Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-195-256/2013

Teisėja Jolanta Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-57-2-00072-2008-4 Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.24.1.; 2.1.15.; 2.4.; 2.4.5.2.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.

2013 m. gegužės 31 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros ir civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. išteisintas pagal BK 270str. 2d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. išteisintas dėl to, kad 2008-06-02, nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4str. 1d. reikalavimus, numatančius, kad „<<atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu>>“; Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 5str. 1d. reikalavimus, numatančius, kad „<<atliekos turi būti tvarkomos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai>>“; Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8str. 1d. reikalavimus, numatančius, kad „<<atliekos turi būti saugomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai>>“; Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8str. 2d. reikalavimus, numatančius, kad „<<atliekų saugojimo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus>>“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 4p. reikalavimus, numatančius, kad „<<šiomis taisyklėmis privalo vadovautis veiklos vykdytojai, kuriems pagal šiose taisyklėse nustatytą tvarką būtina gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą>>“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 7.2p. reikalavimus, numatančius, kad „<<leidimus šalinti ar naudoti atliekas privalo gauti šios veiklos vykdytojai>>“; Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 2 priedo 8p. reikalavimus, numatančius, kad „<<veiklos vykdytojai, eksploatuojantys stacionarius ūkinės veiklos objektus, kurie nepriskiriami prie šių taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti leidimą, kai šalinamos ar naudojamos (išskyrus tas įmones, kurios perdirba tik savo gamybos metu susidariusias nepavojingas atliekas) atliekos>>“; Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 2p. reikalavimus, numatančius, kad „<<draudžiama atliekas naudoti ir šalinti šiose taisyklėse nenurodytais būdais>>“ bei pasitelkęs F. D. (F. D.), kuris dėl šios veikos nėra kaltas ir kuris vykdydamas E. B. žodinį nurodymą vikšriniu traktoriumi DT-75, v/n (duomenys neskelbtini), nustūmė ir užkasė (užvertė žemės gruntu) nenustatytų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iki 2008-05-26 neteisėtai atgabentas ir A. B. bei M. S. (M. S.) žemės sklypuose išpiltas atliekas (žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. B., buvo išpilta 54,5 m³ augalinės kilmės – medžių kelmų atliekų ir 452,47 m³ statybinių atliekų; žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame M. S., buvo išpilta 20 m³ statybinių atliekų ir 5 m³ buitinių atliekų) į A. B. žemės sklype iškastas duobes ir į M. S. žemės sklype neteisėtai iškastą 50 m ilgio, 40 metrų pločio ir 4 metrų gylio iškasą, dėl kurios neteisėto iškasimo ir žemės gelmių naudojimo taisyklių pažeidimo M. S. nubaustas pagal ATPK 53str. 1d. 750 Lt bauda, ko pasėkoje dėl užteršto žemės paviršiaus ir jo gilesnių sluoksnių minėtuose sklypuose; sunaikinto aplinkos natūralaus grunto (jo struktūros), sumaišant jį su šiomis atliekomis; kilusios grėsmės gruntinių vandenų užteršimui ir 877074,34 Lt padarytos žalos aplinkai - atsirado sunkių padarinių aplinkai.

