Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), našlys, nedirbantis, pensininkas, aukštojo išsimoklinimo, administracine tvarka nebaustas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str. 2 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija)

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2008 m. birželio 2 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), D. k., pažeisdamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „<<atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu>>“; Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „<<atliekos turi būti tvarkomos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai>>“; Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „<<atliekos turi būti saugomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai>>“; Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „<<atliekų saugojimo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus>>“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 4 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<<šiomis taisyklėmis privalo vadovautis veiklos vykdytojai, kuriems pagal šiose taisyklėse nustatytą tvarką būtina gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą>>“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 7.2 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<<leidimus šalinti ar naudoti atliekas privalo gauti šios veiklos vykdytojai>>“; Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 2 priedo 8 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<<veiklos vykdytojai, eksploatuojantys stacionarius ūkinės veiklos objektus, kurie nepriskiriami prie šių taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti leidimą, kai šalinamos ar naudojamos (išskyrus tas įmones, kurios perdirba tik savo gamybos metu susidariusias nepavojingas atliekas) atliekos>>“;Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 2 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<<draudžiama atliekas naudoti ir šalinti šiose taisyklėse nenurodytais būdais>>“ bei pasitelkęs asmenį – F. D. (F. D.), kuris dėl šios veikos nėra kaltas ir kuris, vykdydamas E. B. žodinį nurodymą, vikšriniu traktoriumi „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustūmė ir užkasė (užvertė žemės gruntu) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iki 2008-05-26 neteisėtai atgabentas ir A. B. bei M. S. (M. S.) žemės sklypuose išpiltas atliekas (žemės sklype, esančiame D. k., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. B., buvo išpilta 54,5 m³ augalinės kilmės – medžių kelmų atliekų ir 452,47 m³ statybinių atliekų; žemės sklype, esančiame D. k., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame M. S., buvo išpilta 20 m³ statybinių atliekų ir 5 m³ buitinių atliekų) į A. B. žemės sklype iškastas duobes ir į M. S. žemės sklype neteisėtai iškastą 50 m ilgio, 40 metrų pločio ir 4 metrų gylio iškasą, dėl kurios neteisėto iškasimo ir žemės gelmių naudojimo taisyklių pažeidimo M. S. buvo nubaustas pagal LR ATPK 53 str. 1d. 750 Lt bauda, ko pasekoje: dėl užteršto žemės paviršiaus ir jo gilesnių sluoksnių minėtuose sklypuose; sunaikinto aplinkos natūralaus grunto (jo struktūros), sumaišant jį su šiomis atliekomis; kilusios grėsmės gruntinių vandenų užteršimui bei 877 074, 34 Lt padarytos žalos aplinkai, - atsirado sunkių padarinių aplinkai.

Prokuroras prašė pripažinti E. B. kaltu pagal BK 270 str. 2 d. pašalinus iš kaltinimo didelės žalos 877074,34 Lt aplinkai požymį.

Kaltinamais E. B. padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad jo giminaitis M. S. nelegaliai atidarė žvyro karjerą ir pradėjo pilti atliekas savo sklype, dėl ko kaltinamasis ne kartą kreipėsi į prokuratūrą, tačiau jokio atsakymo negavo. Jis buvo perspėjęs M. S., kad patrauktų šiukšles iš sklypo, šis žadėjo patraukti bet nepatraukė. Pasidalinus žemės sklypą, gavosi, kad M. S. išpiltos šiukšlės atsidūrė kaltinamojo sūnui A. B. priklausančioje žemės sklypo dalyje. Aplinkos apsaugos agentūra siuntė visiems žemės sklypo savininkams pranešimą, kad visi atvyktų ir būtų išsiaiškinta dėl atliekų. Į agentūrą nuėjo aiškintis tik jo sūnus A. B. ir M. S.. Jis pats turėjo visų bendrasavininkų įgaliojimą, suteikiantį jam teisę tvarkyti visus klausimus valstybinėse įstaigose dėl žemės sklypo padalijimo, sutvarkė visus su žemės sklypo padalijimu susijusius klausimus ir tuo jo atstovavimas baigėsi. Po padalinimo visi sklypai buvo laisvi, tik jo sūnaus sklype liko supiltos šiukšlės. M. S. žadėjo išvežti atliekas iš sūnaus sklypo, jis pripažino, kad šiukšlės yra jo ir jis yra atliekų turėtojas. Tačiau šiukšlių neišvežė. Su agentūros atstovu M. B. jis kalbėjosi, sutarė, kad reikia pašalinti atliekas. Pasamdė buldozerį ir nustūmėme atliekas per keliuką į M. S. sklypą. M. S. dėl to sutiko ir pats dalyvavo nustumiant šiukšles. Šiukšlės buvo nustumtos ant karjero šlaito, bet neužkastos. Po nustūmimo atvažiavo S. T. su policininku ir pasakė, kad M. S. nepripažįsta, kad šiukšlės jo ir kad jis neteisėtai nustūmė jas į S. sklypą. Kai pirma kreipėsi dėl M. S. neteisėtai iškasto karjero, tai 2008 03 30 atvažiavo komisija iš aplinkos apsaugos agentūros, tačiau išvadoje apie atliekas ji nieko nepaminėjo. Buvo surašytas aktas tik dėl karjero. Atliekos gulėjo per kelią. M. S. prisipažino, kad iš vairuotojų imdavo pinigus ir leido pilti šiukšles į jo sūnaus (A. B.) sklypą, o vėliau, kai buvo atvažiavę aplinkosaugininkai, viską neigė. Kadangi M. S. viską tvarkė nelegaliai ir aplinkos apsaugos pareigūnai į tai nereagavo, jis pranešė prokuratūrai, kad galimai buvo paimti kyšiai, mano, kad aplinkos apsaugos agentūra prieš jį pradėjo tyrimą iš keršto. Jis niekada neturėjo atliekų, jų nesupylė sklype, ir net žemės sklypo neturėjo. Nesupranta, kodėl yra kaltinime įvardijamas kaip atliekų turėtojas. Su pareikštu ieškiniu nesutinka. Jis tik organizavo atliekų perstūmimą. Atliekas sudarė statybinės, betono nuolaužos, betono blokų ir baldų nuolaužos, kelmai. Tokių atliekų jis niekada neturėjo. Kai susitarė dėl perstūmimo, jo pasamdytas buldozeristas atliekas aplink duobę išstūmė į lygią vietą. O į duobę užstūmė kalniuką, kuris buvo iš žemės ir akmenų. Atsitiktinai galėjo įkristi kažkas. Tačiau atliekų niekur neužkasė. Atliekos guli ant žemės paviršiaus. Kai pirma dėl atliekų tvarkymo kalbėjosi su agentūros atstovais, tai nė vienas nenurodė, kokiu būdu galima atliekas pašalinti iš sklypo.

