Panevėžio apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 6 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 27 d. nutarimu M. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 1100 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonėmis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 40 mėnesių bei iš jo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto (jo vairuoto automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma – 3200 Eur.

2. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2025 rugsėjo 11 d. 9.44 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Citroen Jumpy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,45 promilės neblaivumas neįvertinus paklaidos arba 0,43 promilės neblaivumas įvertinus paklaidą. Šį pažeidimą jis padarė pakartotinai, t. y. nepraėjus metams nuo nuobaudos už tokį pat pažeidimą įvykdymo. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. skundą, sumažino iš jo išieškotiną konfiskuotino turto (jo vairuoto automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą iki 600 Eur; kitoje dalyje Institucijos 2025 m. spalio 27 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas.

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Vienas iš esminių administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliaciniame skunde nurodomų argumentų yra tai, kad jam alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuokliu buvo nustatytas abejonių keliantis neblaivumo laipsnis, kadangi jo neblaivumas per 21 minutę negalėjo sumažėti 0,15 promilės. Taip pat, apelianto vertinimu, dėl jo sveikatos būklės (cukrinio diabeto) alkotesterio parodymai gali būti netikslūs. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad gynybos pateikta teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada nepaneigia M. R. patikrinimo alkotesteriu rezultatų, todėl laikė įrodyta, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,43 promilės neblaivumo laipsnis. Taigi, byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar tinkamai įrodytas M. R. neblaivumas automobilio vairavimo metu. Apygardos teismas, siekdamas pašalinti bet kokias kilusias abejones dėl M. R. patikrinimo alkotesteriu eigos bei gautų rezultatų vertinimo, byloje atliko dalinį įrodymų tyrimą bei apklausė teismo medicinos ekspertę S. Mažeikienę bei M. R. neblaivumo patikrinimą atlikusį policijos pareigūną J. S.

8. Liudytojas J. S. parodė, kad iš pradžių M. R. buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio detektoriumi. Jam suveikus, t. y. M. R. iškvėptame ore aptikus alkoholį, jo neblaivumas buvo patikrintas sertifikuotu alkotesteriu. Jam nekėlė jokių įtarimų tai, kad per 21 minutę M. R. neblaivumas sumažėjo 0,15 promilės. Žmogaus neblaivumas paprastai krenta, nebent jis būna neseniai vartojęs alkoholį. Iki antro patikrinimo alkotesteriu M. R. jis stebėjo, nematė, kad jis būtų gėręs vandenį iš butelio. Visada tikrinamus asmenis perspėja, kad per laiką iki antro patikrinimo jie nieko nevalgytų ir negertų. Nustačius M. R. neblaivumą, jis pasakojo, kad alkoholį vartojo iš vakaro. Sveikatos būkle M. R. nesiskundė. Nuo jo sklindančio alkoholio kvapo patikrinimo metu nejuto.

9. Teismo medicinos ekspertė S. Mažeikienė paaiškino, kad paprastai pirmo ir antro patikrinimo alkotesteriu rezultatai skiriasi – antro patikrinimo metu alkoholio koncentracijos kiekis būna mažesnis. Labai retai jis būna didesnis arba toks pat. Mediciniškai alkoholio koncentracija per valandą mažėja nuo 0,1 iki 0,2 promilės. Tai 0,15 promilės sumažėjimas per 20 minučių nėra mediciniškai paaiškinamas. Jeigu pirmas neblaivumo matavimo alkotesteriu rezultatas buvo tokiu skirtumu didesnis, tai galėjo būti dėl to, kad arba M. R. buvo neseniai gėręs alkoholį, arba prieš patikrinimą rūkęs. Pirmo tikrinimo metu iškvėptame ore iš kažkur galėjo būti didesnis alkoholio kiekis ir dėl to, kad gal žmogus neseniai vartojo alkoholį, gal aplinkoje buvo burnos skalavimo skystis ar kiti skysčiai. Medicininėje literatūroje yra nurodoma, kad net ir rūkymas prieš pat matavimą gali rodyti didesnį alkoholio koncentracijos kiekį. Po 20 minučių, prasikvėpavus, alkoholio koncentracijos kiekis iškvėptame ore galėjo ir sumažėti. Žmogaus išgertas vanduo įtaką alkoholio skaidymui organizme turėtų tuomet, jeigu būtų matuojamas alkoholio kiekis kraujyje. Šiuo atveju vanduo M. R. galėjo kažkiek išskalauti burną, po ko galėjo būti mažesnis alkoholio koncentracijos kiekis jo iškvėptame ore. Medicinoje yra tokių duomenų, kad kartais, jeigu cukrinis diabetas būna blogai kontroliuojamas arba nekontroliuojamas, esant diabetinei ketoacidoze, kai iškvepiamas acetonas patenka į iškvepiamą orą, alkotesteris gali jį sumaišyti su etanoliu. Bet vienareikšmiškai pasakyti, kad tikrai dėl to, negalima. Negalima ir atmesti tokios galimybės, jeigu tuo metu M. R. tikrai turėjo padidintą gliukozės kiekį kraujyje. Ji nelabai gali tai vertinti, bet mediciniškai taip įmanoma. Diabetinė ketoacidozė gali iškreipti alkotesterio parodymus ir gali turėti įtakos parodymams.

10. Pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia, be kita ko, pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas neblaivumas – ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Už šį administracinį nusižengimą asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-30-2014, 2AT-51-746/2016, 2AT-23-489/2020). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu.

11. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1-3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-35-648/2021).

12. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliaciniame skunde nepagrįstai prioritetinė reikšmė suteikiama teismo medicinos konsultacinei specialisto išvadai, šie duomenys neįvertinti kitų įrodymų visumoje, taip nepagrįstai sumenkinant patikrinimo alkotesteriu rezultatų įrodomąją reikšmę. Tuo tarpu apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti šio teismo nutartį, neturi. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė pakankamai išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus (tiek M. R. patikrinimo alkotesteriu rezultatus, tiek gynybos papildomai pateiktą teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą), motyvuotai pasisakė dėl jų patikimumo ir įrodomosios reikšmės, M. R. veiksmų teisinio vertinimo. Todėl apygardos teismas iš esmės sutinka su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais.

13. Byloje nustatyta, kad M. R. neblaivumas 2025 m. rugsėjo 11 d. buvo nustatytas alkotesteriu: 9.44 val. pirmo patikrinimo metu – 0,60 promilės (įvertinus paklaidą – 0,58 promilės), 10.05 val. antro patikrinimo metu – 0,45 promilės (įvertinus paklaidą – 0,43 promilės). Alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas M. R. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, patikrintas metrologiškai, jo patikra galiojo iki 2025 m. gruodžio 16 d. Duomenų apie tai, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas M. R. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų, byloje nėra. Tai patvirtina alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ patikros sertifikatas, M. R. neblaivumo nustatymo aktas, vaizdo ir garso įrašai, kiti bylos įrodymai.

14. Šioje byloje, visų pirma, buvo keliamas klausimas dėl to, ar nebuvo pažeista M. R. blaivumo patikrinimo alkotesteriu tvarka, kadangi prieš antrą patikrinimą jis gėrė vandens. Tai matyti iš byloje esančių vaizdo ir garso įrašų, kad nuo 10:00:25 val. iki 10:00:28 val. M. R., stovėdamas toliau nuo jo blaivumą tikrinusio policijos pareigūno J. S., gėrė skaidrų skystį iš peršviečiamo plastikinio butelio. Apeliaciniame skunde teigiama, kad keli M. R. išgerti vandens gurkšniai negalėjo turėti reikšmingos įtakos jo iškvėptame ore esančio alkoholio koncentracijos kiekiui. Institucijos nutarime nurodoma, kad M. R. taip elgėsi siekdamas sumažinti antro jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatą ir tai paaiškina jo neblaivumo sumažėjimą nuo 0,58 promilės iki 0,43 promilės per 21 minutę. Dėl šios aplinkybės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, tačiau nurodė, kad jokių duomenų apie M. R. neblaivumo tikrinimo tvarkos pažeidimus byloje nenustatė. Tokia išvada yra teisinga.