E. B. pagal BK 270str. 2d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniu skundu prokuratūra prašo nuosprendį panaikinti, E. B. pripažinti kaltu pagal BK 270str.2d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) iš kaltinimo pašalinant sunkaus padarinio aplinkai požymį - 877 074,34 litų žalą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 75str., bausmės vykdymą atidėti 3 metams, skirti įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir baudžiamojo poveikio priemonę - 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, civiliniam ieškovui pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas konstatavo, jog atliekos buldozeriu buvo perstumtos iš vieno sklypo į kitą, o ne užkastos, nors tai turėjo konstatuoti ekspertas – trasologas. E. B. inkriminuota neteisėta atliekų šalinimo procedūra neišvengiamai būtų sukėlusi kaltinime nurodytus padarinius, nes buvo iškastos didelės duobės, aplink kurias buvo supiltos atliekos, kurios net perstumiant buldozeriu į kitą vietą būtų suverstos į duobes ir užkastos žemės gruntu į gilesnius sluoksnius. E. B. kaltė įrodyta patikrinimo aktais, vaizdo įrašu, kompaktinių diskų informacijos išklotinėmis, įvykio vietos apžiūros protokolais, žalos dydžio nustatymo medžiaga. Sunkūs padariniai aplinkai nustatyti Vilniaus rajono agentūros pažyma dėl žalos, padarytos neteisėtai šalinant atliekas paskaičiavimo ir raštu, S. T. parodymais, Aplinkos apsaugos agentūros raštu. Be to, teismas galėjo savo iniciatyva skirti reikiamą ekspertizę. Nuosprendyje nurodytos tik kaltinamajam naudingos aplinkybės ir nutylėta, kad E. B. agentūroje buvo išaiškinta atliekų tvarkymo tvarka, ką patvirtino E. B. ir liudytojai M. B. bei S. T.. Liudytojas S. T. teisme paaiškino kokiu būdu buvo atlikti atliekų kiekio (tūrio), rūšies matavimai, kuo pasireiškė sunkūs padariniai aplinkai. Teisme E. B. negalėjo paaiškinti, kodėl atliekas, sumaišytas su gruntu, suvertė į M. S. sklype iškastą iškasą (karjerą), nors galėjo tik perstumti į kitą sklypo dalį, kur nėra iškasos, ir palikti žemės paviršiuje. Kilus abejonių dėl BK 270str. 2d. numatytų padarinių teismas turėjo svarstyti klausimą dėl veikos perkvalifikavimo į BK 270str. 1d. ar 3d., nes įvertinus atliekų kiekį, rūšis, veikos padarymo būdą, padarinius akivaizdu, kad padaryta žala aplinkai. Iš kaltinimo šalintinas didelės 877 074, 34 litų žalos požymis, nes nėra galimybės atriboti kokio dydžio žala aplinkai padaryta savavališkai įrengiant sąvartyną nuo atliekų užkasimo. Teismas padarė ir BPK pažeidimus, nes atnaujinęs įrodymų tyrimą nagrinėjo bylą nedalyvaujant civilinio ieškovo atstovui ir prokurorui neleido susipažinti su posėdžio protokolu.

Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas prašo nuosprendį panaikinti, E. B. nuteisti pagal BK 270str. 2d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir išnagrinėti civilinį ieškinį. E. B. padarė 877074,34 litų žalą aplinkai, nes jo neteisėtais veiksmais aplinka užteršta augalinės kilmės, statybinėmis ir buitinėmis atliekomis. Pašalinus atliekas į gilesnius žemės sluoksnius yra užteršta natūrali gamtinė aplinka, dėl to nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad nekilo sunkių padarinių aplinkai. Neteisėtai užkasus atliekas į gilesnius žemės sluoksnius buvo užterštas gruntas ir sunaikinta natūrali žemės grunto struktūra. Buldozeriu pašalinus atliekas į duobes ir uždengus jas žemės gruntu jos neišvengiamai yra sumaišytos su tos vietovės natūraliu smėlingu (biriu) žemės gruntu. Užkastos atliekos nėra izoliuotos nuo aplinkos, jos pašalintos užteršiant gamtinę aplinką (žemės gruntą ir gilesnius jo sluoksnius). Po E. B. neteisėtų veiksmų atliekos atsidūrė po žeme ir atsirado naujas neigiamas poveikis gamtinei aplinkai, t.y. buvo sunaikinta natūrali žemės grunto struktūra, atsirado reali grėsmė gruntinio vandens užteršimui. Atliekų iškasimas ir grunto išvalymas nuo atliekų reikalauja žymiai didesnių sąnaudų, nei atliekų surinkimas nuo žemės paviršiaus. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimai taikomi tik atliekas tvarkančioms įmonėms. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2str. 17p. atliekų turėtoju laikomas atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, šių taisyklių 4p. nurodyta, kad jos taikomos atliekų turėtojams. E. B. veikė būtent kaip atliekų turėtojas ir neteisėtas jų tvarkytojas. Teismas padarė BPK pažeidimus, nes atnaujinęs įrodymų tyrimą nutarė tęsti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant civilinio ieškovo atstovui S. T., nors jis padarė vaizdo įrašus ir galėjo paaiškinti juose užfiksuotas aplinkybes. Teismas ėmėsi iniciatyvos aiškinti, kas užfiksuota vaizdo medžiagoje ir ją netinkami komentavo, nors teismo posėdžiuose ši medžiaga nebuvo nagrinėta, todėl šališkai tyrė bylos įrodymus, nevertino liudytojų parodymų ir netinkamai išnagrinėjo bylą. Tyrimo metu nustatyta, kad atliekos pašalintos (užkastos) dviejose vietose, tai parodė liudytojai M. S., H. S., V. S.. E. B. žinodamas, kad šios atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkytojui, tyčia organizavo jų nustūmimą ir užkasimą, taip išvengdamas papildomų rūpesčių jas tinkamai sutvarkyti ir sukeldamas sunkius padarinius gamtinei aplinkai. Tai įrodo patikrinimo aktai, vaizdo medžiaga, liudytojų parodymai ir kiti įrodymai, todėl nebuvo būtinybės imti atliekų mėginių, daryti jų tyrimų ir jų rūšiuoti. Atliekų kiekis nustatytas objektyviai pagal esamas galimybes ir turimomis techninėmis priemonėmis. Teismas pažeidė rungimosi principą, padarė esminius BPK pažeidimus, buvo šališkas ir nepagrįstai paliko nenagrinėtą civilinį ieškinį.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Nuosprendžio išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, nuosprendis turi atitikti BPK 305str. reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl išvadų pagrįstumo. Teisėjai vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, turi būti kruopščiai ištirtos visos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, renkami ir tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymais tik nustatęs, kad: 1) duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20str. nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimai rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių, t.y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo.

Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, įrodymus vertino atsietai arba nepagrįstai kaip patikimus ar nepatikimus, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems iš jų visai neteikė reikšmės, tuo pažeidė BPK 20str. 5d. reikalavimus ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių E. B. kaltę pagal BK 270str. 1d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija).

Tai, kad E. B. pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, matyti iš patikrinimų aktų, liudytojų parodymų, vaizdo medžiagos ir kitų bylos duomenų.

Iš E. B., M. S. parodymų (t. 3, b. l. 190-191, t. 4, b. l. 8-10), patikrinimo akto (t.2, b.l. 144) matyti, kad M. S. žemės sklype įrengė nelegalų karjerą. Iš nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad 2008-03-31 M. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, greta sodybos, neturint leidimo ir savininkui leidus, neteisėtai iškastas 50 m ilgio, 40 m pločio, 4 m gylio žvyro karjeras (iškasa) ir neteisėtai išvežta 8000 m³ žvyro - smėlio. Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 53str. 1d., M. S. nubaustas 750 Lt bauda (t. 2, b. l. 152).

Be to, nustatyta, kad M. S. neteisėtame žvyro karjere ir jo bei A. B. žemės sklypuose buvo neteisėtai supiltos statybinės, buitinės ir augalinės kilmės atliekos. Šią aplinkybę patvirtina E. B., S. T., M. B. ir liudytojų A. B., A. B., F. D., D. G., V. S., M. S., H. S. parodymai, E. B. pranešimas Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrai (t. 1, b. l. 4), prokuratūros raštai dėl pareiškime nurodytų faktų patikrinimo (t. 1, b. l. 5-7), J. S. paaiškinimas (t.1 b.l.8), patikrinimo aktas Nr. 89 (t.1, b. l. 11-12), kompaktinio disko informacijos išklotinė (nuotraukos), kurioje užfiksuota vaizdinė medžiaga apie žemės sklypuose supiltas atliekas, iškastas duobes (t.2, b. l. 188-200, t.3, b. l. 1-16) ir apeliacinės instancijos teisme peržiūrėta vaizdo medžiaga.

Iš patikrinimo akto Nr. 124 matyti, kad A. B. žemės sklype yra supiltos atliekos, kurių kiekis yra 506,97 m³ (54,5m³ - augalinės kilmės atliekų, 452,47 m³ - statybinių atliekų). M. S. žemės sklype yra supiltos atliekos, kurių kiekis yra 25 m³ (20 m³ - statybinių atliekų ir 5 m³ - komunalinių (buitinių) atliekų) (t.1, b. l. 10).

