio metu, t.y. po to, kai ieškovės atstovė jau buvo informavusi apie savo nedalyvavimą, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Taigi, teismo posėdis, esant galiojančiai nutarčiai dėl ieškovės atstovės dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, būtų atidėtas nepriklausomai nuo kitų procesinių prašymų išsprendimo.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atstovė nei prašyme dėl baudos panaikinimo, nei atskirajame skunde, nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl ko neatvyko į teismo posėdį. Aplinkybės, susijusios su siekiu sumažinti bylinėjimosi išlaidas ieškovės atstovei nedalyvaujant teismo posėdžiuose ar manymas, kad bus sudaryta taikos sutartis, nelaikytinomis svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis ieškovės atstovės nedalyvavimą teismo posėdyje, o vertintinos kaip teismo priimto procesinio sprendimo kvestionavimas ir jo nepaisymas.

19. Kaip minėta, pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį baudą už neatvykimą į teismo posėdį teismas turi teisę skirti šalies atstovui. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė, būdama profesionali teisininkė – advokatė, veikė nepakankamai atidžiai ir ignoravo procesinį sprendimą. Ieškovės atstovės pateikti argumentai negali pateisinti situacijos, kad teismo posėdis atidėtas dėl jos kaltės, teismas taip pat neturėjo galimybės priimti sprendimo už akių. Dėl to teismas, atidėdamas šiuo atveju bylos nagrinėjimą, turėjo pagrįstą teisinį pagrindą svarstyti, ar dėl tokio ieškovės atstovės elgesio nėra pagrindo skirti jai CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytą baudą. Teismas paskyrė 150 Eur baudą.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Ieškovės atstovės neatvykimas į teismo posėdį, pripažinus jos dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Apeliantė nenurodė svarbių neatvykimo priežasčių, teismo posėdis buvo atidėtas, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė apeliantei baudą.

21. Sprendžiant dėl baudos dydžio, pažymėtina, kad apeliantė, išreikšdama prašymą (nepanaikinus baudos) paskirtą baudą sumažinti, šio prašymo taip pat pakankamai nepagrindė, nepateikė jokių ieškovės atstovės finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju įstatymas numato galimybę skirti baudą iki 300 Eur, o paskirta bauda 150 Eur, sudaro pusę galimos skirti maksimalios baudos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės atstovės prašymą paskirtą baudą sumažinti.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės atstovės advokatės L. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-29572-933/2018 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Braždienė