Civilinio ieškovo LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros atstovas S. T. teisme paaiškino, kad pirmasis patikrinimas buvo atliktas 2008 05 26 ar 29. Pirmo patikrinimo metu buvo atmatuoti krūvų kiekiai, viena iš jų buvo didele virš 500 m3, o antroji buvo ant krašto karjero, gal metras ar du nuo jo. Ant šlaito pačiame karjere matėsi buteliai. Viskas buvo užfiksuota patikrinimo akte. Tūrį nustatinėjo naudodamas prietaisus: GPS imtuvą ir ruletę. GPS pagalba buvo nustatytas didelės krūvos plotas, o krūvos ant šlaito dydį nurodė iš akies. Statybos projektavimo institutas savo rašte nurodė statybinių atliekų lyginamuosius svorius. Jais ir vadovavosi. Atmatavus krūvas, buvo nustatyta, kokios yra atliekos ir kiek yra augalinių atliekų, tačiau krūvos neardė. Matėsi, kad krūvose maišai pripildyti statybinių atliekų, blokai gelžbetoniniai. Buvo supilta ir žemių, tačiau jų nevertino ir matuodamas atmetė vizualiai. Dėl buitinių atliekų kreipėsi į buitinių atliekų centrą ir jie pateikė raštą. Augalinės kilmės atliekas vertino iš lentelės. Skaičiuodamas ėmė mažiausią tankį ir vadovavosi metodikos formule ir tarifais. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nesakė vienareikšmiškai, kad atliekas supylė E. B.. Kai buvo filmuojama su M. S., nurodydamas asmenį, kas supylė atliekas, jis nebuvo konkretus, sakė tai A. tai E.. Vėliau E. B. pats parašė, kad nustūmė atliekas. Kaip buvo pašalintos atliekos nėra didelės reikšmės, nes su gruntu buvo sumaišytos. Mano, kad nustumdamas atliekas jis jas užkasė. Natūralus gruntas buvo sumaišytas su atliekomis ir tai yra jau užteršimas, kuo ir buvo sunaikinta grunto struktūra.

2011-10-04 teisme apklaustas paaiškino, kad: pirmą kartą atliekas pamatė iki 2008-05-26. Jam tą vietą parodė M. B. važiuojant pro šalį. Buvo didelė duobė ir didelis atliekų kiekis. Todėl ėmėsi iniciatyvos, organizavo reidus, stebėdavo, kas veža šiukšles ir išmeta. 2008 metais gegužės mėnesį buvo nuspręsta, kad reikia surašyti patikrinimo aktą ir konstatuoti esamą padėtį. 2008 05 26 atvažiavo su Sudervės seniūnijos atstove. Vietoje buvo M. S.. Pamatavo atliekų kiekį. Turėjo GPRS prietaisą, kuris surištas su palydovais ir ilgio matavimo rulete. Matavimo metu plotą nustatė GPRS prietaiso pagalba. Atliekos buvo sukrautos nelygiai, todėl ruletės pagalba nustatė vidutinį dydį. Buvo paskaičiuota kelmų kiekis, vizualiai primetė jų tūrį. Didžioji krūva buvo ant A. B. sklypo. Dar buvo krūva prie keliuko. Tuo metu karjeras buvo iškastas. Prie atliekų buvo pailga 2-3 metrų gylio duobė. Joje jau buvo dalis atliekų. Atliekų duobėje nematavo. Kitą aktą surašė 2008-06-03 ir aptiko pakitimus: didžiausios krūvos ant žemės paviršiaus nebuvo. Prie namo stovėjo buldozeris-traktorius. Buvo pasirodęs M. S.. Matėsi stūmimo žymės, t. y. matėsi traktoriaus vėžios ir kaušas. Vėžios ėjo į karjero duobę. Nuo mažesnės duobės matėsi, kad buvo stumdoma. Vėžios ėjo lygiagrečiai į karjerą. Bestumiant šiukšles, jos buvo sumaišytos su žemės gruntu. H. S. parodė, kad nustūmė E. B.. Kieno traktorius, ji nežinojo. Metodikos pagalba nustatoma žala. Tačiau matosi ir natūroje. Karjero gylis 4-5 metrai. Viskas kas yra giliai ar tai 0,5-1 metras, yra valstybės turtas. Visos šiukšlės buvo nustumtos į gilesnius sluoksnius. Šiukšlės buvo sumaišytos su natūraliu gruntu ir keičiant jo struktūrą. Atstatyti reikalauja didelių išlaidų. Sunaikinta natūrali struktūra, pasikeičia savybės, tai jau nėra natūralūs žemės sklypai. Patikrinimo metu atliekas išrūšiavo vizualiai. Tūrį išmatavo ir turėjo nustatyti svorį. Svorį nustatė mažesnį negu vidutinį. Dėl medienos atliekų yra pridėtos byloje lentelės. Matėsi, kad buvo obelų ir dar kažkokių medžių. Dėl buitinių atliekų užklausė (duomenys neskelbtini). Jie atsiuntė raštą ir metodikoje nurodė pateiktus dydžius. E. B. atvykęs sakė, kad tvarkydamas žemės sklypus nori nustumti šiukšles, užkasti ir užlyginti. Jam buvo pasakyta, kad taip negalima ir šiukšles reikia atiduoti atliekų tvarkytojui. F. D. nustumdamas atliekas, jas tvarkė, todėl jis turėjo turėti leidimus. Kas ant žemės sklypo šiukšles atvežė, jis nežino. Buvo padaryta žala gruntui, nes atliekos supiltos į duobę. Kai šiukšlės guli ant žemės - žalos nėra. Pagrindinė žala yra ne dėl paviršinių vandenų ir ji nepaskaičiuota į žalą. Atliekos buvo uždengtos žemės gruntu. Žala atsirado dėl to, kad buvo padarytas neigiamas poveikis aplinkai. Buvo užteršti gilesni žemės sluoksniai, natūralūs gamtos ištekliai. Nežino, kodėl E. B. ėmėsi tvarkyti, ginčytis. Negali atsakyti ar jis atsakingas už atliekų sutvarkymą. Už atliekas atsakingas atliekų turėtojas, o E. B. yra atsakingas už organizavimą. Kieno žemė yra, tai tas asmuo ir turi imtis tvarkytis. Šiukšles turėjo tvarkyti sūnus, o ne tėvas.

