Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1146-657/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-05-26
Bylos Nr.: 2A-1146-657/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-05837-2012-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Žibutė Budžienė, Aušra Baubienė
Ieškovas: A. P.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, G. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno sodininkų bendrija“(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Aida Martinaitienė

Civilinė byla Nr. 2A-1146-657/2015Teisminio proceso Nr. 2-05-3-05837-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.10.; 121.14.; 121.20.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Baubienės, Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P., atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, G. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2812-199/2015 pagal bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams G. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno sodininkų bendrija“(duomenys neskelbtini)“ dėl pažeistų teisių.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Kauno apskrities administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus, šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012-02-27 rezoliuciją dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, Kaune plano M 1:500 patikrinimo ir 2012-03-20 rezoliuciją dėl šio žemės sklypo plano suderinimo; įpareigoti atsakovą G. M. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nugriauti atraminę sienutę ir sutvarkyti statybvietę, žemės sklypuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iki natūralaus šių žemės sklypų aukščio ir reljefo nukasti ir išvežti žemes bei ties šių žemės sklypų riba iškasti 0,5 m gylio ir 0,7 m pločio griovį paviršinio vandens nutekėjimui, o atsakovui G. M. per nustatytą terminą nurodytų įpareigojimų neįvykdžius, suteikti ieškovei A. P. teisę šiuos veiksmus atlikti pačiai, išieškant dėl to patirtas išlaidas iš atsakovo G. M.; priteisti iš atsakovo G. M. visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-6). Nurodė, jog 1994-08-26 Valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 709 kv.m žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Ši žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinta notaro, prie jos buvo pridėtas žemės sklypo ribų planas. Plane nurodytos žemės sklypo ribos pasirašytinai buvo suderintos su besiribojančių žemės sklypų savininkais. Šiuo metu sklypas Nr. 59 priklauso atsakovui G. M.. Planas ir jame nurodytos žemės sklypo ribos 1994-06-06 buvo patvirtintos Žemėtvarkos tarnybos viršininko, plane nurodytas 740 kv.m žemės sklypo plotas, kurio šiaurinė dalis A/709 kv.m yra ieškovės išpirkta žemė, o pietinė dalis B31 kv.m nuomojama valstybinė žemė. Šiame plane atstumai tarp koordinačių taškų 1-2-3 ties (duomenys neskelbtini) keliu nurodyti 14,40, 9,05 metrų. Tačiau 1994 m. žemės sklypo ribų plane nurodyti atstumai tarp koordinačių taškų 1-2-3 ties (duomenys neskelbtini) keliu pakeisti į 14,39 ir 8,64 metrų, taip pat buvo keisti kiti šio žemės sklypo duomenys. Su 2010 metų žemės sklypo planu nesutinka. Iš atsakovo civilinėje byloje Nr. 2-932-748/2012 teismui pateikto naujai parengto jo žemės sklypo plano matyti, kad Kauno m. Žemėtvarkos skyrius šį žemės sklypo planą suderino. Tuo pagrindu šiame plane nurodytos ribos 2012-03-29 VĮ Registrų centro Kauno filialo buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Tačiau atsakovo žemės sklypo plano patikrinimo ir suderinimo procedūros Kauno m. žemėtvarkos skyriuje buvo atliktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes prieš tai turėjo būti paženklinamos G. M. žemės sklypo ribos surašant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. Tačiau G. M. žemės sklypo ribų paženklinimas vietoje nevyko, o atsakovo žemės sklypo planas Kauno m. Žemėtvarkos skyriuje buvo suderintas, prieš tai nesuderinus ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribų. Teisės aktais reglamentuotų procedūrų rengiant, tikrinant ir derinant atsakovo G. M. žemės sklypo planą nesilaikymas yra pagrindas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno m. žemėtvarkos skyriaus 2012-02-27 ir 2012-03-20 rezoliucijas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius nustatė, kad atraminę sienelę atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir ieškovės žemės sklype atsakovas stato savavališkai. Buvo surašyti savavališkos statybos ir jos sustabdymo aktai. Ginant ieškovės teises jos žemės sklype esanti atsakovo pastatyta atraminė sienelė turi būti nugriauta ir sutvarkyta statybvietė.

Atsakovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus ir G. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 65-67; 76-77). Nurodė, jog sklypo riba tarp atsakovui ir ieškovei priklausančių sklypų nebuvo keičiama, todėl iš naujo atlikti sklypo ribų ženklinimo ir surašyti žemės sklypo ribų akto nereikėjo. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 534, ieškovės nurodyto žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktas neturėjo būti surašomas, jei šių žemės sklypų tarpusavio riba neturėjo būti keičiama. Net ir surašius žemės ribų paženklinimo aktą, situacija nepasikeis, ribos tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų liks tokios, kokios yra nustatytos. Duomenys keitėsi dėl koordinačių sistemos pasikeitimo. Ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti ant atsakovo žemės sklypo plano esančių rezoliucijų. Atsakovas yra parengęs UAB „Supernava“ sklypo sutvarkymo projektą, kuris yra suderintas ir kuriame numatytas sklypo sutvarkymas. Dalis atraminės sienelės yra nugriauta, jos aukštis sumažintas, o tokiam statiniui, kuris stovi šiuo metu bei buvo ieškinio pateikimo teismui dieną, statybos leidimas nėra reikalingas. Dėl to Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo ieškinį Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-932-748/2012 atsiėmė. Ieškovės reikalavimai įpareigoti atsakovą žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) iki natūralaus šių žemės sklypų aukščio ir reljefo nukasti ir išvežti žemes bei ties šių žemių riba iškasti 0,5 m gylio ir 0,7 m pločio griovį paviršinio vandens nutekėjimui yra nepagrįsti, Ieškovė neįrodė, kad žemės sankasa, esanti atsakovo žemės sklype, pažeidžia jos teises.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino Kauno apskrities administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus 2012-02-27 rezoliuciją dėl žemės sklypo 0,0687 ha, nuosavybės teise priklausančio G. M., esančio (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), plano M 1:500 patikrinimo ir 2012-03-20 rezoliuciją dėl šio žemės sklypo plano suderinimo; likusioje dalyje ieškinį atmetė bei priteisė iš atsakovo G. M. bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 52-64). Teismas konstatavo, kad nors žemės sklypo plotai nėra pasikeitę, tačiau yra pasikeitusios ieškovės žemės sklypo linijos tarp koordinačių 1,2,3 pagal 1994 m. ieškovės žemės sklypo ribų planą, nes taisant koordinačių sistemas buvo atstatomos, keičiamos žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), S/B „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ribos. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad atliekant kadastrinius matavimus 2010-04-15 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), S/B „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ribos nebuvo tikslinamos ir atstatomos, todėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto apskritai nereikia surašyti, nes šie argumentai paneigti išnagrinėtomis bylos aplinkybėmis, ištirtais rašytiniais įrodymais, esančiais SB „(duomenys neskelbtini)“, skl. Nr. 83, (duomenys neskelbtini), A. P. žemės byloje, SB „(duomenys neskelbtini)“ skl. Nr. 66, (duomenys neskelbtini) G. M. žemės byloje, tame tarpe schema žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus raštu Nr 8SD-148-94/-3146 A. P., be to, liudytojų D. S., D. M. parodymais. Teismas darė išvadą, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 534, 32. 1.1 ir 32.1.1.4 punktais, kadastriniuose matavimuose turėjo dalyvauti ieškovė, ribos paženklintos riboženkliais ir surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas. Surašyto žemės sklypų ribų paženklinimo akto nėra. Teismas sprendė, kad atsakovo G. M. žemės sklypo ribų planas, kuris yra patikrintas ir suderintas Kauno miesto Žemėtvarkos skyriuje 2012-02-27 ir 2012-03-20 rezoliucijomis, kurio ribos pažymėtos ir įregistruotos Kadastro žemėlapyje, ir įregistruotas VĮ Registrų centras, pažeidžia ieškovės kaip gretimo žemės sklypo savininkės teises, todėl šios rezoliucijos naikintinos. Ieškovė nepareiškė ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, nors iš išnagrinėtų bylos aplinkybių ir ištirtų įrodymų akivaizdu, kad tarp ieškovės ir atsakovo kaip tarp gretimų žemės sklypų savininkų kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų, kuris iki šiol nėra išspręstas. Teismas taip pat konstatavo, kad savavališkai pastatytos sienelės ieškovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir ant jos ribų, taip pat valstybinėje žemėje, neliko, atraminė sienelė liko tik tai atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Be to, trečiasis asmuo Kauno sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ sutiko, kad bendrijos narys G. M. tęstų atraminės sienutės statybą savo žemės sklype, o Nacionalinė Žemės tarnyba prie ŽŪM, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM taip pat tam neprieštarauja, kadangi sutinkamai su Statybos techniniu reglamentu 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ normomis, statant 1 grupės nesudėtingą inžinierinį statinį privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, laikantis norminių atstumų, statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi. Teismas sprendė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimų atsakovui G. M. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nugriauti atraminę sienutę ir sutvarkyti statybvietę, kadangi atraminės sienutės (duomenys neskelbtini) žemės sklype ar ant jo ribų nėra. Teismas netenkino ieškovės reikalavimų dėl įpareigojimų atsakovui G. M. iki natūralaus šių žemės sklypų aukščio ir reljefo nukasti ir išvežti žemes bei ties šių žemės sklypų riba iškasti 0,5 m gylio ir 0,7 m pločio griovį paviršinio vandens nutekėjimui, o atsakovui G. M. per nustatytą terminą nurodytų įpareigojimų neįvykdžius, suteikti ieškovei teisę šiuos veiksmus atlikti pačiai, išieškant dėl to patirtas išlaidas iš atsakovo G. M.. Teismas konstatavo, kad 2012-12-15 vietos apžiūros metu nenustatyta, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype ar (duomenys neskelbtini), ir/ar/ ant jo ribų būtų supiltos žemės, ar būtų sužaloti, suniokoti, užpilti vandeniu ieškovės žemės sklype augantys medžiai. Pateikti Kriminalinės policijos skyriaus 2010-05-07 apžiūros protokolas, nuotraukos, schema, antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, nuotraukos buvo surašyti ir padaryti dar iki vietos apžiūros. Be to, antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai surašyti ieškovės užsakymu, nedalyvaujant atsakovams, juose užfiksuoti duomenys nesusieti nei su 1994 metų žemės planu, nei su 2010 metų planu, juose nėra užfiksuota, kad žemių sankasos būtų ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype(duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) šlaitas priklauso valstybinei žemei. Be to, nėra aišku kokie medžiai užpilti žeme, vandeniu, iš kur vanduo bėga į ieškovės žemės sklypą, nes tai nėra susieta su planu, plano koordinatėmis, posūkio taškais, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie ieškovės teisių kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ savininkės pažeidimus. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-12 nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A.2.2-3805-634/2010 G. M. atžvilgiu nutraukimo patvirtina aplinkybes, kad žemės užverstos ant gretimų žemės sklypų buvo pašalintos. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, jog supiltos žemės atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype(duomenys neskelbtini), S/B „(duomenys neskelbtini)“ pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiėmė ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-932-748/2012, kadangi atraminė sienelė liko tik G. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o atsakovas pagal parengtą UAB „Supernava“ sklypo sutvarkymo projektą, pradėjo vykdyti atraminės sienelės ir žemės sklypo sutvarkymo darbus, kuriems neprieštarauja nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nei Kauno sodų bendrija (duomenys neskelbtini)“, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Teismas sprendė, kad iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo G. M. patenkintų ieškinio reikalavimų ribose ieškovei priteistini žyminis mokestis bei išlaidos už advokatų teisinę pagalbą, atsižvelgiant į įdėtą darbą šioje civilinėje byloje, į teismo posėdžių trukmę, į šalių procesinį elgesį, į aplinkybes, kad dalį atsakovo pastatytos atraminės sienutės ir suverstų žemių ieškovės žemės sklype ir ant jo ribų atsakovas sutvarkė po bylos iškėlimo teisme bei į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Iš ieškovės atsakovui atmestų ieškinio reikalavimų ribose išlaidos už advokatės teisinę pagalbą nepriteistinas, atsižvelgiant į atsakovo procesinį elgesį, į tai, kad atsakovas dalį atraminės sienutės ir jo užpiltų žemių ieškovės žemės sklype ir ant jo ribų, sutvarkė po bylos iškėlimo teisme. Be to, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei šalių procesinį elgesį, teismas valstybei iš atsakovo priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliacinius skundus pateikė visos bylos šalys.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė A. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą dalyje dėl atmestų ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 73-80). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo nugriauti atraminę sienelę ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovui šio įpareigojimo neįvykdžius leisti ieškovei šiuos veiksmus atlikti pačiai, iš atsakovo išieškant turėtas išlaidas, nes netinkamai vertino bylos rašytinius įrodymus ir vadovavosi teismų praktika. Netenkindamas šio reikalavimo teismas nepagrįstai konstatavo, kad Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu 2010-07-12 administracinio teisės pažeidimo byla G. M. atžvilgiu nutraukta, kadangi nustatyta, kad G. M. pažeidimus visiškai pašalino. Ši administracinė byla buvo nutraukta, kadangi nebuvo įžvelgta, kad jis veiksmus atliko tyčia. Pateikti antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas 2011-10-14 Nr. PAR-3696 bei pateiktos foto nuotraukos paneigia teismo nepagrįstą išvadą, kad G. M. padarytus pažeidimus jau pašalino. Teismo teiginiai dėl žalos atlyginimo ir parašų klastojimo neturi jokios reikšmės sprendžiant ginčą dėl atsakovo atliktų pažeidimų pašalinimo. Tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM atsisakė savo ieškinio reikalavimų G. M. atžvilgiu kitoje civilinėje byloje negali turėti jokios reikšmės apeliantės teisių ginimui, kadangi yra konstatuota, kad likusi atramos sienelė nenugriauta. Teismo teiginiai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais negalima vadovautis, nes antstolė vykdė pagal ieškovės užsakymą yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas neginčijo šių konstatuotų faktinių aplinkybių ir priešingų įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, išskyrus savo žodinius paaiškinimus, kad likvidavo neteisėtą statybą, teismui nepateikė. Keisti atraminę sienelę pagal jo projektą galima tik gavus gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, o taip pat reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas. Teismas vienašališkai ir neobjektyviai vertino 2012-10-15 vietos apžiūros metu konstatuotas aplinkybes. Apeliantė prašė įpareigoti atsakovą atstatyti tai, kas buvo iki jo neteisėtų veiksmų atlikimo, todėl jokių projektų pateikti jai nereikėjo. Apeliantė visiškai įrodė abi negatorinio ieškinio sąlygas. Sprendime nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra skirtingos faktinės aplinkybės.