Civilinio ieškovo atstovas S. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad atliekų kiekių matavimus atliko naudodamasis GPS prietaisu ir ilgio matavimo rulete, atliekų plotą nustatė GPS prietaiso pagalba. Atliekos buvo sukrautos nelygiai, todėl ruletės pagalba nustatė vidutinį dydį, apskaičiavo kelmų kiekį, vizualiai nustatė jų tūrį. Didžioji atliekų dalis buvo A. B. sklype, kita – prie keliuko. Prie A. B. sklype buvusių atliekų buvo pailga 2-3 metrų gylio duobė, kurioje jau buvo dalis atliekų, tačiau jų kiekio nematavo. Patikrinimo metu atliekas išrūšiavo vizualiai, jų svorį nustatė mažesnį negu vidutinį. Dėl buitinių atliekų užklausė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo agentūrą, dėl statybinių - Statybos projektavimo institutą, augalinės kilmės atliekas vertino pagal lentelę, imdamas mažiausią medienos tankį, vadovavosi metodikos formule ir tarifais (t.3, b. l. 165-168).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Vilniaus rajono agentūros atstovas S. T. parodė, kad apskaičiuodamas atliekų kiekį iš pradžių nustatė A. B. sklype buvusios atliekų krūvos plotą ir aukštį. Plotą matavo GPS prietaisu, nustatė apie 5-6 arus atliekų, ėmė 1 metro aukštį, nors jis buvo žymiai didesnis. Matuojant dalyvavo seniūnijos darbuotoja. Apskaičiuodamas atliekų kiekį rėmėsi mažiausiais matmenimis, kurie tik galėjo būti. Atskirų rūšių atliekų kiekius paskaičiavo kubiniais metrais, o svorį nustatė remdamasis statybinių atliekų lyginamuoju svoriu, Vilniaus atliekų tvarkymo centro pateikta informacija ir medienos svorio apskaičiavimo lentelėje nurodytu mažiausiu medienos tankiu. Taikydamas formulę apskaičiavo statybinių, buitinių ir augalinės kilmės atliekų kiekius. Buitinės atliekos gulėjo ant nelegalaus karjero šlaito, todėl nebuvo galimybės išmatuoti tikslų jų plotį, tačiau Aplinkos ministerija išaiškino ir metodikoje numatyta, kad tam tikrais atvejais galima nustatyti vizualiai.

Ikiteisminio tyrimo metu Aplinkos apsaugos agentūros atstovas S. T. išsamiai parodė, kokiu būdu ir kaip nustatė atliekų kiekius (t.1, b. l. 60-62, 63-66, 67-69, 71-73), dėl jų dydžių apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių.

Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad E. B. inkriminuotas atliekų užkasimas (užvertimas žemės gruntu) nepasitvirtino.

E. B. parodė, kad A. B. įgijus nuosavybės teisę į žemės sklypą, dalis atliekų atsidūrė sūnaus sklype. Jis buvo iškviestas į Vilniaus rajono agentūrą, tačiau jam niekas nepaaiškino, kokiu būdu galima pašalinti atliekas, dėl to jis pasamdė F. D., kuris atliekas per keliuką buldozeriu nustūmė į M. S. sklypą, žemės ir akmenų kalniuką nustūmė į duobę (t.4 b.l.8-10). Apeliacinės instancijos teisme E. B. parodė, kad pasamdė buldozerį ir pastūmė šiukšles per keliuką į M. S. sklypą, kad jos negulėtų sūnaus sklype, kur buvo nedidelė duobė, maždaug 3x5 m pločio ir 2,5 m gylio. Šią duobę buldozeris užstumdė žemėmis, tačiau atliekos sumaišytos su gruntu nebuvo.

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso žemės sklypas, kuris ribojasi su M. S. sklypu. Jo sklype buvo atliekos. Vilniaus rajono agentūroje dalyvaujant tėvui jam buvo išaiškinta, kad reikia sutvarkyti atliekas. Vėliau su tėvu nusprendė, kad atliekas galima užstumdyti ir E. B. susitarė su pažįstamu, kad šis jas sustumdytų (t1. b.l.102-104).

Liudytojas F. D. parodė, kad E. B. paprašius atliekas nustūmė į didelę duobę kartu su gruntu ir užlygino duobę (t.3, b. l. 150-151).

Liudytojas M. S. parodė, kad A. B. sklype buvo duobė, į kurią atliekos iš karto buvo užkasamos, o kurios netilpo į duobę, per keliuką buvo nustumtos į M. S. karjerą ir užstumdytos žemėmis. Vilniaus rajono agentūroje jiems buvo paaiškinta, jog atliekas reikia išvežti, bet neužkasti (t.3, b. l. 190-191).

Liudytoja H. S. parodė, kad atliekas buldozeris nustūmė į M. S. karjerą ir ant jų užstūmė žemę. A. B. sklype šalia šiukšlių buvo iškasta duobė, į kurią E. B. užkasė šiukšles (t.3, b. l. 191-192).

