- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- e2FB-4613-592/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00447-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patvirtintas mokumo atkūrimo planas
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- I. G., AB „Lietuvos draudimas“, UAB „SB lizingas“, UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, GelvoraSergel UAB, UAB „Legal Balance“
- Advokatai
- Kristina Baliūnaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: antstolis Sigitas Osvaldas Grašys, antstolis Darius Bliznikas, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, I. G., antstolis Leonas Jankauskas, antstolė Svetlana Kastanauskienė, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, antstolė Nijolė Viešchnickienė, U. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo iškelti jam bankroto bylą. Nurodė, kad pirmą paskolą (2007 m.) jis paėmė iš banko „Snoras“. Skolinosi įrankiams, kad galėtų vykdyti individualią veiklą, susijusią su statybomis. Tuo metu pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Kreditą dengė laiku. Pareiškėjas išvažiavo į (duomenys neskelbtini) vykdyti individualios veiklos. Pareiškėjas užsakymų sulaukdavo mažai, o už būsto nuomą ir pragyvenimui reikėjo lėšų. Kadangi nuomojamame būste nebuvo nei televizoriaus, nei kitų namų apyvokos daiktų, pareiškėjas skolinosi iš UAB „SB lizingas“ šioms prekėms įsigyti. Vėliau pareiškėjas nutraukė individualią veiklą ir pagal darbo sutartį įsidarbino įmonėje. Įmokas stengėsi dengti laiku, tačiau kreditoriams nutraukus sutartis ir skolų išieškojimus vykdant antstoliams, jis atsidūrė dar didesnėje finansinėje krizėje. Susidarius tokiai situacijai, pareiškėjas išvyko uždarbiauti į užsienį. Jis nemokėjo užsienio kalbų, todėl dirbo fabrikuose, kur gaunamas uždarbis buvo minimalus ir kurio užtekdavo tik pragyvenimui (nuoma, maistas, transportas). Nepavykus įsitvirtinti užsienyje, grįžo į Lietuvą ir įsidarbino autoservise. Dirbant autoservise, jis padarė autoįvykį (atsitrenkė į stovintį automobilį), dėl to buvo priteista žala už turto sugadinimą. Dalį žalos padengė, kita dalis skolos buvo perduota išieškoti antstoliams. Pareiškėjas neberado darbo Lietuvoje. Darbdaviai itin kritiškai vertino pareiškėjo sunkią finansinę situaciją, kadangi darbdavio įmonei tekdavo papildoma našta administruojant mokėjimus antstoliams. Pareiškėjas pradėjo dirbti atsitiktinius darbus tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kad galėtų gauti pajamų pragyvenimui.
Per paskutinį trejų metų laikotarpį, pareiškėjas ieškojo darbo Lietuvoje, tačiau prasidėjus pasaulinei pandemijai dėl Covid-19, darbo susiradimo galimybės buvo itin suvaržytos. Pareiškėjas dirbti darbą pagal savo turimą kvalifikaciją galėjo tik fizinio kontakto būdu, tačiau dėl paskelbto karantino pirmenybė buvo teikiama nuotoliniam darbui. Tai lėmė ir tai, kad jis nurodomu laikotarpiu negavo pajamų ir dėl to neturėjo galimybių mažinti įsiskolinimus kreditoriams. Pareiškėjas pateko į sunkią finansinę padėtį, vienintelė išeitis buvo iniciuoti fizinio asmens bankroto bylą. Jo skolos viršija 23 000 Eur. Visi šių skolų mokėjimo terminai yra suėję, sutartys nutrauktos, išieškojimus vykdo antstoliai.
Pareiškėjas su sutuoktine U. K. yra sudarę vedybų sutartį, kurioje numatė, kad po santuokos sudarymo dienos kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas bet koks turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Pareiškėjas nuo 2021 m. lapkričio 11 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo pareigos – apdailininkas. Gaunamos pajamos sudaro 468,41 Eur atskaičius mokesčius. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto, jokio vertingo kilnojamojo turto, jo vardu nėra registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje, jis nėra juridinių asmenų dalyvis. Pareiškėjas skolininkų neturi.