15. Pagal alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukciją, nuo alkoholio paskutinio oralinio vartojimo momento turi praeiti ne mažiau kaip 15 minučių. Burnoje likęs alkoholis gali iškreipti matavimo rezultatus. Iškraipymai taip pat gali atsirasti dėl aromatinių gėrimų (pvz., vaisių sulčių), alkoholio turinčių burnos purškalų, vaistų ir lašų, taip pat po atsiraugėjimo ar vėmimo. Šiais atvejais taip pat reikia palaukti ne mažiau kaip 15 minučių. Burnos skalavimas vandeniu ar nealkoholiniais gėrimais nepakeičia laukimo laiko. Apygardos teismo vertinimu, išvardintų bei kitų produktų vartojimas gali turėti įtakos didesnio, nei yra iš tikrųjų, neblaivumo nustatymui. O nuoroda, kad burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais nesutrumpina nurodyto laukimo, reiškia, kad po alkoholio ar kitų nurodytų skysčių pavartojimo prasiskalavus burną vandeniu ar nealkoholiniais gėrimais, vis tiek reikia palaukti 15 minučių. Tačiau instrukcijoje nėra jokių nuorodų į tai, kad tikrinamam asmeniui išgėrus vandens, iki jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu reikalinga 15 minučių pertrauka. Teismo medicinos ekspertė S. Mažeikienė, apklausiama apie tai, kokią įtaką M. R. neblaivumui galėjo turėti jo išgertas vanduo, nurodė, kad išgertas vanduo jam galėjo kažkiek išskalauti burną, kas galėjo nulemti mažesnį alkoholio koncentracijos kiekį jo iškvėptame ore. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vandens gėrimas prieš neblaivumo patikrinimą alkotesteriu nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista neblaivumo tikrinimo alkotesteriu tvarka (pvz., Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-145-317/2019), kad vandens gėrimas, aktyvus judėjimas gali sumažinti alkotesterio rezultatus (pvz., Panevėžio apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-99-334/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-35-788/2025). Įvertinęs visas šias aplinkybes, apygardos teismas, sprendžia, kad M. R. prieš antrą jo neblaivumo patikrinimą alkotesteriu išgertas vanduo nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeista jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu tvarka. Antra, įvertinus tai, kad M. R. neblaivumas alkotesteriu antrą kartą buvo tikrinamas po 5 minučių nuo jo išgerto vandens ir jo išgertas vandens kiekis nebuvo didelis, mažai tikėtina, kad išgertas vanduo galėjo turėti itin reikšmingos įtakos 10.05 val. alkotesterio parodymams.

16. Viso šio proceso metu, taip pat ir apeliaciniame skunde, itin akcentuojama tai, kad M. R. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai prieštarauja mediciniškai žinomoms vertėms, nes jis blaivėjo 0,47 promilės per valandą greičiu. Tokią išvadą apeliantas daro vadovaudamasis teismo medicinos ekspertine specialisto išvada. Kitaip tariant, apelianto vertinimu, per 21 minutę iš jo organizmo negalėjo pasišalinti 0,15 promilės alkoholio koncentracija – tai prieštarauja medicinoje žinomiems tikėtiniems vidutiniams organizmo alkoholio perdirbimo (skaidymo) greičiams per valandą (nuo 0,1 iki 0,2 promilės). Su tuo sutiko ir apygardos teismo posėdyje apklausta teismo medicinos ekspertė S. Mažeikienė. Tačiau su tokiu kategorišku vertinimu apygardos teismas nesutinka. Teismų praktikoje yra gausu atvejų, kai tarp pirmo ir antro patikrinimo alkotesteriu rezultatų susidarydavo dar didesnis skirtumas, negu nagrinėjamu atveju (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-35-788/2025, kur pirmo patikrinimo metu vairuotojui buvo nustatytas 0,79 promilės neblaivumas, o po 16 minučių antro patikrinimo metu jam buvo nustatytas 0,59 promilės neblaivumas). Pažymėtina ir tai, kad mokslinėje literatūroje aprašomi ir gerokai didesni suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholio metabolizavimo vidutiniai dydžiai (0,3-0,4 promilės per valandą).