Liudytoja V. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynystėje su M. S. sklype buvo iškasta duobė ir primėtyta šiukšlių. E. B. kažko paprašė sutvarkyti šiukšles. Matė, kad šiukšlės buvo nustumtos į karjerą. Šiukšlės buvo ant E. B. sūnaus žemės. Šalia šiukšlių buvo duobė ir po to duobės nebeliko, ji buvo sulyginta, matė stūmimo žymes (t.3 b.l.164-165).

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Vilniaus rajono agentūroje E. B. buvo išaiškinta, kad jo sūnaus žemės sklype esančių atliekų negalima užkasti, o būtina jas atiduoti atliekų tvarkymą atliekančioms įmonėms (t.1, b. l. 80-81).

Iš patikrinimo akto Nr. 137 matyti, kad žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) anksčiau buvusios statybinės, augalinės kilmės ir buitinės atliekos yra užkastos (sustumtos į duobes) tuose pačiuose žemės sklypuose, dalis atliekų užkasta žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kita dalis - žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 20).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad M. S. žemės sklype 80 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo yra didelė duobė (iškasa), kurios šlaite (nuo privažiavimo keliuko) ir dugne matomi įvairūs naudoti daiktai ir statybinės atliekos, kituose duobės šlaituose matomas natūralus gruntas, dalis atliekų yra susimaišę su natūraliu gruntu, šlaito viršutinėje dalyje yra supiltos medžių ir žievių atliekos (t.1, b. l. 142-151). Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad M. S. žemės sklype atkasant duobės pakraščius yra statybinės šiukšlės: celofanas, šiferio, akmens vatos, silikato blokelių ir silikatinių plytų gabaliukai, putų polistirolas, dalis šiukšlių yra žemės paviršiuje, ant duobės šlaito ir jos apačioje, t.y. plastikas, medžių drožlių plokščių gabaliukai, automobilių padangos ir plastikinės automobilių dalys, einant duobės kraštu jaučiamas plastmasės girgždėjimas. A. B. žemės sklypas yra apžėlęs aukšta žole, žemės paviršiuje yra statybinės šiukšlės, asbestinio šiferio, silikato blokelių, putų polistirolo, akyto betono gabaliukai, gumos juostos. Šiame sklype buvo vykdomi sistemingi, paviršiniai (apie 20 cm gylio), kasinėjimai, kurių metu aptiktos statybinės šiukšlės: silikatinės plytos, šiferio, plastiko gabaliukai, plytų, celofano gabalėliai, guma, armatūra, armatūrinė viela ir kitos atliekos (t.1, b. l. 152-191).

Kompaktinio disko informacijos išklotinėje užfiksuota vaizdinė medžiaga (nuotraukos) apie žemės sklypuose užkastas atliekas (t.2, b. l. 188-200, t.3, b. l. 1-16).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiūrint vaizdo medžiagą civilinio ieškovo atstovas S. T. parodė, kad atliekos kartu su žemės gruntu buvo nustumtos į nelegalų karjerą, po stūmimo nebeliko žolės ir A. B. sklype buvusios duobės, dauguma atliekų buvo užkastos, A. B. sklype buvusios duobės vietoje atlikus kasinėjimus buvo aptiktos atliekos sumaišytos su gruntu.

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus ir peržiūrėtą vaizdo medžiagą, darytina išvadą, kad E. B. kaltė visiškai įrodyta. Visos žemės sklypuose buvusios statybinės, buitinės ir augalinės kilmės atliekos buldozeriu buvo nustumtos į M. S. ir A. B. žemės sklypuose buvusias duobes ir užverstos žemės gruntu, o tai neginčytinai laikytina atliekų užkasimu.

Nusikaltimo, numatyto BK 270str. 2d., sudėtis yra materialioji ir jo būtinas požymis yra padariniai, kurie pasireiškia fizinės ir materialinės žalos padarymu. Šie padariniai yra vertinamieji ir išreiškiami tokiais požymiais, kaip didelė žala ar kiti sunkūs padariniai, kurių požymių vertinimas yra teismų diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-25/2009).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6str., 3str. 10p., aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijai pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai – regionų aplinkos apsaugos departamentai, kurių pareigūnai nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą aplinkai žalą.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32str. 3p. numatyta, kad pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis arba netiesioginis neigiamas poveikis žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes). Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2str. numato, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė. Gilesni žemės sluoksniai ir gruntiniai vandenys, kaip sudėtiniai saugotinų gamtos objektų komponentai, saugomi įstatymų ir poįstatyminių aktų.