Pareiškėjui kiekvieną mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 368,00 Eur piniginių lėšų suma (173 Eur maistui, gėrimams; 100 Eur būstui ir komunaliniams mokesčiams (gyvena pas sutuoktinės tėvus); 30 Eur transportui; 20 Eur aprangai ir avalynei; 20 Eur sveikatai ir asmens higienai; 10 Eur poilsiui ir kultūrai; 15 Eur telefono abonentui).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų įvertinti pareiškėjo sąžiningumą skolų susidarymo laikotarpiu. Gautas kreditorių sąrašas neatspindi, nei kada skolos susidarė, nei kokiomis aplinkybėmis. Nėra aiškios I. G., UAB „Intrum Lietuva“ kreditorinių reikalavimų susidarymo aplinkybės.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime prašė atsisakyti iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad J. V. skola kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ atsirado dėl to, kad jis 2009 m. liepos 7 d. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones ir sukėlė eismo įvykį. Kitas atsakomybės pagrindas – po eismo įvykio J. V. pasišalino iš įvykio vietos. Pareiškėjas azartiškai mėgo rizikuoti – vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės. Vairavimas neturint teisių yra pavojinga veika, toks azartiškas pomėgis rizikuoti negalėtų būti vertinamas kaip nežalingas įprotis. J. V. ignoruoja kreditorių ir visuomenės interesus, bet nori, kad valstybė leistų pažeidėjui išvengti prievolės. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatos dėl bankroto bylos iškėlimo/atsisakymo iškelti bankroto bylą turi ir prevencinę paskirtį. Asmuo, žinodamas, kad dėl tam tikrų pažeidimų jis negalės išvengti administracinės, baudžiamosios ar civilinės atsakomybės, ar negalės bankrutuoti, stengsis nedaryti tokių pažeidimų. Taip pat nurodė, kad J. V. dirba kvalifikuotą darbą statybos srityje, bet per 10 metų sumokėjo tik 115 Eur žalos atlyginimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas siekia išvengti prievolės įvykdymo ir slepia savo pajamas.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis 2009 m. nesilaikė įstatymų reikalavimų – vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės ir sukėlė eismo įvykį, po to laikėsi visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, t. y. nedarė sistemingų teisės pažeidimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys (veiksmai, neveikimas) būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Suinteresuoto asmens nurodytas įvykis (2009 m.) nepatenka į trejų metų laikotarpį, per kurį vertinamas pareiškėjo sąžiningumas sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jos atstovė palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. G. nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis), šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju kreditoriais pareiškėjas nurodo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolę Svetlaną Kastanauskienę, I. G., antstolį Darių Blizniką, UAB „Legal Balance“, antstolį Sigitą Osvaldą Grašį, UAB „Intrum Lietuva“, antstolį Leoną Jankauską, UAB „Gelvora“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „SB lizingas“, antstolę Nijolę Viešchnickienę, kuriems pradelstų įsiskolinimų suma sudaro apie 23 000 Eur. Taigi pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį. Kartu teismas pažymi, kad sprendžiant bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo klausimą, nepakanka konstatuoti faktą, jog pradelstų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, taip pat būtina nustatyti pareiškėjo turimą turtą, gaunamas pajamas bei įvertinti pareiškėjo galimybę įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams.
Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Jo banko sąskaitose pinigų likutis neviršija 1 MMA. Pareiškėjas dirba UAB (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pareiškėjo atlyginimas 2022 m. sausio mėnesį buvo 730 Eur (neatskaičius mokesčių).
Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas siekia išvengti prievolės įvykdymo ir slepia savo pajamas.
Išskyrus suinteresuoto asmens deklaratyvius teiginius, pagrįstus išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad pareiškėjas slepia savo pajamas.
Atsižvelgdamas į pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykį bei kitas pirmiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja pareiškėją esant nemokiu (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2 dalis).
Byloje nėra nustatyta, jog pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudaręs sandorių, turinčių įtakos jos mokumui, taigi nėra sąlygos, numatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, t. y. asmens tapimo nemokiu per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų).
Suinteresuoto asmens AB „Lietuvos draudimas“ nuomone, šiuo atveju pareiškėjo nemokumą lėmė jo žalingas įprotis – „azartiškas pomėgis rizikuoti“, pasireiškęs tuo, kad pareiškėjas 2009 metais vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, ir sukėlė eismo įvykį, tuo padarydamas turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio kilo eismo įvykis ir buvo padaryta žala, buvo vienkartinio pobūdžio aktas, todėl jis negali būti laikomas žalingu pareiškėjo įpročiu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto prasme, juo labiau lėmusiu pareiškėjo nemokumą. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens argumentas, kad pareiškėjo nemokumą lėmė jo žalingi įpročiai, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų nei pačio pareiškėjo, nei kreditorių interesų, nes pareiškėjas ir toliau liktų nemokiu, t. y. neišgalėtų padengti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, nes jo gaunamos pajamos ir turtinė padėtis neleistų padengti visų turimų skolų kreditoriams.