Liudytoja A. B. teisme paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta kaip seniūnijos gyventoją, su juo konfliktų nebuvo. Atvykus dėl patikrinimo, ji rodė aplinkos apsaugos atstovui kelią į (duomenys neskelbtini). Matė, kad sklype labai daug šiukšlių, žvyro, plytų, cemento gabalų. Kartu jai važiuoti liepė seniūnė ir nurodė, kad reikia apžiūrėti M. S. sklypą. Tačiau kieno tiksliai yra sklypas: ar B., ar S. ji nežino. Apžiūrėjus sklypą ji pasirašė akte. Dalyvavo ir H. S.. Buvo atėjęs ir M. S., sakė, kad šiukšlės yra ne jo. Matė, kad kiekis šiukšlių buvo matuojamas prietaisu. Tačiau atliekų kiekis buvo nustatytas apytiksliai, netiksliai.

Liudytojas A. B. teisme paaiškino, kad jam priklauso sklypas (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su M. S. sklypu. Sklypą įsigijo tik nuo 2008 metų gegužės mėnesio. Atliekos buvo ant jo sklypo, jos buvo įvairios ir buitinės, ir medžių šakos. Žinojo, kad jos ten senai guli, kas jas suvežė – nežino. Žino, kad tėvas pažįstamo paprašė jas nustumti į M. S. sklypą. Sake, kad su M. S. dėl to buvo suderinta. Vėliau sužinojo, kad M. S. suvežė šiukšles į jo sklypą. Nežino ar atliekos pakenkė jo sklypui, tačiau dabar jame auga žolė. Dėl atliekų gavo nurodymą jas išvežti, kurį apskundė Apygardos teismui ir jo skundas buvo patenkintas, pripažinus, kad atliekos yra nustumtos.

Liudytojas M. B. teisme paaiškino, kad dirba Vilniaus rajono Aplinkos apsaugos agentūroje vedėju. Pamena, kad dalyvavo patikrinime (duomenys neskelbtini)2008 metų gegužės ar birželio mėnesį. Kartu dalyvavo ir S. T.. Patikrinimo metu nustatė, kad sklype nerūšiuotos atliekos supiltos ant žemės, t. y. jos nebuvo sutvarkytos, o užkastos. Patikrinimo metu bendravo su E. B., buvo nustatyta, kad jo iniciatyva buvo vežtos šiukšlės. Netoliese buvo karjeras ir šiukšlės buvo 20 metrų atstumu nuo jo. Pačiame karjere atliekų nebuvo. Buvo išmatuotas šiukšlių tūris, tačiau vėliau, jam nedalyvaujant. Šiukšlės įvairios ir plytgaliai, ir buitinės atliekos, t.y. plastmasiniai buteliai, popierius, plastmasė, gal medžio, betono atliekos, šakos. S. T. vėliau aiškinosi, kieno tos šiukšlės. Atliekos pradžioje nebuvo užkastos. Laboratorinių tyrimų nedarė. Ar buvo tiriamas gruntas nežino. Mano, kad pievoje yra pažeistas dirvožemis, nes buvo kasama ir užkastos atliekos medžių atliekos ir kelmai, tačiau kokiu būdu kenkia nežino. Kokios statybinės medžiagos ir kaip kenkia, negali taip pat pasakyti. Gylio užkastų atliekų netikrino, nes tai neturi didelės įtakos. Žino, kad šiukšles nustūmė E. B., tačiau ar jis turėtojas – nežino.

Liudytojas F. D. (F. D.) teisme paaiškino, kad E. B. yra jo pažįstamas. Jo prašymu (duomenys neskelbtini) nustūmė į duobę šiukšles. E. B. parodė kur reikia nustumti. Iš vienos pusės buvo didelė duobė, o iš kitos pusės - celofaninė plėvelė, kelmai, gruntas, betoniniai blokai. Atliekos užėmė maždaug apie 1 arą. Į žemę nieko neužkasinėjo.

Liudytoja D. G. teisme paaiškino, kad kaltinamasis yra jos dėdė, ji taip pat turi sklypą (duomenys neskelbtini), bet jų sklypai nesiriboja. Vieną kartą M. S. negalėjo važiuoti į aplinkosaugos agentūrą ir E. B. paprašyta, jį nuvežė. Vėliau M. S. pasakė, kad S. T. jį prigrasino viską sakyti ant E. B. ir S. T. jam žadėjo sumokėti už tai. Kiek sumokės nesakė. Tai buvo gal 2007-2008 metais, vasara.

Kai matavo žemę, tada pamatė šiukšles. Tai buvo po to, kai ji vežė M. S.. Šiukšlės buvo polietileniniuose maišeliuose, vienoje vietoje, ant žemės paviršiaus.

Liudytoja V. S. teisme paaiškino, kad gyvena kaimynystėje su M. S. (duomenys neskelbtini). Vienu metu buvo sunku pravažiuoti šalia jo sklypo, nes buvo iškasta ir šiukšlių primėtyta. E. B. kažko paprašė, kad tas šiukšles išvežtų. Matė, kad šiukšlės po to buvo nustumtos į karjerą. Šiukšlės matėsi ant karjero. Šiukšlės buvo ant E. B. sūnaus žemės. Tai buvo apie 3 metus atgal. Šalia šiukšlių buvo duobė ir po to tos duobės nebebuvo, ji buvo sulyginta, nes šiukšlės buvo į ją nustumtos, matėsi stūmimo žymės, bet kasimo žymių nesimatė. Šiukšles sudarė cementas, statybinės atliekos, kelmai, senos plytos.

Liudytojas M. S. (M. S.) teisme paaiškino, kad matė, kaip šiukšles ,,kamazais“ vežė ir pylė ant B. žemės. Tai buvo statybinės, buitinės šiukšlės. E. B. jas užkasė duobėje. Matė, kaip traktorius dirbo, kaip stumdė šiukšles. Buvo iškasta duobė. Kas netilpo į ją, buvo nustumta į jo iškastą karjerą per kelią. Buvo užkasta dviejose vietose. Traktorius užstūmė duobes žemėm. Buvo atvažiavę pareigūnai iš aplinkos apsaugos. Jie tik aiškinosi, kieno ten šiukšlės. Kai atvežė šiukšles, jis pats nematė, tačiau jam pasakojo motina. Filmavimo metu jis paaiškino, kokios mašinos šiukšles vežė. Prie A. B. sklypo buvo duobė. Atliekos iškart ten buvo užkasamos. Po to, kurios netilpo ten, buvo nustumtos į jo karjerą. Karjeras buvo pradėtas kasti prieš tris metus. Neturėjo, iš ko gyventi. Žemę pardavinėjo. Leidimų karjerui kasti nesikreipė. Per kelią šiukšlės buvo nustumtos į jo karjerą. Šiukšlės buvo nustumtos apie 5 metrus nuo A. B. sklypo per kelią, vienas kitas popierėlis buvo likęs ant kelio. Į jo iškastą karjerą atvežė medžio šaknų, jis gavo už tai 20 Lt iš asmens vardu G.. Šaknys buvo išpiltos į karjerą. Du kartus buvo atvežę šakas, jis pats leido atvežti. R. kaimo gyventojui leido padangas atvežti. Už tai, kad padangas sudegino, jam davė 15 Lt. Padangas 1 kartą atvežė. Jis jas padegė ir išvažiavo. Komunalines atliekas atvežė vieną kartą. Už tai jis gavo 35 Lt. Dar kartą buvo atvežę statybines atliekas. Jos buvo paliktos šalia karjero. Kai traktorius stūmė E. B. atliekas, kartu nustūmė ir šias šiukšles. Kas ant E. B. žemės atliekas supylė jis nežino.

