Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2011-04-04 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 4 MGL dydžio bauda, 2011-12-07 baudą sumokėjęs, teistumas išnykęs,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. M. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. birželio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę į A. P. nuosavybės teisėmis priklausantį sklypą, esantį Kaune, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), neatstačius sklypo ribų, ne pagal žemės sklypo ribų plane nurodytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ribas, savavališkai užėmė apie 1,8 m kaimyninio sklypo Nr. 53, užversdamas jį žeme, savavališkai pastatydamas atraminę sienelę, dėl ko padaryta turtinė 12018,85 litų (3480,89 eurų) žala, nulauždamas sunaikino vaismedžius ir vaiskrūmius - 6 vnt. vyšnių, 5 vnt. slyvų, 4 vnt. agrastų krūmų, 2 vnt. juodųjų serbentų krūmų, bendros - 1389,10 litų (402,31 eurų) vertės, ir, tuo pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymais asmenims garantuotą nuosavybės neliečiamumą, padarė bendrą turtinę 13 407,95 litų (3883,20 eurų) žalą bei 50 000 litų (14481 eurų) neturtinę žalą, tokiais savo veiksmais, padarydamas didelę žalą nukentėjusiosios A. P. teisėms ir teisėtiems interesams, savavaldžiavo, t. y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d., padarymu.

Kaltinamasis G. M. pagal BK 294 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis G. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. vasarą iš J. M. nusipirko sklypą. J. M. jį patikino, kad su sklypu yra viskas gerai, nėra jokių sklypo suvaržymų ar arešto, tik sakė, kad sklypo ribos yra netikslios. Minėjo, kad yra nedraugiškų kaimynų. Nusipirkęs sklypą ėmė domėtis sklypo ribomis, pasikvietė matininką R. M.. Matininkas viską išmatavo, jokių netikslumų nebuvo, viskas atitiko pagal planą. Norėdamas išsiaiškinti, ką sakė buvęs sklypo savininkas J. M., nuvyko pas žemėtvarkos viršininką G. Ž., kuris buvo pasirašęs ant turėto plano. G. Ž. paaiškino, kad pervedant sklypų ribas visoje Lietuvoje, buvo pereita prie naujų matavimų. Visi plotai išliko tokie patys, tik pasislinko į pietų pusę link geležinkelio. Kaltinamasis jo paklausė, kuo jam tikėti, o G. Ž. paaiškino, kad reikia tikėti nauja matavimų sistema. G. M. buvo įsitikinęs, kad viską daro teisingai, niekam nedaro žalos. J. M. jam nenurodė konkrečių sklypo ribų, jokių kuoliukų ar kitaip pažymėtų sklypo ribų nebuvo. Kaltinamasis ėmė dirbti savo sode, išpjovė ten esančius medžius, juos atidavė kaimynui N. A., ketino susitvarkyti savo sklypo ribose. 2010 m. pavasarį nukentėjusioji jam pasakė, kad jis įlindo į jos sklypo ribas. Bandė jai paaiškinti, jog viską darė savo sklype, tačiau ji jo neklausė, iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamasis buvo visiškai įsitikinęs, kad elgiasi teisėtai. Po kurio laiko gavo pranešimą, kad vyks sklypų savininkų susirinkimas, bus matuojamos keturių sklypų ribos. Jis nutarė į susirinkimą pakviesti matininką R. M., kuris išmano daugiau. Susirinkime buvo kaltinamasis, R. M., vienas iš kaimynų, du pareigūnai ir nukentėjusioji. Pareigūnai iš karto puolė kaltinamąjį, teigdami, kad jis grobia kitus sklypus, dėl ko kaltinamasis labai nustebo. Jie aiškino, kad kažkada buvo pradėti nauji matavimai, siekiant atstatyti šių sklypų senas ribas. Tada kaltinamasis suprato, kad sklypų ribos turi eiti į šiaurinę pusę. R. M. minėjo, kad jis viską patikrino, viskas atitiko pagal planą, viskas padaryta legaliai ir teisingai. Tik tada kaltinamasis suprato buvęs suklaidintas atitinkamų įstaigų pareigūnų. Nei notaras, nei tarnybos darbuotojas anksčiau jam nepaaiškino, kad sklypo ribos yra kitos. Tą dieną buvo surašytas aktas - susirinkimo protokolas, kurį kaltinamasis pasirašė. Vėliau jis sužinojo, kad tai buvo ne tos dienos susirinkimo protokolas, pasirašė jo neskaitęs. Pasirodo tai buvo jo prisipažinimas, jog jis žinojo, kad užgrobia kitų sklypų ribas, kad buvo padaryti jau kiti matavimai. Tik po to susirinkimo jis buvo informuotas dėl sklypų ribų pasislinkimo. Pažadėjo, kad žemės sklypą atitrauks per 1,80 m, nugriaus sienelės galą, kuris buvo nukentėjusiosios sklypo riboje. Taip ir padarė. Tai matė N. A.. Jokių A. P. medelių nebuvo, nes tikrai nebūtų lietęs svetimų medžių, be to, jiems ten nebuvo vietos. Medžius iškirto tik savo sklypo viduryje. Žemę kasė ir viską sutvarkė 2010 m. gegužės mėnesį, buvo pateiktos nuotraukos. 2010 m. lapkričio mėnesio nuotraukų tikrai nėra, nes jis viską atliko pavasarį. Vėliau tarp sklypų (duomenys neskelbtini)neatliko jokių darbų bei nevykdė jokių statybų, laukė galutinio rezultato. Liko stovėti tik maža atraminė sienelė. Vėliau sklypai buvo įregistruoti naujomis koordinatėmis. Su kitais kaimynais sutaria gerai. Nesidomėjo tokių medžių, kokius nurodė kaltinamoji, kainomis. Nėra jokių duomenų, kad tie medžiai ten tikrai buvo. Jis viską sutvarkė 2010 m. gegužės 10 d., nufotografavo, kad viskas atstatyta, užbaigta. Jokie kiti veiksmai nebuvo vykdomi. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.