Iš Vilniaus rajono agentūros rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), užkasus atliekas į duobes, aplinka užteršta augalinės kilmės, statybinėmis ir komunalinėmis (buitinėmis) atliekomis. Pašalinus atliekas į gilesnius žemės sluoksnius (į duobes) yra užteršta natūrali gamtinė aplinka. Atliekų užkasimas į gilesnius žemės sluoksnius sukėlė sunkius padarinius - sunaikino natūralią žemės grunto struktūrą. Pašalinus atliekas, stumdant buldozeriu į duobes ir uždengiant žemės gruntu, jos neišvengiamai yra sumaišytos su tos vietovės natūraliu smėlingu (biriu) žemės gruntu. Užkasus, atliekos nebuvo izoliuotos nuo natūralaus žemės grunto, todėl galima teigti, kad užkastos atliekos yra sumaišytos su natūraliu žemės gruntu ir sunaikinta gilesnių žemės sluoksnių natūralaus grunto struktūra. Atliekų iškasimas ir grunto išvalymas nuo atliekų, kai atliekos pašalintos jas užkasant, reikalauja daugiau papildomų sąnaudų nei atliekų surinkimas nuo žemės paviršiaus (t.1, b. l. 135-136).

Aplinkos apsaugos agentūros rašte nurodyta, kad sustumdant atliekas į duobes ir jas užkasant, t.y. sumaišant žemės gruntą su statybinėmis ir buitinėmis atliekomis, atsirado neigiamas grunto funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ir žmonėms pablogėjimas (t.2, b. l. 177).

Apeliacinės instancijos teisme civilinio ieškovo atstovas S. T. parodė, kad sunkūs padariniai aplinkai pasireiškia ir tuo, kad gruntas ir visi gamtos ištekliai priklauso valstybei. Privataus sklypo savininkas turi teisę naudotis gruntu, bet jis neturi teisės jame užkasti atliekas. Šiuo atveju gruntas yra sugadintas, nes tarp atliekų esančio grunto negalima išrinkti, naudojant cheminius procesus irgi negalima išimti, o fizinis procesas kainuoja daugiau nei grunto ir atliekų išvežimas į sąvartyną. Gruntas sumaišytas su atliekomis ir tai yra negrįžtamas procesas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus rajono agentūros atstovas S. T. parodė, kad atliekos buvo užkastos į gilesnius žemės sluoksnius, ko pasėkoje negrąžinamai sunaikintas aplinkos natūralus gruntas (jo struktūra), sumaišant jį su statybinėmis ir buitinėmis biriomis atliekomis. Aplinkos natūralus gruntas neišsivalys savaime nuo atliekų, todėl reikalingas grunto mechaninis apdorojimas. Duobėse esančios atliekos nėra izoliuotos nuo natūralaus grunto, kritulių, patenkančių per paviršių į gilesnius žemės sluoksnius, ko pasėkoje gali būti teršiami ir gruntiniai vandenys (t.1, b. l. 67-69).

Iš aptartų įrodymų matyti, kad dėl neteisėto atliekų pašalinimo būdo ir labai didelio atliekų kiekio bei rūšies galėjo atsirasti sunkūs padariniai aplinkai, tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, jog jie atsirado. Byloje neatliktas žemės sklypų paviršiaus ir gilesnių jo sluoksnių grunto tyrimas, todėl nėra aišku, ar jis iš tikrųjų buvo užterštas. Nustatyta, kad kilo grėsmė gruntinių vandenų užteršimui, tačiau byloje nėra duomenų, jog jie buvo užteršti.

Be to, negalima daryti neginčytinos išvados, kad aplinkai buvo padaryta didelė žala. Vilniaus rajono agentūros rašte nurodyta, kad padaryta žala aplinkai įvertinta 877 074,34 litais (t.1, b. l. 135-136), tačiau iš kitų agentūros raštų matyti, kad aplinkai padarytą žalą agentūros atstovas apskaičiavo tris kartus ir kiekvieną kartą nurodė skirtingus jos dydžius, nuolat juos didindamas (t.1, b. l. 24, 131-132, 137-138), todėl teismui kyla abejonių dėl teisingo žalos dydžio apskaičiavimo. Be to, E. B. inkriminuotas tik neteisėtas atliekų pašalinimo būdas, ikiteisminis tyrimas nenustatytų asmenų atžvilgiu atskirtas į atskirą tyrimą, tačiau ieškinys dėl visos 877 074,34 litų aplinkai padarytos žalos pareikštas vienam E. B..