Kaip minėta, fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ar kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, siekiant kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, bei pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Be to, įstatymas numato svertus kreditoriams bankroto procedūros metu kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir daryti įtaką bankroto procesui, t. y. gauti informaciją, veiklos ataskaitas, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto procedūrą, motyvuotai reikalauti atsistatydinti bankroto administratorių. Todėl šiuo atveju teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes jis yra nemokus ir nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti pagrindai. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo atveju nustatyta, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų terminai kreditoriams yra suėję, jo turimų skolinių įsipareigojimų suma ženkliai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą sumą, bei nenustatyta sąlygų, numatytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje.
Įvertinus pareiškėjo gaunamas pajamas, atlyginimą bankroto administratoriui ir būtinųjų išlaidų poreikį, negalima daryti išvados, jog kreditorių reikalavimai realiai nebus dengiami. Pareiškėjas dirba, gauna pajamas, todėl yra pagrindo manyti, kad iškėlus pareiškėjui bankroto bylą bus pasiektas FABĮ tikslas atkurti fizinio asmens mokumą ir subalansuotai derinti skolininko ir kreditorių interesus.
Vadovaudamasis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal FABĮ 4 straipsnio 5 dalį, jeigu fizinis asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą iškelti bankroto bylą, pasiūlo bankroto administratoriaus kandidatūrą, prie pareiškimo pridedamas siūlomo administratoriaus sutikimas atlikti fizinio asmens bankroto procedūras. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratoriumi pasiūlė Vitalijų Šerpytį, bankroto procedūroms reikalinga suma – 240 Eur. Byloje pateiktas administratoriaus sutikimas dėl jos skyrimo bankroto administratoriumi, profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas ir bankroto administravimo išlaidų pagrindimas. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl bankroto administratoriaus kandidatūros bei administravimo išlaidų, reikalingų bankroto procedūroms atlikti, dydžio nepateikė. Todėl teismas skiria bankroto administratoriumi Vitalijų Šerpytį. Teismo vertinimu, nurodyta 240 Eur suma nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki mokumo plano patvirtinimo suma yra pagrįsta ir protinga, todėl nustatytina 240 Eur suma nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki mokumo plano patvirtinimo, kurią paskirta bankroto administratorius turi teisę naudoti fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
Pareiškėjas nurodo, kad jam per mėnesį reikalinga 368 Eur suma būtiniesiems poreikiams tenkinti (173 Eur maistui, gėrimams; 100 Eur būstui ir komunaliniams mokesčiams (gyvena pas sutuoktinės tėvus); 30 Eur transportui; 20 Eur aprangai ir avalynei; 20 Eur sveikatai ir asmens higienai; 10 Eur poilsiui ir kultūrai; 15 Eur telefono abonentui). FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas numato, kad priėmus teismui nutartį iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, turi būti nurodytos reikalingos lėšos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas sumas, reikalingas kiekvieną mėnesį jo poreikiams tenkinti, ir įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys dėl tokios sumos prieštaravimų nereiškė, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma – 368 Eur.
Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
Vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu, nustatytinas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo tvirtinimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
Iškelti bankroto bylą J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Paskirti J. V. bankroto administratoriumi Vitalijų Šerpytį, sąrašo eil. Nr. B-FA547, adresas A. Tumėno g. 4, Vilnius.
Nustatyti 30 (trisdešimties) dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
Patvirtinti 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt eurų) sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti J. V. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti 368 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį J. V. poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Išsiųsti nutarties kopiją byloje dalyvaujantiems asmenims.
Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos (AB „Swedbank“, AB SEB bankas, AB „Šiaulių bankas“) ir antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš fizinio asmens ar dėl jo turto arešto (Sigitui Osvaldui Grašiui, Dariui Bliznikui, Leonui Jankauskui, Svetlanai Kastanauskienei, Nijolei Viešchnickienei).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.