Kaltinamojo G. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad turi namų valdą sodų bendrijoje, visus reikiamus sklypo dokumentus. Žemės sklypą pagal potvarkį nusipirko 1994 m. Planas buvo suformuotas 1994 m. balandžio mėn., 1994-06-06 suderintas Žemėtvarkos skyriuje. 2013 m. raštu ji buvo informuota, kad vienintelis tinkamas ir galiojantis ribų planas yra parengtas ir suderintas 1994 m. Viskas buvo atliekama pagal teritorijų planus, įrengti keliai. Medžiai buvo sodinami 1,20 m atstumu nuo kelio, nuo kaimyno sklypo ribos - 3 metrų atstumu, padaryti grioveliai vandeniui, kaip buvo nurodyta projekte. Jos plane buvo nurodytos ribos, pasirašytinai suderintos su nukentėjusiąja ir su kitais kaimynais, besiribojančiais sklypais. G. M., užpildamas žemėmis sklypą, panaikino ribas tarp jų sklypų. Anksčiau buvo kitas sklypo savininkas, vėliau savininku tapo G. M.. Sužinojo, kad Ratkevičius sklypą pardavė J. M., o šis - G. M.. J. M. neilgai buvo sklypo kaimynas. Ji su visais kaimynais sutarė gerai. Tuo metu, kai ji gulėjo ligoninėje, kaimynai pasakė, kad naujasis kaimynas užvertė žemėmis jų sklypų ribas. Kadangi po operacijos, atliktos rugsėjo mėnesį, negalėjo vaikščioti, todėl negalėjo nuvykti į sodą ir pažiūrėti, kas jame padaryta. Ji nežinojo, kada atsirado naujas kaimynas. Paskambino J. M., kuris pasakė, kad sodą pardavė G. M., davė jo telefono numerį. Tada ji paskambino G. M., paprašė jo, kad jis viską sutvarkytų, kaip buvę. Palaukusi maždaug tris savaites vėl skambino jam paklausti, ar jau viską sutvarkė. G. M. pasakė, kad nieko netvarkė ir netvarkys, nes ten nukrito tik keli grumstai. Minėjo, kad turi savo planą ir daro, kaip jam reikia. Ji pasakė, kad skųsis, į ką G. M. atsakė, kad ji turės didelį priešą. Nukentėjusioji su kaimynu K. B. nuvyko į Dainavos PK. Vėliau nuvyko pažiūrėti į sodą, pamatė, kas ten yra. Viską pasakė policijoje, atvažiavo tyrėjas, fotografavo, surašė dokumentus. G. M. policijos pareigūnai neapklausė, skundus išsiuntė į Žemėtvarkos tarnybą. Žemėtvarkos tarnyba sudarė komisiją, kuri atvyko pažiūrėti, matė, kad jos medžiai yra užpilti žemėmis. Gegužės 6 d. ji gavo akto kopiją, kur buvo parašyta, jog G. M. savavališkai užėmė kitus sklypus, jos – apie 1,80 metro, nors ji mano, kad daugiau, nes medžiai buvo sodinami nuo kaimyno tvoros 3 metrų atstumu. Komisijos pirmininkės veiksmų neskundė, nesutikdama su nurodytu atstumu. Gavo raštą, kuriame buvo minima, kad dėl savavališko žemės sklypo užėmimo bus surinkta medžiaga ir perduota teismui. Po to buvo tylu ir ramu, ji laukė šaukimo ir atsitiktinai išgirdo, kad teisme jau buvo išnagrinėta kažkokia byla. Gavo nutarimo kopiją, susipažino su byla, skųsti nutarimo jai neleido, nes ji ne proceso dalyvė. ATPK protokolas G. M. buvo surašytas 2010 metų liepos mėnesį. Jame nenurodyta, kad ji yra nukentėjusioji. G. M. liko nenubaustas ATPK nustatyta tvarka. Ji kreipėsi į antstolį, buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tos žemės taip ir liko ten užpiltos. Per tą laiką ji kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą. Balandžio 12 d. G. M. pradėjo vykdyti statybą jos šlaite. Ji iškvietė policiją, tačiau G. M. jiems parodė topografinę nuotrauką, pažiūrėję jie išvyko. Šlaitas nebuvo užpiltas, buvo užpilta tik jos sklypo lygioji vieta, nupjauti medžiai. 2010 m. balandžio 12 d. G. M. ėmė statyti tvorelę, balandžio 30 d. ji jau ten stovėjo. Nukentėjusioji žino, kur yra tiksli riba. G. M. į jos sklypą įlindo apie 3 metrus, šlaite išpjovė jos vyšnias ir kitus medžius, vaiskrūmius, išgriovė laiptukus, viską iškasė ir pastatė sienelę jos sklype. Tai jis darė savavališkai. J. M. sakė, kad rodė jam, kur sklypo ribos. Tarp sklypų buvo griovys. G. M. viską žinojo ir suprato. G. M. nei karto neklausė kaimynų, kur jo sklypo ribos. Jis turėjo senojo plano kopiją, pagal ją ir padarė naują topografinę nuotrauką. Ji taip pat kreipėsi į matininkus, nes pareigūnai į jos skundus nereagavo. Prokuroras persiuntė jos skundą, byla buvo užvesta gegužės 4 d. G. M. ėmė statyti tvorelę balandžio 12 d. Ji kreipėsi į inspekciją, buvo surašytas statybos stabdymo aktas, savavališkos statybos aktas, sienelė buvo nufotografuota, 2010 m. gegužės 20 d. G. M. buvo surašytas reikalavimas viską nugriauti. Tuo metu tvorelė buvo jau baigta statyti. Jis turėjo savo lėšomis nugriauti savavališką statybą iki 2010 m. liepos 11 d. G. M. gudravo, parašė, kad viską nugriovė, sutvarkė, padarė nuotraukas, kur jau nėra sienelės, taip siekdamas įtikinti inspekciją, kad jis jau viską sutvarkė. Atvyko darbuotoja patikrinti, ar tikrai viskas padaryta. Pamačiusi, kad niekas nepadaryta, surašė dokumentus ir perdavė į teismą. Liepos 12 d. administracinė byla jau buvo išnagrinėta. Po to G. M. dalinai tą sienelę nugriovė, likusią dalį užstūmė žemėmis - žemes nustūmė nuo savo sklypo ant tos sienelės ir ant jos sklypo. Sklypai niekada nesislinko. G. M. galimai suplanavo, kaip užvaldyti jos sklypą, gavo ribų kopiją, užsakė topografinę nuotrauką, taip galimai sumanė prasiplatinti savo sklypą. Iki G. M. vykdytos veikos sklypų reljefai buvo vienodo aukščio. G. M., neturėdamas nukentėjusiosios sutikimo, jokių instancijų leidimų, suvežė 3 metrus aukščio žemių, privertė jų ir nukentėjusiosios sklype. Po to žemes nuo jos sklypo nustūmė tik dalinai. Jis sunaikino griovį – sklypų ribų įrodymą. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad ta sienelė pilnai nugriauta. G. M. savo savavališką statybą vykdė iki 2011 m. vasaros. G. M. klastojo dokumentus, matavimai buvo atliekami tik jo iniciatyva. Matininkas pažeidė įstatymus. Naujas G. M. sklypo planas neatitinka jos turimo 1994 metų plano. Nesuderintą G. M. planą nusiuntė į Registrų centrą ir įregistravo. Po G. M. savavaldžiavimo atsirado ir antras jos sklypo planas, kuris yra neoriginalus, suklastotas. Jai buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, patyrė labai daug proceso išlaidų. Kaltinamasis, išdarkydamas jos sklypą, sunaikino jos vamzdžius, krūmus, medžius, todėl nukentėjusioji iki šiol patiria didelius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, ji turėjo pastoviai lankytis pas pareigūnus, buvo daug nemiegotų naktų, prarado sveikatą. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų atsirado didelė nervinė įtampa, ji priversta vartoti daug vaistų. Prašo tenkinti civilinį ieškinį.