Liudytoja H. S. teisme paaiškino, kad nežino, kada šiukšles atvežė. Kaip vežė šiukšles, matė 2-3 kartus. Tame tarpe buvo ir J. M.. Šiukšles pylė vienoje vietoje ant E. B. žemės. Žemę pardavė prieš atvežant šiukšles. Žino, kad sūnus neteisėtai išsikasė karjerą. Sūnus matė, kaip šiukšles stumdė į jų žemę ir užkasė karjere. Šiukšles užkasė jų karjere. Šiukšles nustūmė į karjerą ir po to ant jų užstūmė žemę. Netoli karjero nebuvo iškastos duobės. Šalia šiukšlių buvo duobė iškasta, E. B. ten šiukšles užkasė. Tuo pačiu metu, kai šiukšles į karjerą stūmė, užkasė ir tą duobę. Ant A. B. žemės buvo 2-3 metrų aukščio šiukšlių krūvos. Nežino, kas šiukšles stumdė. Traktorių matė, vairuotojo nepažįsta. E. B. tada irgi buvo. Nežino, ar E. B. buvo patalpinęs skelbimą internete. Nežino, ar jis leido šiukšles vežti. Negalėjo šito sakyti ikiteisminio tyrimo metu.

LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008-05-26 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra supiltos atliekos, kurių kiekis yra 506.97 m³ (54,5m³- augalinės kilmės atliekų, 452,47 m³ - statybinių atliekų). Žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra supiltos atliekos, kurių kiekis yra 25 m³ (20 m³ - statybinių atliekų ir 5m³ - komunalinių (buitinių) atliekų) (t. 1 b. l. 10)

LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008-04-03 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad buvo patikrinta informacija dėl sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esančio karjere sąvartyno ir nustatyta, kad karjeras sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrengtas neteisėtai, o sklype (duomenys neskelbtini) yra išverstos atliekos (t. 1 b. l. 11-12);

LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008-06-03 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) anksčiau buvusios statybinės, augalinės kilmės ir buitinės atliekos užkastos (sustumtos į duobes) tuose pačiuose žemės sklypuose. Dalis atliekų užkasta žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kita dalis - žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia M. S. gyvenamojo namo stovi vikšrinis traktorius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su 2008-05-26 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sukaupta 506.97 m³ atliekų (54,5m³- augalinės kilmės atliekų, 452,47 m³ - statybinių atliekų), o žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sukaupta 25 m3 atliekų (20 m³ - statybinių atliekų ir 5m³ - komunalinių (buitinių) atliekų). LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2009-07-30 pažymoje „dėl žalos, padarytos neteisėtai šalinant atliekas (teršiant aplinką) paskaičiavimo" nurodyta, kad neteisėtai pašalinant (užkasant) žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)esančias atliekas (žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sukaupta 506.97 m³ atliekų (54,5m³- augalinės kilmės atliekų, 452,47 m³ - statybinių atliekų). Žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sukaupta 25 m³ atliekų (20 m³ - statybinių atliekų ir 5m³ - komunalinių (buitinių) atliekų), aplinkai padaryta 877 074,34 Lt žala (t. 1 b. l. 20)

VĮ „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. B.. Vį „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. S. ir kitiems bendrasavininkams (t 1 b. l. 28-33);

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2008-07-17 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad vikšrinis traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas F. D. vardu (t. 1 b. l. 123);

LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2009-03-04 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 10d., 12d., ir 14d., atliekų šalinimas yra atliekų tvarkymo būdas, nurodytas minėto įstatymo 3 priede, o atliekų tvarkytoju gali būti tik įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris atliekas tvarko pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Atliekų šalinimui ar naudojimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių" 4 punkto, 7.2 punkto, 2 priedo 8 punkto reikalavimais, veiklos vykdytojas privalėjo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą atliekų šalinimui. (duomenys neskelbtini), jokiam juridiniam ar fiziniam asmeniui LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neišdavė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo atliekų naudojimui ar šalinimui. Atliekų išvertimas ant žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir 1.1.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3 priedu, yra priskiriamas prie atliekų šalinimo būdo (D-l), kuris leidžiamas tik tuo atveju, kai veiklos vykdytojas turi nustatyta tvarka išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą atliekų šalinimui. Šalinant (laikant, nustumiant, užkasant) atliekas (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. l d., 5 str. l d., 8 str. I ir 2 dalių reikalavimai, Lietuvos Respublikos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. Dl-330 patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių" 4 punkto, 7.2 punkto, 2 priedo 8 punkto reikalavimai (t. 1 b. l. 126);

LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2009-08-12 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad užkasant atliekas (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažeisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 2p. reikalavimai, kadangi šiuo atveju atliekos yra pašalintos ne atliekų šalinimo įrenginyje (pvz. sąvartyne) ir toks šalinimo būdas yra draudžiamas. Taip pat, užkasant atliekas, yra pažeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. l d., 5 str. l d., reikalavimai, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. ir 23 str. reikalavimai. Atliekų naudojimui ar šalinimui išduodami Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, be kurių nei fiziniai, nei juridiniai asmenys negali naudoti arba šalinti atliekų. Todėl galima teigti, kad yra pažeisti dar ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 4p., 7.2p., 2 priedo 8p. reikalavimai. Užkasus šias atliekas (žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 506.97 m³ atliekų, t.y. 54,5m³- augalinės kilmės atliekų, 452,47 m³ - statybinių atliekų; žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 20 m³ - statybinių atliekų ir 5m³ - komunalinių (buitinių) atliekų) į duobes, aplinka yra užteršta augalinės kilmės atliekomis, statybinėmis ir komunalinėmis (buitinėmis) atliekomis. Žala aplinkai yra padaryta ir įvertinta 877 074,34 Lt. Pašalinus atliekas į gilesnius žemės sluoksnius (į iškastas duobes), žemės sklypuose kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra užteršta natūrali gamtinė aplinka. Atliekų išmetimas ant žemės paviršiaus ir atliekų užkasimas sukėlė žalą aplinkai. Atliekų užkasimas į gilesnius žemės sluoksnius sukėlė sunkius padarinius - sunaikino natūralią žemės grunto struktūrą. Pašalinus atliekas, stumdant buldozeriu į duobes ir uždengiant žemės gruntu, jos neišvengiamai yra sumaišytos su tos vietovės natūraliu smėlingu (biriu) žemės gruntu. Užkasus, atliekos nebuvo izoliuotos nuo natūralaus žemės grunto, todėl galima teigti, jog užkastos atliekos yra sumaišytos su natūraliu žemės gruntu ir sunaikinta gilesnių žemės sluoksnių natūralaus grunto struktūra. Atliekų iškasimas ir grunto išvalymas nuo atliekų, kai atliekos pašalintos jas užkasant, reikalauja daugiau papildomų sąnaudų, nei atliekų surinkimas nuo žemės paviršiaus (t. 1 b. l. 135-136)