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad dėl užteršto žemės paviršiaus ir jo gilesnių sluoksnių minėtuose sklypuose, sunaikinto aplinkos natūralaus grunto (jo struktūros), sumaišant jį su atliekomis, kilusios grėsmės gruntinių vandenų užteršimui ir padarytos žalos aplinkai galėjo atsirasti sunkių padarinių aplinkai dėl E. B. neteisėtų tyčinių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, E. B. nusikalstama veika iš BK 270str. 2d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) perkvalifikuojama į BK 270str. 1d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija).

BK 270str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą. Norma yra blanketinė, jos turinys atskleistas gamtos apsaugos klausimus reglamentuojančiuose įstatymuose. Šio nusikaltimo objektyvųjį požymį apibūdina gamtos apsaugos įstatymų pažeidimas, todėl sprendžiant klausimą dėl šio nusikaltimo sudėties buvimo būtina nustatyti, kokie gamtos apsaugos įstatymų reikalavimai yra pažeisti.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2str. 11d. numato, kad atliekų turėtojas yra atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Vadovaujantis šia nuostata, E. B. yra atliekų turėtojas, kadangi iš VĮ „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atliekos, nuosavybės teise priklauso A. B. (t.1, b. l. 26-27). E. B. viso proceso metu kategoriškai teigė, kad jis veikė A. B. vardu, visus klausimus derino su sūnumi ir veikė pagal A. B. žodinį įgaliojimą, todėl atitinka atliekų turėtojo sąvoką.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. B. negali būti inkriminuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 4p., 7.2p., 2 priedo 8p. ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 2p. reikalavimų pažeidimai, yra nepagrįsta.

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 4p. numatyta, kad šis normatyvinis dokumentas privalomas visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems pagal šiose Taisyklėse nustatytą tvarką būtina gauti Integruotos taršos prevencijos ir kontrolės leidimą. E. B., nustumdamas atliekas į duobes ir užkasdamas (užversdamas žemės gruntu), veikė kaip neteisėtas atliekų tvarkytojas, kadangi neturėdamas tokiems veiksmams atlikti būtino leidimo, neteisėtai jas pašalino, nepaisant to, kad E. B. Vilniaus rajono agentūroje buvo išaiškintas teisėtas atliekų sutvarkymo būdas.

Iš Vilniaus rajono agentūros rašto matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2str. 10d., 12d. ir 14d., atliekų šalinimas yra atliekų tvarkymo būdas, nurodytas minėto įstatymo 3 priede, o atliekų tvarkytoju gali būti tik įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas. Atliekų šalinimui ar naudojimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. Dl-330 patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių" 4p., 7.2p., 2 priedo 8p. reikalavimais, veiklos vykdytojas privalėjo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą atliekų šalinimui. (duomenys neskelbtini), jokiam juridiniam ar fiziniam asmeniui Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neišdavė leidimo atliekų naudojimui ar šalinimui. Atliekų išvertimas ant žemės ar po žeme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3 priedu, yra priskiriamas prie atliekų šalinimo būdo, kuris leidžiamas tik tuo atveju, kai veiklos vykdytojas turi nustatyta tvarka leidimą atliekų šalinimui. Šalinant (laikant, nustumiant, užkasant) atliekas (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4str. 1d., 5str. 1d., 8str. 1d. ir 2d. bei Lietuvos Respublikos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. Dl-330 patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių" 4p., 7.2p., 2 priedo 8p. reikalavimai (t.1, b. l. 126).

Vilniaus rajono agentūros rašte nurodyta, kad užkasant atliekas (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose yra pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 2p. reikalavimai, kadangi šiuo atveju atliekos yra pašalintos ne atliekų šalinimo įrenginyje. Toks šalinimo būdas yra draudžiamas. Taip pat pažeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4str. 1d., 5str. 1d. ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9str. ir 23str. reikalavimai. Atliekų naudojimui ar šalinimui išduodami Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, be kurių nei fiziniai, nei juridiniai asmenys negali naudoti arba šalinti atliekų. Taigi, yra pažeisti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. Dl-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 4p., 7.2p., 2 priedo 8p. reikalavimai (t.1, b. l. 135-136).