Liudytojas K. B. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jo sodo kaimynai. Kaltinamasis, įsigijęs sklypą, su niekuo nesitaręs, viską ėmė tvarkyti pats. Jis nutarė pakelti savo sklypą, viską išvartė. Taip įvyko dėl geodezininkų klaidos. Pagal kaltinamojo turėtus dokumentus jis elgėsi kaip ir teisingai, tačiau nesidomėjo, kokius dokumentus turi kaimynai. Kaltinamasis išvertė ir liudytojo medį. Tuo jis padarė nedaug žalos. Nukentėjusiajai jis padarė daugiau žalos, išvertė jos medžius. Liudytojo sklypo ribose kaltinamasis nepadarė jokios tvoros. Buvo sukalti kuolai, dabar jis viską likvidavo, atstumdė žemes. Maždaug prieš 2-3 metus su juo pasirašė taikos sutartį. Kaltinamajam šiuo metu neturi jokių pretenzijų. Nesidomėjo, kokius nukentėjusiosios medžius išvartė kaltinamasis. Apie tai, kad kaltinamasis tapo naujuoju kaimyninio sklypo savininku, sužinojo tik tada, kai kaltinamojo sklype buvo pradėti darbai. Kiek žino, vėliau kaltinamojo turėtas sklypo planas buvo pertvarkytas. Dabar jau viskas gerai, sklypas atitinka matavimus, kuolai įkalti gerai. Ar nukentėjusiosios sklype viskas tvarkoje – pasakyti negali. Jo sklype žemės buvo užpiltos 2010 m. sausio mėnesį, atitrauktos buvo tikrai ne po vieno mėnesio. Kaltinamasis manė, kad jis teisus, kai viską darė pagal savo turimus dokumentus.

Liudytojas M. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini)Jo pareigos buvo žemės sklypų matavimai, planų braižymai ir derinimai su gretimų sklypų savininkais. 2007 m. jam buvo paskirta nuvykti į sodų bendriją „L.“, kur nukentėjusioji norėjo patikslinti savo sklypo ribas, nes norėjo savo sodo sklypą aptverti tvora. A. P. pateikė sklypo planą. Plane buvo nurodyta vietinė koordinačių sistema, t. y. matavimo vienetai. Jam reikėjo nurodytas plane koordinates konvertuoti į LKS-94 koordinates. Jis suvedė atsiųstas konvertuotas koordinates į GPS žemės matavimo aparatą ir pradėjo matuoti sklypo ribas. Patikrinęs keletą sklypų pastebėjo, kad atsirado netikslumų, t. y. kad A. P. sodo sklypo ribos atsiranda ant Slyvų kelio. Paklaida buvo 1,84 m. Jis pasakė A. P., kad ji kreiptųsi į UAB „Matininkai“, kas jai matavo sodo sklypą 1994 m., nes yra padarytos klaidos, reikalinga jas ištaisyti. 2009 m. jo darbų vadovas nurodė ištaisyti sodo bendrijos „L.“ sodų sklypų ribų klaidas, padarytas 1994 m., parengti projektą su pataisymais Žemėtvarkos skyriui, supažindinti pasirašytinai sklypų savininkus su tuo, kad jie nustatė, jog 1994 m. sodų sklypų planas yra klaidingas. Jis paruošė pataisytą projektą, supažindino pasirašytinai visus žmones, paaiškino visiems, kad visi sklypai 1994 m. plane yra netikslūs per 1,84 m, nubraižė planą, parodė visiems sklypų savininkams jų sodo sklypų ribas. 2010 m., galimai kovo mėnesį, jo darbų vadovas D. S. pranešė, kad jam skambino A. P. ir pranešė, kad jos sklypą yra užpylęs naujai atsikraustęs kaimynas. Buvo surinkta Žemėtvarkos skyriaus komisija, kuri išsikvietė ir jį. Jis, nuvykęs į minėtą sodo sklypą su visa aparatūra, parodė susirinkusiai komisijai tikslias ir netikslias ribas, komisija tai užfiksavo. Liudytojas sukalė kuolus į sklypų ribas ir išvyko. Kai jis ruošė žemės sklypų schemą, 2010 m. gegužės mėn., tikslios datos nepamena, braižė sklypų ribų planą, kuriame matyti senos sklypų ribos, patvirtintos 1994 m., ir įregistruotos VĮ Registrų centre bei patvirtintos Kauno m. Žemėtvarkos skyriuje ir naujos atstatytos ribos (pagal natūroje naudojamą sklypo ribas), lygiagrečiai nuplaukusios nuo senų ribų 1994 m matuoto kvartalo per 1 m 84 cm, t. y. sulyginus senąjį planą ir naują planą. Naujas planas parodė viso kvartalo, t. y. 4 sklypų lygiagretų pasislinkimą. Kai bendravo su A. P., buvo nuvykęs su komisija į jos sodą ir matė, kad žemės į A. P. sklypą buvo supiltos apie 2 m atstumu. Nukentėjusioji jam sakė, kad jos sode augantys medžiai palei sodo sklypo Nr. 66 ribą yra 3 m nuo minėto sklypo ribos, tačiau jis matė, kad jie auga maždaug 2 m atstumu nuo ribos. Jokių medžių viršūnių, kurios būtų išlindusios iš užpiltų žemių, jis nematė. 1994 m. planas yra galiojantis, patvirtintas visam laikui, bet buvo rastas neatitikimas, su kuriuo visi buvo supažindinti. Kaltinamasis išsikvietė matininką iš kitos įmonės. Mano, kad kaltinamasis viską darė teisingai, viskas buvo padaryta pagal atstatytas sklypo ribas. Jis suvokė, kad įėjo į nukentėjusiosios sklypo ribas, kaip ir jos sklypo ribos įeina į kelio ribas. Pagal dokumentus ten, kur jis vertė žemes, buvo jo sklypo ribos, o realybėje buvo kitaip.