-Įvykio vietos apžiūros protokoluose, nuotraukose, nurodyta, kad 2009-06-11 buvo apžiūrėta vietovė, esanti (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad M. S. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 80 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo, yra didelė duobė (iškasa). Šios duobės šlaite (nuo privažiavimo keliuko) ir duobės dugne matomi įvairūs naudoti daiktai bei statybinės atliekos. Kituose duobės šlaituose matomas natūralus gruntas. Tuose žemės sklypuose taip pat matosi, kad dalis atliekų yra grunte, susimaišę su natūraliu gruntu. Šlaito viršutinėje dalyje, prie privažiavimo keliuko, yra supiltos medžių ir žievių atliekos (t. 1 b. l. 142-151); nurodyta, kad 2010-07-02 buvo apžiūrėta vietovė, esanti (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra didelė duobė (iškasa). Šios duobės pakraščiuose nuo lauko keliuko, po velėna, ją atkasant, yra aptinkamos statybinės šiukšlės: celofanas, šiferio, akmens vatos, silikato blokelių ir silikatinių plytų gabaliukai, putų polistirolas. Dalis šiukšlių yra žemės paviršiuje, ant duobės šlaito ir jos apačioje, t.y. plastikas, medžių drožlių plokščių gabaliukai bei automobilių padangos ir kitos plastikinės automobilių dalys. Einant nuo keliuko duobės kraštu, jaučiamas plastmasės girgždėjimas. Tęsiant apžiūrą, buvo apžiūrėtas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis šalia duobės. Minėtas žemės sklypas yra apžėlęs aukšta, maždaug iki 70cm aukščio, žole. Žemės paviršiuje aptinkamos statybinės šiukšlės, asbestinio šiferio gabaliukai, silikato blokelių gabaliukai, putų polistirolo gabaliukai, gumos juostos, akyto betono gabaliukai. Šiame sklype buvo vykdomi sistemingi, paviršiniai (apie 20 cm gylio), kasinėjimai. Kasant aptinkamos statybinės šiukšlės: silikatinės plytos, šiferio, plastiko gabaliukai, plytų, celofano gabalėliai, guma, armatūra, ir armatūrinė viela bei kitos statybinės šiukšlės (t. 1 b. l. 152-191).

Kompaktinio disko, kurį 2008-06-13 kartu su skundu (pareiškimu) pateikė LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra, informacijos išklotine, kurioje nurodyta, kad buvo išanalizuota informacija, užfiksuota pateiktame kompaktiniame diske. Nustatyta, kad kompaktiniame diske užfiksuota vaizdinė medžiaga (video failai, nuotraukos) apie žemės sklypuose (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) supiltas atliekas, minėtuose sklypuose esančias iškastas duobes. Taip pat užfiksuota vaizdinė medžiaga apie žemės sklypuose (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) užkastas atliekas (t. 2 b. l. 188-200, t. 3 b. l. 1-16);

Aplinkos apsaugos agentūros 2010-08-27 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad vadovaujantis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, skaičiuojamos žalos dydis priklauso nuo į aplinką patekusių atliekų kiekio ir išmestų į aplinką atliekų rūšies. Metodikoje nenumatyti skirtingi tarifai žalai skaičiuoti, kai aplinka užteršiama atliekas neteisėtai šalinant žemės paviršiuje ar po žeme, todėl žalos dydis esant tam pačiam atliekų kiekiui nesiskiria. Nustačius priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, 2009-07-30 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus paskaičiavimai dėl pardarytos žalos aplinkai atlikti visam neteisėtai į aplinką išmestų (užkastų) atliekų kiekiui. Todėl, atriboti kokio dydžio žala padaryta aplinkai savavališkai įrengiant sąvartyną (disponuojant atliekas ant žemės paviršiaus) negalima. Sustumdant atliekas į duobes ir jas užkasant, t.y. sumaišant žemės gruntą su statybinėmis ir buitinėmis atliekomis, atsirado neigiamas grunto funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ir žmonėms pablogėjimas (t. 2 b. l. 177);

LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008-03-31 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengtas 20 arų karjeras (nelegalus) (t. 2 b. l. 144);

2008-06-05 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR.-8.1-114, nurodyta, kad 2008-03-31 M. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).), greta M. S. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), neturint leidimo ir M. S. leidus, buvo neteisėtai iškastas žvyro karjeras (iškasa) 50 m ilgio, 40 m pločio ir 4 m gylio ir neteisėtai išvežta 8000 m3 žvyro - smėlio. Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 53 str. ld., padarymą M. S. nubaustas 750 Lt bauda (t. 2b. l. 152).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 270 straipsnio 2 dalį taikoma tik tais atvejais, kai aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas padarė didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, t. y. šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji ir jos būtinasis požymis yra padariniai, todėl, sprendžiant veikos padarymo klausimą, būtina nustatyti, ar asmens veika sukėlė bent vieną iš šioje normoje numatytų alternatyvių padarinių - didelę žalą gyvūnijai, augmenijai ar kitus sunkius padarinius aplinkai. BK šių požymių neaiškina, jie yra vertinamieji, todėl neigiamų padarinių gyvūnijai, augmenijai ar aplinkai faktas yra įrodinėtina aplinkybė, o vertinant BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos normos turinį, darytina išvada, kad vien teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo ir padarytos turtinės žalos įvertinimas nėra besąlygiškas pagrindas išvadai dėl žalos gyvūnijai, augmenijai ar aplinkai. Nustatant šių padarinių kilimo ir jų dydžio faktines aplinkybes, atsižvelgtina ne tik į materialinių nuostolių dydį, bet ir į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mastą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota ir pan. (kasacinė nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

1. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. B., o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. S. (M. S.) ir kitiems bendrasavininkams, tai patvirtina VĮ „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (t 1 b. l. 28-33);

2. Vadovaujantis LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008-05-26 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2008-06-03 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 10, 20) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso A. B. yra supiltos atliekos, kurių kiekis yra 506.97 m³ (54,5m³- augalinės kilmės atliekų, 452,47 m³ - statybinių atliekų), o žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso M. S. yra supiltos atliekos, kurių kiekis yra 25 m³ (20 m³ - statybinių atliekų ir 5m³ - komunalinių (buitinių) atliekų), bei kad minėtuose sklypuose anksčiau buvusios statybinės, augalinės kilmės ir buitinės atliekos užkastos (sustumtos į duobes) tuose pačiuose žemės sklypuose: dalis atliekų užkasta žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kita dalis - žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia M. S. gyvenamojo namo stovi vikšrinis traktorius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

3. E. B. tiek apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, tiek kaltinamuoju teisme vienareikšmiškai nurodė, kad M. S. savo žemės sklype buvo neteisėtai iškasęs karjerą, ką patvirtino ir liudytoju apklaustas teisme M. S., nurodęs kad už tai buvo nubaustas ir tai patvirtina byloje pateiktas 2008-06-05 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR.-8.1-114, kuriame nurodyta, kad M. S. jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype neturint leidimo neteisėtai iškasė žvyro karjerą 50 m ilgio, 40 m pločio ir 4 m gylio ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 53 str. l d., padarymą nubaustas 750 Lt bauda (t. 2b. l. 152). E. B. nurodė, kad M. S. nelegaliai atidarytame savo žemės sklype žvyro karjere pradėjo pilti atliekas, ir už tai gaudavo pinigus, dėl ko E. B. ne kartą kreipėsi į prokuratūrą. Šį faktą patvirtina ir E. B. Vilniaus rajono Vyriausiajai prokurorei T. P. pateiktas 2008-02-25 raštas (t. 1 b. l. 4) bei Vilniaus rajono prokuratūros raštai aiškinantis šį klausimą, taip pat vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus J. S. paaiškinimas ir 2008-04-03 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 5-8, 11-12), paties M. S. paaiškinimai teisme, kad už pinigus leisdavo į iškastą karjerą pilti šiukšles pašaliniams asmenims ir už tai gaudavo pinigus.

4. E. B. posėdžio metu neneigė, kad jo sūnaus A. B. žemės sklype esančias atliekas jis perstūmė, paprašęs tai padaryti F. D.. Pastarasis apklaustas teisme liudytoju patvirtino, kad kaltinamojo paprašytas, (duomenys neskelbtini) nustūmė į duobę šiukšles, tačiau jų į žemę neužkasinėjo. Kad atliekos, esančios A. B. sklype buvo perstumtos, o ne užkastos patvirtino ir M. S. bei H. S. abu nurodę teisme, kad matė kaip atliekos buvo stumiamos, o ne užkasamos. Taip pat liudytoja V. S. paliudijo, kad šalia šiukšlių buvo duobė ir po to tos duobės nebebuvo, ji buvo sulyginta, nes šiukšlės buvo į ją nustumtos, matėsi stūmimo žymės, bet kasimo žymių nesimatė.

5. E. B. patvirtino teisme, kad šiukšlės, buvo nustumtos į M. S. sklypą, beje paties šeimininko sutikimu, nors pastarasis tą neigė apklaustas teisme, ir kad karjere jau buvo prieš tai pilamos atliekos. Atliekų buvimą karjere patvirtino ir pats M. S., nurodęs, kad atliekos, kurias atveždavo kiti asmenys, buvo paliktos šalia karjero, o kai traktorius stūmė nuo A. B. sklypo atliekas, kartu nustūmė ir šias šiukšles (aukščiau paminėtas 2008-04-03 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

6. Liudytojas M. B., dirbantis Vilniaus rajono Aplinkos apsaugos agentūroje vedėju, teisme nurodė, kad patikrinimo metu kartu su kitu agentūros darbuotoju S. T. nustatė, kad sklype nerūšiuotos atliekos supiltos ant žemės, t. y. jos nebuvo sutvarkytos, o užkastos. Buvo išmatuotas šiukšlių tūris, tačiau tai buvo padaryta vėliau ir jam nedalyvaujant. Šiukšlės buvo įvairios ir plytgaliai, ir buitinės atliekos, t.y. plastmasiniai buteliai, popierius, plastmasė, gal medžio, betono atliekos, šakos. S. T. vėliau aiškinosi, kieno tos šiukšlės. Laboratorinių tyrimų dėl užterštumo nedarė. Ar buvo tiriamas gruntas nežino. Tik jo manymu pievoje yra pažeistas dirvožemis, nes buvo kasama ir užkastos atliekos, medžių atliekos ir kelmai, tačiau kokiu būdu kenkia nežino. Kokios statybinės medžiagos ir kaip kenkia, taip pat negali pasakyti. Užkastų atliekų gylio netikrino, nes tai, jo manymu, neturi didelės įtakos. Žino, kad šiukšles nustūmė E. B., tačiau ar jis atliekų turėtojas – nežino. S. T. teisme paaiškino, kad atliekų tūrį nustatinėjo naudojant prietaisus: GPS imtuvą ir ruletę. GPS pagalba buvo nustatytas didelės krūvos plotas, o krūvos ant šlaito dydį nurodė iš akies. Statybos projektavimo institutas savo rašte nurodė statybinių atliekų lyginamuosius svorius. Jais ir vadovavosi. Atmatavus krūvas, buvo nustatyta kokios yra atliekos ir kiek yra augalinių atliekų, tačiau krūvos neardė. Mano, kad kaip buvo pašalintos atliekos nėra didelės reikšmės, nes su gruntu buvo sumaišytos. Mano, kad nustumdamas atliekas jis jas užkasė. Natūralus gruntas buvo sumaišytas su atliekomis ir tai yra jau užteršimas, kuo ir buvo sunaikinta grunto struktūra. Visos šiukšles buvo nustumtos į gilesnius sluoksnius. Šiukšlės buvo sumaišytos su natūraliu gruntu ir keičiant jo struktūrą, tai atstatyti reikalauja didelių išlaidų. Sunaikinta natūrali struktūra, pasikeičia savybės, tai jau nėra natūralūs žemės sklypai. Patikrinimo metu atliekas išrūšiavo vizualiai. Buvo padaryta žala gruntui, nes atliekos supiltos į duobę. Kai šiukšlės guli ant žemės - žalos nėra. Pagrindinė žala yra ne dėl paviršinių vandenų ir ji nepaskaičiuota į žalą. Atliekos buvo uždengtos žemės gruntu. Žala atsirado dėl to, kad buvo padarytas neigiamas poveikis aplinkai. Buvo užteršti gilesni žemės sluoksniai, natūralūs gamtos ištekliai. Mano, kad už atliekas atsakingas atliekų turėtojas, o E. B. yra atsakingas už organizavimą. Kieno žemė yra, tai tas asmuo ir turi imtis tvarkytis . Šiukšles turėjo tvarkyti sūnus, o ne tėvas.