2. Teismas apeliantei priteisė nepagrįstai mažą sumą už advokatų teisinę pagalbą. Apeliantė advokatams viso yra sumokėjusi 1.448,10 Eur, todėl patenkinus ½ dalį jos reikalavimų, jai turėjo būti priteista 724,05 Eur išlaidų teisinei pagalbai.

Apeliantė pateikė papildomus paaiškinimus, Žemės pirkimo – pardavimo sutarties ir Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nuorašus bei Namų valdos žemės sklypo ribų plano, Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties kopijas, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyrius prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą dalyje dėl patenkintų ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilnai (T.3, b.l. 86-89). Teigia, kad skundžiamoje sprendimo dalyje teismas pažeidė materialinės teisės normas, nukrypo nuo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad G. M. žemės sklypo ribų planas, patikrintas ir suderintas Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje 2012-02-27, 2012-03-30 rezoliucijomis, pažeidžia ieškovės kaip gretimo sklypo savininkės teises, nes nenurodė, kokios konkrečiai ieškovės teisės yra pažeidžiamos. Teismas nepagrįstai atmetė argumentus, jog atliekant kadastrinius matavimus 2010-04-15 žemės sklypų, esančių(duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ribos nebuvo tikslinamos ir atstatomos, todėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto surašyti nereikia. Teismas privalėjo remtis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, tačiau nesivadovavo Nuostatų 32.1.1.1 punkto, 32.1.1.4 punkto, 32.1.1.6. punkto nuostatomis.