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2010-05-11 jis kartu su matininku D. S. A. P. prašymu atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Buvo iškviesti atstatyti sodų sklypų (duomenys neskelbtini), nes 1994 m. buvo padarytos matavimo klaidos sodų sklypų dokumentuose, kurie buvo teisiškai patvirtinti ir įregistruoti Registrų centre. Dėl to buvo iškilęs konfliktas tarp minėtų sklypų savininkų. Jis kartu su A. P. apvaikščiojo visas ribas ir jos paklausė, ar ją tenkina ribos. Ji su visomis ribomis sutiko. D. S. paskambino G. M. ir pastarasis atvyko. Jiems visiems A. P. nurodė, kad su ribomis sutinka. Ji paprašė, kad būtų pamatuotas atstumas nuo medžių iki riboženklio, t. y. ar jos medžiai nestovi arčiau kaip 3 m nuo G. M. sklypo. Jis kartu su D. S. pamatavo atstumą ir pasakė, kad viskas gerai. Buvo pateikta pasirašyti žemės sklypų schema. G. M. atsisakė pirmas pasirašyti. Po derybų ant dokumento (žemės sklypų schemos M 1:500) pasirašė A. P., po to pasirašė G. M.. A. P. pasirašė ant jos sklypo plano. G. M. išvykus, A. P. nusileido su jais nuo šlaito ir pradėjo aiškinti, kad per G. M. pastatytą sieną nesimato riboženklio. Tada D. S. su prietaisais dar kartą pamatavo ribą, sukalė riboženklį prieš sieną ir už jos, vėl paaiškino A. P., kad tai laikini riboženkliai. Jie taip pat bandė jai paaiškinti, kad visi matavimai atlikti tiksliai. Visi statiniai žemės schemose ir planuose yra žymimi sutartiniais ženklais. 59 sklypo savininkas G. M. buvo pastatęs betoninę sienelę, kuri 2010-05-11 dar stovėjo. Kodėl žemės sklypų schemoje, kurią 2010-05-11 pasirašė A. P. ir G. M., nėra pažymėta G. M. statoma atraminė sienelė, nors ji tuo metu buvo, paaiškinti negali, nes mano, kad tai neprivaloma. Kadangi jie užsiima geodeziniais matavimais, netyrė sklypo užpylimo žemėmis fakto. Apie jokius konfliktus tarp kaimyninių sklypų savininkų tuo metu nežinojo.

Liudytojas J. M. parodė, kad kaltinamasis iš jo pirko sodą, o nukentėjusioji buvo jo sodo kaimynė. Sode buvo įsmeigti kuoliukai - riboženkliai, sodą pirko su tais kuoliukais. Su nukentėjusiąja nesipykdavo. Kaltinamajam parodė kuoliukus, tarp sklypo su kitu kaimynu buvo pastatyta tvora. Visi matavimai buvo seni, žinojo, kad visi sklypai pasislinkę net per 2 metrus. Kaltinamajam sakė, kad gali būti pasislinkusios sklypų ribos, visuose sklypuose pagal naujus matavimus daug kas neatitinka. Po kiek laiko buvo sutikęs buvusį sodo kaimyną, paklausė, kaip prižiūrimas jo sodas. Kaimynas informavo, kad vyksta teismai. Buvo iškviestas į policijos įstaigą, kur jam pasakė, kad Gediminas įėjo į kaimynės sklypą, išpjovė medžius. Iš nukentėjusiosios sklypo pusės ties sklypo riba buvo medžių. Nedarė topografinės nuotraukos, matavimų. Jei būtų daręs tvorą, tai būtų daręs pagal riboženklius, kurie kažkiek leido suprasti, kur sklypų ribos. Jo sklypas buvo Nr. 59. Kiek pamena, buvo užsakęs matavimus (duomenys neskelbtini). Galbūt ir perdavė topografinę nuotrauką G. M., tačiau iš jos galima suprasti tik apie sklypo dydį, daugiau suprasti gali tik specialistas. G. M. jau leido dirbti savo sklype, kol užtruko sklypo pardavimas. G. M. planavo pakelti sklypą nuo kelio ribos. Kito sklypo kaimynas iš rytinės pusės pjovė J. M. medžius, jam leido juos pjauti ir pasiimti medieną. Nukentėjusiosios sklype augo 3-4 medžiai, o pas jį medžių jau nebuvo. Nukentėjusiosios sode augo obelys, sodo šlaite augo vyšnios, nepamena, kad būtų augusios slyvos. 2010 m. buvo padaryti matavimai, sklypai palikti tokie patys. Darant matavimus sode buvo ir nukentėjusioji. Nukentėjusiosios sode nebuvo jokio vandens nutekėjimo griovio.

Liudytojas D. S. parodė, kad nukentėjusioji dėl matavimų kreipėsi į įmonę, kur jis dirbo anksčiau. Buvo pateiktas rašytinis jos ir kitų asmenų prašymas dėl planų koordinačių koregavimo. Nuvykus į vietą buvo nustatyta, kad 1994 m. planas neatitiko esamos situacijos. Namo vieta nesikeitė, matavo tą patį namo kampą, kuris buvo matuotas 1994 m. Netiko atstumas, bet taip būdavo, nes anksčiau nebuvo gerų geodezinių matavimo prietaisų. Sklypų plotai atitiko, bet ribos pasislinko, todėl visos ribos buvo atstatytos pagal pastovius kontūrus – namų kampus. Nukentėjusiosios sklypas pasislinko 1, 84 m į šiaurės pusę. Kaltinamojo statytos sienelės galas pateko į nukentėjusiosios sklypo ribas, su kuo sutiko ir pats kaltinamasis. Kaltinamasis ir nukentėjusioji pasirašė dokumentus. Kitų dviejų sklypų savininkų tada nebuvo, jie atvyko vėliau ir taip pat viską pasirašė. M. Š. matavo pirmasis, įkalė medinius riboženklius. Kitą kartą liudytojas viską matavo dalyvaujant G. M. ir A. P.. Kaltinamasis dėl nieko neprieštaravo, o A. P. kilo kažkokios abejonės. 1994 m. jų firma buvo padariusi klaidą, jie atstatė sklypų ribas. Jei kažkas netiko A. P., ji galėjo kviesti kitus matininkus, ką liudytojas jai ir pasiūlė, tačiau po to ji pasirašė dokumentus gera valia. Tuo metu buvo padaryta sienelė, kuri atitiko registruotą ribą. G. M. buvo pastatęs sienelę registruotoje riboje, atstačius ribas gavosi taip, kad jo sienelė atsirado A. P. sklype. Mano, kad matininkas G. M. parodė, kur yra Registrų centro duomenimis registruota riba. Prašymas dėl ribų atstatymo buvo gautas 2008-05-19, 2010-04-15 buvo surašytas aktas. Procesas vyko du metus, A. P. teikė įvairius pasiūlymus, pageidavimus, viskas buvo su ja derinama. Atstačius ribas, jos sklypo ribos pasislinko į G. M. sklypą link jo namo. Nei vienas iš sklypų nesumažėjo. Sklypo plano su naujomis ribomis nebuvo nustatinėjamos, ribos buvo tik atstatinėjamos. Jam atvykus riboženkliai jau buvo įtvirtinti. Nukentėjusiosios sklype buvo keletą kartų, vyko ir kartu su tyrėja. A. P. kelis kartus sakė, kad reikia užbaigti matavimus, nes trūksta kažkokių duomenų, o jis jai pasakė, kad jau viską padarė, atliko savo darbą. A. P. registruotos sklypo ribos neliečia šios sienelės, nes jos sklypo ribos nustatytos pagal seną planą. Pagal naują planą, su kuriuo ji nesutinka, sienelė jau įeitų į nukentėjusiosios sklypo ribas, bet sienelė buvo panaikinta.