7. Aplinkos apsaugos agentūros 2010-08-27 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad vadovaujantis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, skaičiuojamos žalos dydis priklauso nuo į aplinką patekusių atliekų kiekio ir išmestų į aplinką atliekų rūšies. Metodikoje nenumatyti skirtingi tarifai žalai skaičiuoti, kai aplinka užteršiama atliekas neteisėtai šalinant žemės paviršiuje ar po žeme, todėl žalos dydis esant tam pačiam atliekų kiekiui nesiskiria. Nustačius priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, 2009-07-30 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus paskaičiavimai dėl pardarytos žalos aplinkai atlikti visam neteisėtai į aplinką išmestų (užkastų) atliekų kiekiui. Todėl, atriboti kokio dydžio žala padaryta aplinkai savavališkai įrengiant sąvartyną (disponuojant atliekas ant žemės paviršiaus) negalima. Sustumdant atliekas į duobes ir jas užkasant, t.y. sumaišant žemės gruntą su statybinėmis ir buitinėmis atliekomis, atsirado neigiamas grunto funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ir žmonėms pablogėjimas (t. 2 b. l. 177);

E. B. yra kaltinamas, kad pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, dėl ko atsirado sunkių padarinių aplinkai. Prokuroras prašė pripažinti E. B. kaltu pagal BK 270 str. 2 d. pašalinus iš kaltinimo didelės žalos 877074,34 Lt aplinkai kvalifikuojantį požymį.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal BK 270 straipsnio 2 dalį aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas pripažįstamas kvalifikuotu nusikaltimu, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. Didelės turtinės žalos kvalifikuojančio požymio prokuroras bylos nagrinėjimo metu atsisakė, nurodydamas, kad į atskirą tyrimą yra atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl kitų nenustatytų asmenų, kurie neteisėtai atgabeno minėtas atliekas į kaltinime nurodytus sklypus, tačiau ieškinys už visą žalą gamtai (aplinkai) yra pareikštas tik kaltinamajam E. B., kuris kaltinamas tik minėtų atliekų neteisėtu pašalinimo būdu (užstumdymu (užkasimu), tuo tarpu Aplinkos apsaugos agentūra konstatavo, kad nėra galimybės atriboti, kokio dydžio žala buvo padaryta aplinkai savavališkai įrengiant sąvartyną (disponuojant atliekas ant žemės paviršiaus) nuo minėtų atliekų užkasimo.

Pagrindinis klausimas vertinant ar E. B. padarė jam inkriminuotą veiką ar ne, turi būti įrodyta ar visgi buvo padaryti kiti sunkūs padariniai aplinkai ir jeigu taip, kad jie yra priežastiniame ryšyje būtent su E. B. veiksmais. Kaltinime nurodyta, kad E. B. neteisėta veika, kuri pasireiškė tuo, kad jis pažeidė kaltinime išvardintus įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus bei pasamdydamas F. D. (F. D.), kuris vykdydamas žodinį nurodymą, vikšriniu traktoriumi nustūmė ir užkasė (užvertė žemės gruntu) iki 2008-05-26 neteisėtai atgabentas ir A. B. bei M. S. (M. S.) žemės sklypuose išpiltas atliekas į A. B. žemės sklype iškastas duobes ir į M. S. žemės sklype neteisėtai iškastą iškasą, ko pasekoje atsirado sunkūs padariniai aplinkai - užterštas žemės paviršius ir jo gilesni sluoksniai minėtuose sklypuose; sunaikintas aplinkos natūralus gruntas (jo struktūra), sumaišius jį su atliekomis; kilo grėsmė gruntinių vandenų užteršimui.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti ir, kaip paaiškėjo išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje, jokio specialaus tyrimo dėl atliekų, kurios buvo nustumtos į kaltinime nurodytas vietas, poveikio aplinkai nebuvo atlikta. Tą posėdyje patvirtino Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros atstovas S. T. ir liudytojas M. B.. Bylos medžiagoje sunkūs padariniai aplinkai nustatyti tik remiantis LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2009-08-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Aplinkos apsaugos agentūros 2010-08-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuose raštuose konstatuojama, kad užkasus atliekas kaltinime minimuose sklypuose, aplinka yra užteršta šiomis atliekomis, o pašalinus atliekas į gilesnius žemės sluoksnius (į iškastas duobes), yra užteršta natūrali gamtinė aplinka, kas atliekų išmetimas ant žemės paviršiaus ir atliekų užkasimas sukėlė žalą aplinkai. Atliekų užkasimas į gilesnius žemės sluoksnius sukėlė sunkius padarinius - sunaikino natūralią žemės grunto struktūrą. Pašalinus atliekas, stumdant buldozeriu į duobes ir uždengiant žemės gruntu, jos neišvengiamai yra sumaišytos su tos vietovės natūraliu smėlingu (biriu) žemės gruntu. Užkasus, atliekos nebuvo izoliuotos nuo natūralaus žemės grunto, todėl galima teigti, jog užkastos atliekos yra sumaišytos su natūraliu žemės gruntu ir sunaikinta gilesnių žemės sluoksnių natūralaus grunto struktūra. Atliekų iškasimas ir grunto išvalymas nuo atliekų, kai atliekos pašalintos jas užkasant, reikalauja daugiau papildomų sąnaudų, nei atliekų surinkimas nuo žemės paviršiaus. Jokių kitų duomenų, kuo remiantis buvo nustatyti sunkūs padariniai aplinkai, byloje nesurinkta. Byloje neatliktas kaltinime nurodytų žemės sklypų paviršiaus, jo gilesnių sluoksnių ir grunto tyrimas, todėl nėra aišku, kuo remiantis nustatyta, kad paviršius ir gilesni sluoksniai buvo užteršti, kad gruntas buvo sugadintas ir, be to, neatstatomai, kuo pasireiškė grėsmė gruntinių vandenų užteršimui. Tuo labiau, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2010-08-27 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiamasi vienu kaip iš įrodymų, nurodoma, kad nėra galimybės atriboti kokio dydžio žala buvo padaryta aplinkai savavališkai įrengiant sąvartyną (disponuojant atliekas ant žemės paviršiaus) nuo minėtų atliekų užkasimo. Iš byloje pateiktų įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad kaltinime nurodytuose sklypuose nėra užkastų duobių, atliekos mėtosi paviršiuje, be to, tiek Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros atstovas S. T., tiek liudytojas M. B. teisme nurodė, kad jie nedarė atliekų tyrimo, jų nerūšiavo, neėmė mėginių ir jų netyrė. Todėl teismas daro išvadą, kad BK 270 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarinių buvimas šioje byloje nepasitvirtino.