Apeliaciniame skunde atsakovas G. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 92-94). Nurodoma, jog teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas: bylinėjimosi išlaidos turi būti perskirstytos, kadangi šiuo atveju teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, kadangi buvo pilnai atmesti abu ieškovės reikalavimai, pareikšti atsakovo atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio, todėl turi būti jam pilnai atlygintos. Teismas klaidingai įvertino aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovas dalį atraminės sienutės ir jo užpiltu žemių ieškovės žemės sklype ir ant jo ribų, sutvarkė tik po bylos iškėlimo teisme. Po bylos iškėlimo teisme pagal ieškovės ieškinį G. M. jokių veiksmų savo žemės neatliko, nes jau buvo UAB “Supernava” parengęs savo žemės sklypo sutvarkymo projektą, kurio tolimesnė eiga buvo priverstinai sustabdyta būtent dėl šio nepagrįsto ieškinio pateikimo, sklypas areštuotas. Nepagrįstai priteistos iš atsakovo G. M. ieškovei A. P. žyminio mokesčio išlaidos ir 12,74 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsiliepimuose į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė prašo apeliacinius skundus atmesti, iš apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (T.3, b.l. 107-113). Nurodė, kad apeliantui G. M. neginčijant kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, jam taikytinos mutatis mutandis atskirojo skundo nagrinėjimo taisyklės. Teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovės sumokėtą žyminį mokestį bei išlaidas už advokato paslaugas. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes Kauno miesto žemėtvarkos skyrius neteisėtai 2012-02-27 ir 2012-03-20 rezoliucijomis suderino (duomenys neskelbtini) planą, tuo pažeisdama Nuostatų 32.1.1, 32.1.1.4 punktus bei pažeidė ieškovės teises.

Atsiliepimuose į ieškovės ir atsakovo G. M. apeliacinius skundus atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius dėl sprendimo dalies, nesusijusios su Nacionalinės žemės tarnybos teisėmis ir pareigomis, pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra (T.3, b.l. 101-103; 117-119). Taip pat nurodė, kad ieškinys dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų tikrinant ir derinant planą, turėjo būti atmestas vien tuo pagrindu, kad yra praleistas terminas kreiptis į teismą, neprašant jo atnaujinti ir nesant šio termino atnaujinimo pagrindų.

Atsiliepimuose į ieškovės ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus apeliacinius skundus atsakovas G. M., atstovaujamas advokatės Aidos Martinaitienės, prašo atsakovės skundą tenkinti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl patenkinto A. P. ieškinio reikalavimo, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą (T.3, b.l. 104-106; 114-115). Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atraminė sienelė yra pastatyta jai priklausančiame žemės sklype. Atsakovo užsakymu UAB „Supervana“ parengė žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), sutvarkymo projektą, kuris parengtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nėra pagrindo abejoti, kad sklypas bus sutvarkytas nepažeidžiant ieškovės teisių ir teisėtų interesų. Joks dokumentas byloje nepatvirtina ieškovės teiginių, kad ieškinio padavimo metu atsakovo žemės sklype esanti žemių sankasa kokiu nors būdu pažeistų ieškovės teises ir teisėtus interesus. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas yra pagrįstas, jo argumentai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl patenkinto ieškinio reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Ieškovė pareiškė teismui prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde bei kituose procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose į apeliacinius skundus).

Dėl naujų įrodymų prijungimo. Teisme gautas apeliantės prašymas prijungti prie bylos rašytinius įrodymus – žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su planu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šių įrodymų nevertina, nes šie įrodymai jau buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o pateikta Kauno apygardos teismo 2015-05-19 nėra reikšminga analizuojant apeliacinių skundų argumentus.