Liudytoja D. M. parodė, kad buvo vyriausioji geodezininkė, tikrindavo planus, ar viskas atlikta teisingai. Nukentėjusioji pastoviai skųsdavosi jų darbu, rašė skundus, prašymus. Gavo jos skundą, kad G. M. ant jos sklypo užvertė žemes. Viskas buvo padaryta pagal senas koordinates, tačiau matininkai G. M. parodė ribas, kurios jau buvo neteisingos. Pagal LKS koordinates ribos vietovėje neatitiko. G. M. viską nukasė, sutvarkė. D. S. sudarė naujus planus, dalyvavo ir pati A. P., ji su viskuo sutiko. G. M. buvo padaręs sienelę, kad nuo šlaito nekristų žemės, po to viską sutvarkė. Kaltinamasis tvarkė sklypą būdamas įsitikinęs, kad viską daro gerai. Jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad sklypo koordinatės yra pakitę. Buvo kažkokie nukentėjusiosios medžiai, bet ant jų nebuvo užversta daug žemių. Matininkai parodė, kur yra riba, nukentėjusioji sutiko, viską pasirašė, o kitą dieną atvyko ir viską paneigė, neigė ir savo parašą. 1994 m. plane buvo padaryta maždaug 2 metrų paklaida. Teko viską atitaisyti. G. M. nusipirkus sklypą, kitas matininkas parodė jam sklypo ribas, o jis iki tos ribos užvežė žemes. Pagal senas koordinates, kurios yra netikslios, G. M. buvo užėmęs nukentėjusiosios sklypą. Vėliau tuos netikslumus taisė. 2010-04-15 surašytas aktas, yra visų sklypų savininkų parašai. 2010-04-15 matininkai rado išlikusius tvirtus taškus, nuo kurių atliko matavimus. Buvo pastatyta mūrinė siena, kuri ribojosi su valstybine žeme. Buvo pakeistos visų keturių sklypų koordinatės. G. M. tada dar nežinojo, kad planai neteisingi ir atliko darbus. Šiuo atveju matininkas buvo labai neteisus, jam reikėjo matuoti abu sklypus, o ne tik kaltinamojo sklypą. Liudytojai nuvykus nulaužtų medžių ten nebuvo, tik keletas menkaverčių medžių.

Liudytojas A. M. parodė, kad nukentėjusioji A. P. kreipėsi į R. M., prašydama padaryti jai sklypo sąmatą. Liudytojas buvo ten nuvykęs, viską patikrino. Vienas sklypas buvo aukščiau, kitas – žemiau. Riboženklių nesimatė. Nukentėjusiajai pasakė, kad jam reikia tiksliai žinoti, kur ir kieno sklypas, tik tada galės padaryti tikslią sąmatą. Nukentėjusioji minėjo, kad kaimynas išsikėlė savo sklypą, gal apipylė jos sklypą žemėmis, tačiau apie tai, kokia žala jai padaryta, nesakė. Nukentėjusioji jam parodė, kur turėtų būti riboženkliai. Sąmatą sudarė R. M., liudytojas tik patikrino, ar visi įkainiai pritaikyti teisingai. Nukentėjusioji turėjo dar kažkokią seną sąmatą. Matėsi, kad yra atskiri sklypai, jie skyrėsi vienas nuo kito. Nukentėjusiosios sklypas buvo žemiau.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 1 d. 1 p., teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojo N. A. (1 t., b. l. 143-144; 11 t., b. l. 117-118) ir R. M. (13 t., b. l. 121-122) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas N. A. parodė, kad A. P. yra jo kaimynė. 2009 m. rudenį atsirado naujas kaimynas, vardu Gediminas. Pastarasis nupirko sodo sklypą iš Jono. Matė, kaip įsigijęs sodo sklypą, Gediminas suvežė didelę krūvą žemių sklypo lyginimui. 2010 m. į A. P. sodo sklypą buvo atvažiavę įvairūs pareigūnai. Suprato, kad ji skundėsi dėl Gedimino veiksmų, t. y. kad Gediminas užpylė žemes ant A. P. sklypo. Buvęs kaimynas Jonas jam minėjo, kad nori padaryti 4 sklypų planą, nes sklypų ribose yra padaryta kažkokia paklaida. 2010 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, matė, kaip naujas kaimynas Gediminas užverstas žemes atkasinėjo su kastuvu, be to, buvo atvažiavęs didelis ekskavatorius, kuris atstumdė visas žemes. Ar buvo išpjauti A. P. medžiai ir krūmai - nematė. Kiek žino, Gediminas, prieš užpildamas savo sklypą žemėmis, išpjovė kelis savo sklype augusius medžius.