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad E. B. pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4str. 1d., 5str. 1d., 8str. 1d., 8str. 2d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 4p., 7.2p., 2 priedo 8p. ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 2p. reikalavimus, o būtent: 2008-06-02, nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4str. 1d., 5str. 1d., 8str. 1d., 8str. 2d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 4p., 7.2p., 2 priedo 8p. ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 2p. reikalavimus bei pasitelkęs F. D., kuris vykdydamas E. B. žodinį nurodymą vikšriniu traktoriumi DT-75, v/n (duomenys neskelbtini), nustūmė ir užkasė (užvertė žemės gruntu) nenustatytų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iki 2008-05-26 neteisėtai atgabentas ir A. B. bei M. S. žemės sklypuose išpiltas atliekas (žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išpilta 54,5 m³ augalinės kilmės – medžių kelmų atliekų ir 452,47 m³ statybinių atliekų; žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išpilta 20 m³ statybinių atliekų ir 5 m³ buitinių atliekų) į A. B. žemės sklype iškastas duobes ir į M. S. žemės sklype neteisėtai iškastą 50 m ilgio, 40 metrų pločio ir 4 metrų gylio iškasą, dėl kurios neteisėto iškasimo ir žemės gelmių naudojimo taisyklių pažeidimo M. S. nubaustas pagal ATPK 53str. 1d. 750 Lt bauda, ko pasėkoje dėl užteršto žemės paviršiaus ir jo gilesnių sluoksnių minėtuose sklypuose, sunaikinto aplinkos natūralaus grunto (jo struktūros), sumaišant jį su šiomis atliekomis, kilusios grėsmės gruntinių vandenų užteršimui ir padarytos žalos aplinkai galėjo atsirasti sunkių padarinių aplinkai.

Atsižvelgiant į tai, E. B. kaltė pagal BK 270str. 1d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) yra visiškai įrodyta.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką ir kaltąjį asmenį.

Skiriant bausmę E. B. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei į kaltininko asmenybę – E. B. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, į narkologinę įskaitą neįtrauktas, psichiatrinėse gydymo įstaigose negydytas, našlys, pensininkas ir kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik penkeri metai, duomenų, kad E. B. būtų padaręs ar įtariamas padaręs naujas nusikalstamas veikas, nėra. Atsižvelgiant į tai, skirtina viena švelnesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių, parenkant vidutinės trukmės terminą.

BPK 109str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta, tačiau išimtiniais atvejais, kai negalima ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115str.).

Europos Bendrijos steigimo sutarties 174str. 2d. įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį subjektas, kurio veikla sukėlė žalą arba neišvengiamą tokios žalos grėsmę, turi būti finansiškai atsakingas.

Siekdamas įrodyti žalą ieškovas privalo įrodyti padarytos žalos dydį, tačiau kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti sudėtinga. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pvz. žala aplinkai, sveikatai ir pan.). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5str. įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK ir kitų teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį (nutartis Nr. 3K-7-465/2008).

Iš Aplinkos apsaugos agentūros rašto matyti, kad Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikoje nenumatyti skirtingi tarifai žalai skaičiuoti, kai aplinka užteršiama atliekas neteisėtai šalinant žemės paviršiuje ar po žeme, todėl žalos dydis esant tam pačiam atliekų kiekiui nesiskiria. Apskaičiavimai dėl pardarytos žalos atlikti visam neteisėtai į aplinką išmestų (užkastų) atliekų kiekiui, todėl atriboti kokio dydžio žala padaryta aplinkai savavališkai įrengiant sąvartyną (disponuojant atliekas ant žemės paviršiaus) negalima (t.2, b. l. 177).

Civilinis ieškovas padarytą žalą skaičiavo tris kartus, ir kiekvieną kartą nurodė skirtingus dydžius, nuolat juos didindamas (t.1, b.,l.,24, 131-132, 137-138). E. B. inkriminuotas tik neteisėtas atliekų pašalinimo būdas, o ikiteisminis tyrimas nenustatytų asmenų atžvilgiu atskirtas, tačiau ieškinys dėl visos padarytos žalos pareikštas tik E. B.. Tam, kad tinkamai nustatyti civilinio ieškinio dydį būtina aiškintis papildomas aplinkybes, o tai nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

Esant tokioms aplinkybėms civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 270str. 1d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.