Ieškovės A. P. apeliacinis skundas atmestinas. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo G. M. apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei A. P. nuosavybės teise priklauso 0,0709 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (T.1, b.l. 17-18), bei iš valstybės nuomojamas 0,0031 ha žemės sklypas 0,0031 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (T.3, b.l. 48-49), t.y. ieškovė naudojasi 740 kv.m žemės sklypu. Atsakovui G. M. nuosavybės teise priklauso 0,0687 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (T.1, b.l. 32-33) besiribojantis su žemės sklypais, (duomenys neskelbtini) priklausančiais ieškovei. Atsakovui G. M. priklausančio žemės sklypo ribų planas buvo parengtas korporacijos „Matinininkai“ 2010 m. gegužės mėnesį, patikrintas žemėtvarkos skyriuje 2012 m. vasario 27 d. ir suderintas 2012 m. kovo 20 d. (T.1, b.l. 10).

Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010 m. gegužės 11 d. statytojui G. M. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-100511-0009 dėl savavališkos atraminės sienutės tarp sklypų, esančių sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) statybos (T.1, b.l. 11).

Dėl Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus apeliacinio skundo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl Kauno apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 27 d. rezoliucijos dėl atsakovui priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) plano patikrinimo ir 2012 m. kovo 20 d. rezoliucijos dėl šio žemės sklypo plano suderinimo panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį ieškinio reikalavimą konstatavo, jog rezoliucijos prieštarauja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (2005-06-23 redakcija) 32.1.1 ir 32.1.1.4 punktams, pažeidžia ieškovės kaip gretimo žemės sklypo savininkės teises dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai panaikindamas šias rezoliucijas panaikino nesivadovavo teisės aktais, kuriuose nurodyta, jog nėra būtina kviesti suinteresuotų asmenų, jeigu žemės sklypo ribos netikslinamos (neatstatomos).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose, nagrinėjamose administraciniuose teismuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė A. P. naudojasi 740 kv.m žemės sklypu, įgytu pirkimo – pardavimo ir nuomos sutarčių pagrindu. Ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ribų planas yra parengtas 1994 m. balandžio mėnesį ir suderintas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje 2001 m. kovo 1 d. (T.1, b.l. 9). Atsakovas G. M. yra 687 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, įgijęs žemės sklypą pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (pirminis savininkas A. R.). Atsakovui priklausančio žemės sklypo, plano patikslinimas parengtas 2010 metais, suderintas 2012 m., vadovaujantis 1994 m. balandžio mėnesį parengtu ir suderintu Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje 2000 m. sausio 27 d., įregistruotas kadastro žemėlapyje 2012-03-29 (T.1, b.l. 10; prijungtos žemės dokumentų bylos Nr. 0855, b.l. 19). Ant 1994 m. balandžio mėnesį parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plano yra ieškovės A. P. parašas, kas leidžia daryti išvadą, jog ribos tarp kaimyninių sklypų buvo nustatytos šalių sutarimu. Byloje nėra duomenų, apie tai, jog iki 1994 m. balandžio mėnesio buvo atliekami sodų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) matavimai. Iš bylos duomenų matyti, jog tiek ieškovei, tiek atsakovui G. M. (buv. savininkas A. R.) 1994 m. balandžio mėnesį parengti žemės sklypų planai, atlikus geodezinius matavimus, juose nurodytos sklypo posūkių taškų koordinatės, sklypų planai suderinti Nekilnojamojo turto kadastro įstaigoje (atitinkamai – ieškovės A. P. – 2001-03-01, atsakovo G. M. – 2000-01-27). Atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2008-04-07 (T.1, b.l. 100). Iš byloje pateiktų kadastro žemėlapio ištraukų (T.1, b.l. 101-102) matyti, kad buvo tikslintos šalims priklausančių žemės sklypų koordinatės, nekeičiant sklypų konfigūracijos, atstumų, linijų ilgių, pastatų kontūrų. Šiuos galimus nurodytų duomenų skirtumus sąlygojo pasikeitusi matavimo metodika ir valstybinė koordinačių sistema, ką patvirtina UAB korporacijos „Matininkai“ 2010-04-15 aktas (prijungta byla Nr. 0855, b.l. 125).