Liudytojas R. M. parodė, kad jis yra Statybų ekonominių skaičiavimų (SES) 2004 programos bendraautorius, pagal užsakovų pageidavimą sudaro lokalines sąmatas, kurios yra rekomendacinio pobūdžio, orientacinės. Jeigu reikalinga lokalinė sąmata, nagrinėjant kokią nors bylą, turi būti samdomas ekspertas, turintis atestatą, galintis sudaryti lokalines sąmatas. Sąmatų sudarymą reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.5.06;2010, kur numatyta, kad sąmata pridedama prie projektinės sąmatos, kurią pasirašo projekto vadovas, kuris būtinai turi būti atestuotas. 2014 m. pradžioje, tikslios datos neprisimena, į UAB ,,Statybų ekonominiai skaičiavimai“ kreipėsi senyvo amžiaus moteris dėl lokalinės sąmatos adresu, Kaunas, (duomenys neskelbtini) 53. Nors jis nedirba nei UAB ,,Statybų ekonominiai skaičiavimai“, nei pagal patentą, jis 2014 m. kovo mėn. sudarė lokalinę sąmatą S001, objektas - Kauno m. (duomenys neskelbtini) 53. Prieš sudarydamas šią sąmatą 2014 m. kovo mėn., tikslios datos nepamena, buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) sklypą Nr. 53. Nesivadovavo jokiais dokumentais, sudarydamas lokalinę sąmatą 2014 m. kovo mėnesio kainomis, užsakovė jam jokių dokumentų nepateikė. Jam nėra žinoma apie 2011 metų sąmatą. Kadangi apžiūrint objektą vietoje, šalia sklypų (duomenys neskelbtini) 53 ir (duomenys neskelbtini) 59 esantis kelias buvo prastos būklės, padarė prielaidą, kad pakėlus sklypo (duomenys neskelbtini) Nr. 59 reljefą, vanduo išplovė dalį žemių ties sklypų (duomenys neskelbtini) 59 ir (duomenys neskelbtini) 53 riba, nuo sklypo (duomenys neskelbtini) 59, taip pat dalį žemių nuo šlaito, kur sklypai (duomenys neskelbtini) 53 ir (duomenys neskelbtini) 59 ribojasi su keliu. Sąmatoje nurodė, jog reikia vežti žemes tikslu atstatyti buvusį šlaitą ties (duomenys neskelbtini) 53 ir 59 sklypais prie kelio. Žemių kiekį sąmatoje nurodė iš akies (apytiksliai). Sudarydamas sąmatą, vietovės statinio plano (planas, kuriame nurodoma kiek aplinkos priklauso keliui, o kiek šalia kelio esantiems sklypams) nematė, todėl nežino, ar minimas šlaitas priklauso sklypui (duomenys neskelbtini) 53, ar sklypui (duomenys neskelbtini) 59, ar šalia esančiam keliui. Apžiūrint sklypo (duomenys neskelbtini) 53 ribą su sklypu (duomenys neskelbtini) 59, jis matė, kad ties sklypų riba esantys keturi medžiai buvo užpilti žemėmis apie 1 m. Šios žemės buvo lygiai sulig sklypo (duomenys neskelbtini) 59 reljefu. Vadinasi, lyginant sklypo (duomenys neskelbtini) 59 reljefą, jį pakėlus papildomu kiekiu žemių, buvo užpilta dalis sklypo (duomenys neskelbtini) 53, tokiu būdu žemėmis užpilant ir minėtus 4 medžius. Lokalinėje sąmatoje nurodė, jog reikia nukasti ir išvežti žemes iš sklypo (duomenys neskelbtini) 53, tikslu atstatytu buvusią padėtį iki sklypo dalies, kuri buvo užpilta sklypo (duomenys neskelbtini) 59 savininko, užpylimo žemėmis. Sąmatos 5 poziciją paaiškina sekančiai: vietoje apžiūrėjęs objektą, preliminariai nustatė užpilto ploto matmenis, paskaičiavo pagal formulę, kokį kiekį žemių reikia nukasti ir išvežti iš sklypo (duomenys neskelbtini) 53, tikslu atstatyti buvusią iki užpylimo padėtį. Sąmatos 6 poziciją paaiškina sekančiai: gavęs, kokį kiekį žemių reikia nukasti ir išvežti iš sklypo (duomenys neskelbtini) 53, pagal formulę paskaičiavo, kiek kainuos šio nukasto grunto išvežimas. 2014 m. kovo mėn., sudarydamas lokalinę sąmatą, paskaičiavo, kiek reikėtų išvežti žemių iš sklypo (duomenys neskelbtini) 59 Kaune, tikslu atstatyti buvusį reljefą tiek, kad pakeltas sklypo reljefas neužstotų saulės sklypui (duomenys neskelbtini) 53. Tačiau jeigu sklypo (duomenys neskelbtini) 59 plane, kuris patvirtintas savivaldybės vyr. architekto, numatyta, kad keičiamas sklypo reljefas, tada sklypo reljefą atstatyti į buvusią padėtį nėra pagrindo. Lokalinėje sąmatoje S001 nurodyti darbo kodai yra numatyti Statybos darbų, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvuose. Skaičiuodamas darbų kainą, vadovavosi minėtais normatyvais. Šios apklausos metu buvo pateikta peržiūrėti šiuo metu esanti sklypo (duomenys neskelbtini) 59 ribų su sklypais (duomenys neskelbtini) 55, 53 ir keliu būklė. Peržiūrėjęs jam pateiktą užfiksuotą medžiagą, parodo, kad šiuo metu vadovautis 2014 m. kovo mėn. sudaryta lokaline sąmata negalima. Esant dabartinei situacijai, ne visi jo sąmatoje nurodyti darbai reikalingi, turėtų būti samdomi atestuoti ekspertai, kurie tiksliai nustatytų, kokie darbai reikalingi ir ar iš viso kokie nors darbai reikalingi.

Nukentėjusiosios A. P., liudytojų K. B., M. Š., A. S., J. M., D. S., D. M., A. M., N. A., R. M. parodymuose nėra jokių kaltinamojo G. M. kaltės įrodymų.

Kaltinimas G. M., be to, grindžiamas šiais duomenimis: 2010-04-30 Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 2Ž1-27-(6.17) kopija, kuriame užfiksuota, jog patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 59 savininkas savavališkai užėmė kaimyninių sklypų (duomenys neskelbtini) 55 ir 53 dalis (apie 1,8 m) (1 t., b. l. 152-154, 75-77); 2010-06-03 raštu iš Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus, prie kurio prijungta žemės naudojimo patikrinimo akto kopija. Iš 2010-04-30 Nr. 2ž1-27-(6.17) žemės naudojimo patikrinimo akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) savininkas savavališkai užėmė kaimyninių sklypų (duomenys neskelbtini) 55 ir 53 dalis, apie 1,8 metro (1 t., b. l. 146,152-164); Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktomis žemės sklypų s/b „L.“ (duomenys neskelbtini) 55 - K. B., (duomenys neskelbtini) 59 – G. M. ir Apynių kelias 83 – A. P., Kaune, planų kopijomis (1 t., b. l. 166-169); antstolės R. Stašenienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuo konstatuota, kad Kauno m., (duomenys neskelbtini), besiribojančio su (duomenys neskelbtini), sklypų paviršiai yra skirtingo aukščio, (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 53, yra supilta žemių sankasa, kurios aukštis apytiksliai 2 m, (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 53 šlaito dalis, besiribojanti su (duomenys neskelbtini) sklypu Nr. 59 yra užpilta akmenų ir žemių mišiniu; UAB „Pastato projektas“ Kauno m. (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 53 (sodų bendrija „L.“) sklypo dalies reljefo atstatymo sąmata, sudaryta 2010 m., darbų atlikimo kaina – 6807,67 Lt; UAB „Žemetra“ sudarytomis SB „L.