Taip pat teismas daro išvadą, kad nagrinėjant bylą nepasitvirtino ir kaltinamajam inkriminuotas atliekų užkasimas. E. B. posėdžio metu neneigė, kad jo sūnaus A. B. žemės sklype esančias atliekas jis perstūmė, paprašęs tai padaryti F. D.. Pastarasis apklaustas teisme liudytoju patvirtino, kad kaltinamojo paprašytas, (duomenys neskelbtini) nustūmė į duobę šiukšles, tačiau jų į žemę neužkasinėjo. Kad atliekos esančios A. B. sklype buvo perstumtos, o ne užkastos, patvirtino ir M. S. bei H. S. abu nurodę teisme, kad matė kaip atliekos buvo stumiamos, o ne užkasamos. Taip pat liudytoja V. S. paliudijo, kad šalia šiukšlių buvo duobė ir po to tos duobės nebebuvo, ji buvo sulyginta, nes šiukšlės buvo į ją nustumtos, matėsi stūmimo žymės, bet kasimo žymių nesimatė.

Teismo posėdžio metu apžiūrint filmuotą medžiagą, karjere matyti nustumtos atliekos. Pažymėtina, kad teismas vadovavosi tik vaizdo, o ne garso įrašu.

Tais atvejais, kai BK straipsnio dispozicijoje nurodomi tik bendriausi nusikalstamos veikos požymiai, o jų turinys atskleidžiamas kituose norminiuose aktuose, tokios nusikalstamų veikų sudėtys laikomos blanketinėmis. Tokiose nusikalstamų veikų sudėtyse gali būti tiesiogiai nurodoma apie tam tikrų konkrečių taisyklių pažeidimą, tačiau kitais atvejais tokių konkrečių nuorodų gali ir nebūti. E. B. kaltinamas pagal BK 270 str. 2 d., kuriame nurodoma, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas pažeisdamas teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ar gamtos išteklių naudojimo taisykles padarė tame tarpe ir kitų sunkių padarinių aplinkai. Tai reiškia, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia ne bet koks gamtos išteklių naudojimas, tačiau tik toks kuriuo pažeidžiamos teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ar gamtos išteklių naudojimo taisyklės. Taigi BK 270 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Todėl tam kad E. B. būtų galima pripažinti kaltu šioje byloje pirmiausia būtina nustatyti visas konkrečias atsakomybės pagal BK 270 str. 2d. klausimo sprendimui svarbias aplinkybes.

Teismas laiko, kad kaltinime išvardinti įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimų pažeidimai, kuriuos neva padarė E. B., taip pat nepasitvirtino ir negalima laikyti, kad pagal visus kaltinime išvardintus norminius aktus jis atitinka subjektą, t. y. būtent kaip atliekų turėtoją arba tam tikros veikos vykdytoją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo 1998-06-16 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 straipsnio 11 p. Atliekų turėtoju yra laikomas asmuo, kuris yra atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Šio įstatymo 4 straipsnis būtent atliekų turėtojui arba įmonei, kuri užsiima atliekų tvarkymu, nustato pareigą tvarkyti atliekas įstatyme nustatyta tvarka. Nagrinėjant bylą teisme nepasitvirtino, kad E. B. būtų pagaminęs kaltinime minimas atliekas ar jas turėjęs. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad bylą dėl asmenų, kurie galimai yra (ar buvo) atliekų turėtojai yra išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą. E. B. kaltinime inkriminuotas taipogi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (2005-06-29 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 4, 7.2 p., 2 priedo 8 p. reikalavimų pažeidimai. Tačiau šių taisyklių 1 punkte nurodoma, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nurodyto leidimo eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ar vykdyti ūkinę veiklą išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarką. Šių taisyklių 4 punkte nurodyta, kad jomis privalo vadovautis veiklos vykdytojai, kuriems pagal nustatytą tvarką būtina gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Minėtų taisyklių 5.21 punkte nurodyta, kad veiklos vykdytojas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso arba kuris naudoja, valdo įrenginį nuomos, panaudos, patikėjimo teise arba eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio eksploatavimo ir techninio funkcionalumo kontrolę ir kuris privalo gauti leidimą vykdyti ūkinę veiklą ir/arba eksploatuoti įrenginį. Taisyklių 7.2 p, 2 priedo 8 p. taip pat kalba tik apie ūkinės veiklos vykdytojus, tačiau, bylą išnagrinėjus teisme, nenustatyta, kad E. B. būtų vykdęs kokią nors ūkinę veiklą. Be to Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos „Atliekų tvarkymo taisyklės“ yra taikomos tik atliekas tvarkančioms įmonėms.

Teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog kaltinamasis, nustumdamas atliekas, padarė sunkių padarinių aplinkai. Nors byla pirmos instancijos teisme buvo nagrinėjama antrą kartą, tačiau kaltinančioji pusė nepasinaudojo suteiktomis galimybėmis ir neįrodė, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 270 str. 2 d., bet priešingai, iš kaltinimo pašalino 877 074,34 Lt žalos aplinkai požymį.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis o visi neaiškumai, netikslumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme, turi būti aiškinami kaltinamojo naudai.

Išanalizavęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių kad kaltinamasis padarė BK 270 str. 2 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) numatytą nusikaltimą, todėl jis išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Atnaujinus įrodymų tyrimą, byla išnagrinėta 2012-12-07 d. teismo posėdyje nedalyvaujant civilinio ieškovo atstovui S. T., kuris apie nuosprendžio paskelbimo laiką buvo informuotas tinkamai. Teismo posėdyje civilinį ieškovą atstovavo kitas atstovas – E. S., kas laikytina tinkamu civilinio ieškovo teisių atstovavimu teisme.

LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra pareiškė 877074,34 Lt civilinį ieškinį, kuris paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3d. 2 p.).

Daiktinius įrodymus – du kompaktinius diskus su filmuota medžiaga ir nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 .

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. B. dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 270 str. 2 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 877074,34 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktinius įrodymus – du kompaktinius diskus su filmuota medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.