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimų fiksavimas – veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka, papildoma nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 50 punktas). Tikslinant Nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, parengiamas planas, kuris tikrinamas ir derinamas žemėtvarkos skyriuje. Taigi, minėti veiksmų atlikimas yra tik atskira žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procedūra, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas. Tarpinio (procedūrinio) veiksmo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t.y. tokių sprendinių priėmimas negali būti savarankiškas administracinės (o šiuo atveju - civilinės) bylos dalykas. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas (šiuo atveju - ieškovė) šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą kadastro duomenų tikslinimo procedūroje. Pažymėtina ir tai, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus apie duomenų tikslinimą yra informuojamas žemės sklypo savininkas (54⁴ punktas) ir nėra numatyta, jog yra būtina informuoti gretimų sklypų savininkus apie žemės sklypo plano darymo procesą ir priimtus sprendinius, juolab, kad tuo pat metu buvo tikslinamas ir pačios ieškovės sklypo geodezinis pririšimas koordinačių sistemoje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010; 2013-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1206/2013).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apginti galimai pažeistą ieškovės teisę šioje civilinėje byloje pasirinktu gynybos būdu nėra galimybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti Kauno apskrities administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus, šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012-02-27 rezoliuciją dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Kaune plano M 1:500 patikrinimo ir 2012-03-20 rezoliuciją dėl šio žemės sklypo plano suderinimo, naikintinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1d. 1p., 326 str. 1 d. 5 p.).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą G. M. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nugriauti atraminę sienutę ir sutvarkyti statybvietę, žemės sklypuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iki natūralaus šių žemės sklypų aukščio ir reljefo nukasti ir išvežti žemes bei ties šių žemės sklypų riba iškasti 0,5 m gylio ir 0,7 m pločio griovį paviršinio vandens nutekėjimui, o atsakovui G. M. per nustatytą terminą nurodytų įpareigojimų neįvykdžius, suteikti ieškovei A. P. teisę šiuos veiksmus atlikti pačiai, išieškant dėl to patirtas išlaidas iš atsakovo G. M., nurodydamas, kad civilinėje byloje Nr. 2-932-748/2012 buvo nustatyta, jog pagal pateiktą topografinę nuotrauką atraminė sienelė randasi tik atsakovui G. M. priklausančiame žemės sklype, sklypo ribos yra įregistruotos kadastro įstaigoje ir nėra nuginčytos, dalis atraminės sienutės nugriauta, todėl ieškovės teisės nėra pažeidžiamos.

Ieškovė nesutikdama su teismo sprendimu dalyje, kurioje buvo atmestas jos reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, nurodė, jog teismas netinkamai vertino įrodymus.

Statyba laikoma neteisėta, jeigu ji vykdoma arba yra baigta, nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Priklausomai nuo to, kokiu metu ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeidžiami, neteisėtos statybos kvalifikavimas gali būti nevienodas, nuo to priklauso padarinių šalinimo sąlygos ir aplinkybės.

Byloje iš Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-05-11 savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-100511-0009, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistės 2010-07-27 tarnybinio pranešimo nustatyta, jog atsakovas G. M. buvo savavališkai pastatęs jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ atraminę sienutę, kurios aukštis nuo 1 m iki 2,2 m, storis apie 0,3 m, kuri nesutapo su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba, o dalis jos buvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose (T.1, b.l. 11-13). Taip pat nustatyta, kad atsakovas G. M. dalį ieškovei priklausančio žemės sklypo, buvo užvertęs žemėmis, todėl besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) paviršiai buvo skirtingo aukščio (antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo 2010-11-22, 2011-08-18, 2012-08-30 protokolai, Kriminalinės policijos 2010-05-07 apžiūros protokolas, Kauno apskrities viršininko administracijos 2010-04-30 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ž1-27-16.17, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-05-13 raštas Nr. 1r-816-/1-7/, 2010-05-12 G. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (T.1, b.l. 14-26, 103-139; T.3, b.l. 20-21; priedas SB „(duomenys neskelbtini)“ skl. 66, (duomenys neskelbtini), G. M. žemės byla, b.l. 93-104,111)).