“ (duomenys neskelbtini) 59 sklypo topografinėmis nuotraukomis (2 t., b. l. 56, 69, 79-81, 84-94, 104-107, 3 t., b. l. 63-75); K. B. prašymu (1 t., b. l. 28-36); nukentėjusiosios A. P. prašymu (1 t., b. l. 46-53, 56, 140); 2010-06-02 Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktomis žemės sklypų S/B „L.“ (duomenys neskelbtini) 55, - K. B., (duomenys neskelbtini) 59,- G. M. ir Apynių kelias 83,- A. P., Kaune, planų patvirtintomis kopijomis (1 t., b. l. 166-169, 3 t., bl. 151,156); Kauno miesto žemėtvarkos skyrius pateiktu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštu, jog atlikus patikrinimą nustatyta, kad G. M. savavališkai vykdo atraminės sienelės (duomenys neskelbtini) 53 ir 59, sodininkų bendrijoje „L.“ Kaune, statybos darbus, pateikti VĮ Registrų centras išrašai ir planai (1 t., b. l. 171, 177, 184-196, 2 t., b. l. 1-2); VĮ Registrų centras raštu Nr. (1.1.13)s-4246 (5 t., b. l. 136-140); 2013-11-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštu Nr. 8SD-(14.8.7)-5689 (5 t., b. l. 161-167); 2011-12-19 Nr. 11-2469(11) specialisto išvada, kuria nustatyta, jog tirti pateiktoje žemės sklypų schemoje „S.B. “L.“ (duomenys neskelbtini) 53, (duomenys neskelbtini) 55, (duomenys neskelbtini) 57, (duomenys neskelbtini) 59 esančius vardą, pavardę, adresą „A. P. ((duomenys neskelbtini) 53)“ įrašė D. S.. Šalia rankraštinio įrašo „A. P. ((duomenys neskelbtini) 53)“ pasirašė ir datą „2010 05 1(1)“ įrašė pati A. P.. Nustatyti, ar tirti pateiktame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 53 sodininkų bendrijoje „L.“ plane, skiltyje „Žemės savininkas (naudotojas): (duomenys neskelbtini)“, datą „2010 05 11“ įrašė ir A. P. vardu pasirašė A. P., ar minėtą įrašą įrašė ir A. P. vardu pasirašė M. Š., ar A. S., ar D. S., nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Tirti pateiktoje žemės sklypų schemoje „S.B. “L.“ (duomenys neskelbtini) 53, (duomenys neskelbtini) 55, (duomenys neskelbtini) 57, (duomenys neskelbtini) 59 esančius vardą, pavardę, adresą „A. P. ((duomenys neskelbtini) 53)“ įrašė vienas asmuo - D. S.. Šalia rankraštinio įrašo „A. P. ((duomenys neskelbtini) 53)“ pasirašė ir datą „2010 05 1(1)“ įrašė kitas asmuo - A. P.. Nustatyti, ar rankraštinį įrašą „2010 05 11“ žemės sklypo plane įrašė ir A. P. vardu žemės sklypo plane pasirašė vienas asmuo, ar skirtingi asmenys, ar šį įrašą parašė ir pasirašė tie patys asmenys, kurie parašė kitus tiriamuosius rankraštinius įrašus bei pasirašė A. P. vardu žemės sklypų schemoje, nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (8 t., b. l. 137-142); 2012-12-03 specialisto išvada Nr. 140-(3518)-IS1-6688, kuria nustatyta, jog atsakyti į klausimą ar parašus, esančius žemės sklypo plano M 1:500 grafoje „Žemės savininkas (naudotojas)“ ir žemės sklypo schemoje M 1:500 S.B. „L.“ prie rankraštinio įrašo „A. P. ((duomenys neskelbtini) 53)“, pasirašė A. P., M. Š., A. S., D. S., ar kitas asmuo (kiti asmenys), nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje. Atsakyti į klausimą, ar parašus A. P. vardu, esančius: žemės sklypo plano M 1:500 grafoje „Žemės savininkas (naudotojas)“ ir žemės sklypo schemoje M 1:500 S.B. „L.“ prie rankraštinio įrašo „A. P. ((duomenys neskelbtini) 53)“, pasirašė vienas asmuo, nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje. Rankraštinius įrašus: „A. P. ((duomenys neskelbtini) 53) 20100511“, esančius žemės sklypų schemoje M 1:500 S.B. „L.“, parašė D. S.. Atsakyti į klausimą, ar rankraštinius įrašus: „20100511“, esančius žemės sklypų schemoje M 1:500 S.B. „L.“ ir žemės sklypo plano M 1:500 grafoje „Žemės savininkas (naudotojas)“, parašė A. P., M. Š., A. S., D. S., ar kitas asmuo (kiti asmenys), nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje. Atsakyti į klausimą ar rankraštinius įrašus: 20100511“, esančius žemės sklypų schemoje M 1:500 S.B. „L.“ ir rankraštinius įrašus: „20100511“, esančius žemės sklypo plano M 1:500 grafoje „Žemės savininkas (naudotojas)“, parašė vienas asmuo, nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje (10 t., b. l. 33-36); 2015-07-13 specialisto išvada Nr. G 1898/15(02), kuria nustatyta, kad A. P. laikotarpiu nuo 2010-05-04 mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Nustatytos ligos ir susirgimai yra lėtiniai, įsisenėję, paūmėjantys ir dauguma jų nustatyti iki 2010 metų. Šiuo atveju nenustatyta jokių fizinių, cheminių, mechaninių ar biologinių faktorių, galėjusių turėti įtakos A. P. sveikatos būklei ar jos pablogėjimui (14 t., b. l. 94-95); 2010-07-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla G. M. atžvilgiu nutraukta (1 t., b. l. 61-62, 3 t., b. l. 151-152); 2015-01-19 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2812-199/2015, kuriuo nustatyta, jog ieškovės A. P. ieškinio reikalavimai G. M. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijai tenkinti iš dalies - panaikinta Kauno apskrities administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus, šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus 2012-02-27 rezoliucija ir 2012-03-20 rezoliucija dėl plano suderinimo. Likusioje dalyje ieškinys atmestas (14 t., b. l. 116-128); 2015-05-26 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1146-657/2015, kuria nustatyta, jog 2015-01-19 Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje pakeistas, panaikinta sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl Kauno apskrities administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus, šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus 2012-02-27 rezoliucijos ir 2012-03-20 rezoliucijos dėl plano suderinimo panaikinimo. Likusioje dalyje sprendimas paliktas nepakeistas. (14 t., b. l. 129-139); 2011-06-15 Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto raštu Nr. 017a-184, kuriuo nurodyta, kad dėl A. P. sode sunaikintų vaismedžių ir vaiskrūmių padaryta turtinė žala – 1389,10 Lt (2 t., b. l. 54); lokaline sąmata S001, kuria nustatyta, jog ją sudarė R. M., patikrino A. M., nurodyta atstatymo darbų vertė - 12018,85 litų (13 t., b. l. 14-15) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas - tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos CK nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (sudėties būtinas požymis yra ir padariniai) bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 str. 2 d. 2 p.), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sąlygos (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas).