Byloje taip pat nustatyta, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą G. M. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti inspekcijos 2010-05-20 reikalavimą Nr. REI-75 ir savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pradėtą statyti atraminę sienutę (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (prijungta civilinė byla Nr. 2-932-748/2012; Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014-10-14, Faktinius duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-3696, T.3, b.l. 20-22). Civilinėje byloje Nr. 2-932-748/2012 konstatavus, jog pagal pateiktą topografinę nuotrauką atraminė sienelė randasi tik tai atsakovui G. M. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir pagal Statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 nuostatas, jog statant 1 grupės nesudėtingą inžinierinį statinį privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, laikantis norminių atstumų, statybą leidžiantys dokumentas, nereikalingas, ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsiėmė (prijungtos civilinės bylos T.3, b.l. 100, 119-120).

Jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio reikalavimus, tačiau kaip minėta aukščiau byloje savavališkos statybos fakto nenustatyta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismas 2012-10-15, remiantis CPK 210 straipsniu, dalyvaujant ieškovei, jos atstovui, atsakovų atstovams apžiūrėjęs sklypą adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nustatė, jog sukalti kuolai tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų, su kuriais ieškovė nesutinka, kad yra paaukštintas šlaitas apie 1.5 metro, kuris nepriklauso ieškovei, kad atsakovui priklausantis gretimas žemės sklypas yra paaukštintas apie 1,5-2 m, tačiau nenustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas būtų užpiltas žemėmis, jame augantys medžiai būtų sulaužyti ar užpilti žemėmis, vandeniu, kad per žemės sklypą tekėtų vanduo, kad jame ar ant jo ribų būtų pastatyta atraminė sienelė (T.1, b.l. 189-192). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų šias teismo nustatytas aplinkybes, apžiūrėjus vietoje žemės sklypą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagristą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikru faktiniu aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla dideliu abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; kt.). Tuo tarpu, ieškovė visus savo argumentus grindžia įrodymais apie faktinę padėtį 2010 metais. Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teisėju kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytu taisyklių, tinkamai pritaikė procesines teises normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teises normas ir, atmesdamas šį ieškinio reikalavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurio keisti ar naikinti ieškovės A. P. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį iš atsakovo G. M. ieškovei priteisė 40,26 Eur (139,00 Lt) žyminio mokesčio, 453,54 Eur (1.566,00 Lt) už advokatų teisinę pagalbą, bei valstybei 12,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikim. Apelianto teigimu, teismas iš jo priteisė ieškovei per dideles bylinėjimosi išlaidas, ir nepagrįstai nepriteisė atsakovo patirtų išlaidų, nes ieškovės reikalavimas jo atžvilgiu buvo atmestas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje byloje šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). CPK 98 straipsnio nuostatos taikomos, priteisiant išlaidas už advokato pagalbą ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 3 d.).

Pagal pareikšto ieškinio kategoriją ieškovė sumokėjo 200,00 Lt (57,92 Eur) žyminio mokesčio (T.1, b.l. 34), bei patyrė 1.448,10 Eur (5.000,00 Lt) advokato atstovavimo išlaidų (T.3, b.l. 6-9). Atsakovas G. M. byloje patyrė 463,39 Eur (1.600,00 Lt) advokato atstovavimo išlaidų (T.3, b.l. 32-36), bei 650,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (T.3, b.l. 32-36; 145-146).

Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovės A. P. apeliacinis skundas atmetus, Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą patenkinus iš dalies – t.y. panaikinus teismo sprendimą dalyje dėl pirmojo ieškinio reikalavimo ir palikus nepakeistą teismo sprendimo dalį dėl antrojo ieškinio reikalavimo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo G. M. nepriteistinos, o išlaidos patirtos valstybės dėl procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme – 12,74 Eur priteistinos iš ieškovės. Atsižvelginat į bylos baigtį iš ieškovės taip pat priteistinos atsakovo G. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, t.y. viso iš ieškovės A. P. atsakovui G. M. priteistina 1113,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti Kauno apskrities administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus, šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012-02-27 rezoliuciją dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) plano M 1:500 patikrinimo ir 2012-03-20 rezoliuciją dėl šio žemės sklypo plano suderinimo, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš ieškovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1113,39 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtus trylika eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,74 Eur (dvylika eurų 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (Išieškotoja: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 5660).

Teisėjai Aušra BaubienėŽibutė BudžienėEgidijus Tamašauskas