Kaltinamasis G. M. tvarkė savo sklypą, vadovaudamasis jo turimais duomenimis apie sklypo ribas bei būdamas įsitikinęs, kad turi teisę atlikti tokius veiksmus, ką patvirtino ir liudytojai K. B., M. Š., D. M.. Kaltinamasis nesuvokė, jog elgiasi neteisėtai, paaiškėjus tokioms aplinkybėms ėmėsi pastangų pašalinti kilusius padarinius. Kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami kaip tikslingas veikimas prieš nukentėjusiosios interesus, t. y. nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis G. M. numatė neigiamus padarinius (didelę žalą nukentėjusiosios teisėms ir teisėtiems interesams) ir tokių padarinių norėjo. Taigi, tokie kaltinamojo veiksmai negali būti laikomi tiek pavojingais, kad būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos asmens teisėms (teisėtiems interesams) masto nustatymui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, vertintini kaip administracinės teisės pažeidimas (ATPK 188 straipsnis) ir gali tapti pagrindu ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, taikyti pažeidėjui drausmines ar visuomeninio poveikio priemones. Nors Kauno m. (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 53 (sodo bendrija „L.“) sklypo dalies reljefo atstatymo lokalinėje sąmatoje S001 nurodyta atstatymo darbų vertė - 12018,85 Lt (3480,73 Eur), tačiau sąmatos sudarytojas liudytojas R. M. apklausos metu paaiškino, jog šiuo metu vadovautis 2014 m. kovo mėn. sudaryta lokaline sąmata negalima, dabartinėje situacijoje reikalingi ne visi jo sąmatoje nurodyti darbai, turėtų būti samdomi atestuoti ekspertai, kurie tiksliai nustatytų, kokie darbai reikalingi ir ar iš viso kokie nors darbai reikalingi. Sąmatą tikrinęs liudytojas A. M. paaiškino, jog tik patikrino, ar visi įkainiai pritaikyti teisingai. Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakultetas apskaičiavo A. P. dėl sunaikintų vaismedžių ir vaiskrūmių padarytos turtinės žalos dydį – 1389,10 Lt (402,31 Eur), remdamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-12-15 įsakymu Nr. 3D-1082 patvirtintomis Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis 2011 metais, kurias rekomenduojama taikyti rengiant projektus paramai gauti, apskaičiuojant patirtus nuostolius dėl fitosanitarijos priemonių taikymo dalinio kompensavimo, taip pat ūkininkų ūkiuose, tvarkančiuose veiklos apskaitą, biologinio turto ir išaugintos žemės ūkio produkcijos įkainojimui bei juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, tačiau ne nustatant žalos dydį dėl tokio turto sunaikinimo. Nukentėjusioji nurodo dėl kaltinamojo veiksmų patyrusi 50000 Lt (14481,00 Eur) dydžio neturtinę žalą. Pažymėtina, kad vertinant žalos asmens teisėms (teisėtiems interesams) dydį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgta ne tik į turtinę jos išraišką, tačiau toks didelis neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas konkrečiais įrodymais, o tik subjektyviu nukentėjusiosios vertinimu. Be to, lokalinėje sąmatoje S001 sklypo dalies reljefo atstatymo suma bei apskaičiuotas dėl sunaikintų vaismedžių ir vaiskrūmių padarytos turtinės žalos dydis jokiu aspektu negali būti vertinami kaip objektyvūs ir neginčytini įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiosios patirtą didelę žalą, kas yra būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis. Įvertinus nustatytas bylos aplinkybes teismas pripažįsta, jog G. M. veiksmuose nėra didelės žalos nukentėjusiajai padarymo, kaip būtinojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, požymio.

Be to, nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Šios nuostatos yra aktualios aiškinant ir nustatant nusikalstamo savavaldžiavimo (BK 294 straipsnio 1 dalis) požymius. Pabrėžtina, kad BK 294 straipsnio 1 dalies dispozicija yra gana abstrakti, pagrindiniai savavaldžiavimo objektyvieji požymiai (kaltininko vykdomos teisės rūšis, tvarka, kurios nesilaikoma, didelės žalos kriterijai) nesukonkretinti. Be to, įstatymai nustato ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą. Pažymėtina ir tai, kad savavališki veiksmai įgyvendinant tam tikrą teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos. Todėl savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes. Tokia asmenų veika, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, baudžiamųjų įstatymų paskirties neatitinka. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-3805-634/2010 administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta dėl to, jog G. M. savavališkai užėmė apie 1,8 m kaimyninių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 53 ir 55 (sklypų skiriamoji riba užversta žemėmis) ir tuo pažeidė ATPK 188 straipsnį ir 45 straipsnį, G. M. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi, tokie kaltinamojo G. M. veiksmai jau įvertinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-3805-634/2010, kuris yra įsiteisėjęs.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (toliau – Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamasis G. M. išteisintinas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusioji A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 18650,32 Lt (5401,51 Eur) turtinės, 50000 Lt (14481,00 Eur) neturtinės žalos bei 9083,99 Lt (2630,90 Eur) proceso išlaidų atlyginimo, kuris paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. 3 d. 2 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis; G. M. pateiktas CD su vaizdo medžiaga; A. P. pateiktos nuotraukos; CD, kuriame užfiksuotas A. P. atsisakymas duoti rašysenos pavyzdžius lyginamajam tyrimui; kasetė su vaizdo įrašu prie pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo; CD prie įvykio vietos apžiūros protokolo; teismo posėdžio civilinėje byloje garso įrašas; priedas Nr. 1 (vokas su lyginamaisiais rašysenos pavyzdžiais prie 2011-12-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktos specialisto išvados Nr. 11-2469(11)); priedas Nr. 2 (vokas su A. P. sveikatos istorijų kopijomis prie 2015-09-16 specialisto išvados Nr. G 1898/15); priedas Nr. 3 (dokumentai voke, pateikti prie A. P. civilinio ieškinio, viso 47 lapai), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Administracinė byla Nr. A-3805-634/2010 ir SB „L.“ skl. Nr. 83 bylos kopija, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos jas pateikusioms institucijoms.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 str. str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304, 305, 307, 308 str. str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nukentėjusiosios A. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis; G. M. pateiktą CD su vaizdo medžiaga; A. P. pateiktas nuotraukas; CD, kuriame užfiksuotas A. P. atsisakymas duoti rašysenos pavyzdžius lyginamajam tyrimui; kasetę su vaizdo įrašu prie pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo; CD prie įvykio vietos apžiūros protokolo; teismo posėdžio civilinėje byloje garso įrašą; priedą Nr. 1 (voką su lyginamaisiais rašysenos pavyzdžiais prie 2011-12-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktos specialisto išvados Nr. 11-2469(11)); priedą Nr. 2 (voką su A. P. sveikatos istorijų kopijomis prie 2015-09-16 specialisto išvados Nr. G 1898/15); priedą Nr. 3 (dokumentus voke, pateiktus prie A. P. civilinio ieškinio, viso 47 lapai), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Administracinę bylą Nr. A-3805-634/2010 ir SB „L.“ skl. Nr. 83 bylos kopiją, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jas pateikusioms institucijoms.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.