17. Šioje byloje nėra nustatyta, koks konkrečiai alkoholio kiekis pasišalina per valandą būtent iš M. R. organizmo. Apygardos teismo vertinimu, vien tai, kad per 21 minutę tarp pirmo ir antro neblaivumo tikrinimo alkotesteriu pasišalino 0,15 promilės, nereiškia, kad alkoholis iš M. R. organizmo valandą laiko buvo šalinamas tokiu pat greičiu. Alkoholio pasišalinimas iš asmens organizmo yra labai individualus procesas. Alkoholis iš kiekvieno asmens organizmo pasišalina skirtingai, todėl vien mokslinis alkoholio pasišalinimo iš organizmo greičio apskaičiavimas nėra visiškai tikslus. Alkoholio šalinimo greičiui daro įtaką asmens vartotas maistas, gėrimai, fizinis aktyvumas, asmens fiziniai duomenys (svoris), netgi stresas. Įvertinus visa tai, prisimenant, kad byloje nėra duomenų apie pažeistą M. R. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu procedūrą, sutiktina su apylinės teismu, jog nėra jokio pagrindo pripažinti, kad egzistuoja esminiai prieštaravimai tarp paminėtų M. R. neblaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultatų ar kad toks skirtumas tarp šių rezultatų yra absoliučiai neįmanomas. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad M. R. neneigė vartojęs alkoholio, nors, kaip pats nurodė, santykinai nedidelį jo kiekį bei gėręs iš vakaro. Be to, iš karto po sustabdymo M. R. patikrinus bekontakčiu alkoholio detektoriumi, jo iškvėptame ore nustatyta alkoholio.

18. Sprendžiant klausimą, ar administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. sveikatos būklė (1 tipo cukrinis diabetas; 1 tipo cukrinis diabetas su ketoacidoze, be komos) turėjo kokią nors įtaką jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatams, teismo medicinos ekspertė S. Mažeikienė paaiškino, kad esant diabetinei ketoacidoze, kai iškvepiamas acetonas patenka į iškvepiamą orą, alkotesteris gali jį sumaišyti su etanoliu. Tačiau tokia diagnozė (1 tipo cukrinis diabetas su ketoacidoze, be komos) M. R. buvo nustatyta 2024 m. kovo 16 d. Dėl to jam buvo taikytas gydymas stacionare ir būklei pagerėjus jis gydėsi ambulatoriškai. Kaip galima suprasti iš byloje esančių medicininių dokumentų, ketoacidozė yra rimta būklė ir jai būdingas acetono kvapas iš burnos, pykinimas, silpnumas, dėl ko tąkart M. R. ir buvo gydomas ligoninėje. Kai jam 2025 m. rugsėjo 11 d. buvo tikrinamas blaivumas, M. R. policijos pareigūnui J. S. nesiskundė savo sveikatos būkle, neakcentavo jam buvusios nustatytos ligos, pats nenurodė, jog patikrinimo metu jaučia acetono kvapą, ir pan. Savo ranka rašytame paaiškinime administracinio nusižengimo protokole M. R. nurodė, kad jaučiasi gerai, šiek tiek vartojo alkoholio iš vakaro. Visa tai reiškia, kad skunde nurodomos jam 2024 m. nustatytos diagnozės nebuvo aktualios jo tikrinimo alkotesteriu metu.

19. Be viso to, alkotesteris „Drager Alcotest 7510“ laikomas pažangiu alkotesteriu. Pagal jo naudojimo instrukciją, šis alkotesteris geba atskirti burnoje likusį alkoholį bei apie tai ekrane rodyti atitinkamą pranešimą, jei tokia parinktis yra aktyvinta. Iš esmės panašios aplinkybės yra nurodomos ir gynybos pateiktoje teismo medicinos ekspertinėje išvadoje – kad modernūs policijos naudojami alkotesteriai paprastai geba atskirti acetoną nuo alkoholio. Taigi, byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad 2024 m. kovo 16 d. M. R. gydymas dėl 1 tipo cukrinio diabeto su ketoacidoze, be komos, galėjo iškreipti jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatus 2025 m. rugsėjo 11 d., kai jis sunkia sveikatos būkle policijos pareigūnui J. S. nesiskundė. Dar daugiau, apeliaciniame skunde M. R. pripažįsta, kad dėl 1 tipo cukrinio diabeto, kuriuo jis serga nuo 2005 m., jo organizmas praktiškai neskaido alkoholio. Žinodamas tai, M. R. 2025 m. rugsėjo 11 d. turėjo būti itin atsargus ir prieš sėsdamas už automobilio vairo įvertinti, ar jo iš vakaro išgertas, nors, jo teigimu, ir nedidelis, alkoholio kiekis yra spėjęs pasišalinti iš organizmo ir jis nepadarys vieno iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Šių aplinkybių nepaisydamas, M. R. turi prisiimti jam kylančias neigiamas teisines pasekmes.

20. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. apeliaciniame skunde teigia, kad jis alkoholį vartojo iš vakaro bei tik nedidelį kiekį, manė, kad alkoholis jau buvo išsisklaidęs, t. y. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė veikiant sąžiningo suklydimo sąlygom. Nors ANK 427 straipsnio 1 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Todėl nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, pripažintina, kad jis administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčia, t. y. žinodamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę. M. R. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog jis nesijautė neblaivus bei manė, kad alkoholis yra išsisklaidęs, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu.

21. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju vien mokslinis alkoholio pasišalinimo iš organizmo greičio apskaičiavimas nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatų. Byloje nėra abejonių dėl to, jog jis vairavo automobilį neblaivus, jo neblaivumo laipsnis viršijo ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Todėl M. R. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagrindo nėra.

22. Kitas administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliacinio skundo reikalavimas – jam neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba kaip galima labiau sušvelninti šią jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Tačiau tam pagrindo nėra.

23. ANK 34 straipsnio 6 dalis leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šios normos taikymas siejamas su įvertinimu aplinkybių: administracinio nusižengimo pobūdžio, pažeidėjo kaltės formos ir rūšies, asmenybės, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisingumo ir protingumo principų. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo pripažinti, kad M. R. buvo nubaustas per griežtai.

24. ANK 427 straipsnio 2 dalis už to paties straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numato privalomą vairuotojo teisių atėmimą, tačiau sankcijoje įtvirtintos dvi alternatyvios nuobaudos: teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo 4 metų iki 7 metų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 metų iki 6 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Pirmu atveju pažeidėjui skiriamas ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, antru – šis terminas yra trumpesnis, tačiau jam pasibaigus asmuo nustatytą laiką gali vairuoti tik transporto priemones, turinčias antialkoholinius variklio užraktus.

25. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam M. R. už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 40 mėnesių (3 metams 4 mėnesiams), t. y. ir taip trumpesniam negu sankcijoje numatyta minimaliam (4 metų) terminui, nepritaikius jam ANK 34 straipsnio 6 dalies. Netenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. skundo dėl šios administracinio poveikio priemonės jam sušvelninimo, apylinkės teismas tinkamai įvertino jo asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog aplinkybių, kurios būtų pagrindas dar labiau sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nėra. Tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

26. Visų pirma, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. R. bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pozicijos dėl savo kaltės neišreiškė (nurodė, jog nežino, ar padarė administracinį nusižengimą), kad jo skundo argumentai bei paaiškinimai teismo posėdyje taip pat nerodo jo kaltės pripažinimo bei nuoširdaus gailesčio, pagrįstai sprendė, jog šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra.

27. Taikyti M. R. ANK 34 straipsnio 6 dalį nesudaro pagrindo jo apeliacinio skundo argumentai apie teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą dėl jo darbo, siekio užtikrinti šeimos poreikius bei panašių aplinkybių. Apylinkės teismas, nagrinėdamas apelianto skundą, įvertino jo nurodytas aplinkybes bei argumentus ir motyvuotai jas atmetė. Akivaizdu, kad M. R. iki administracinio nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, buitiniams poreikiams tenkinti, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje šiuo klausimu ne kartą pasisakyta, kad net jei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, taip pat nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pažeidėjas bei jo šeimos nariai patiria ir dar patirs nepatogumų dėl to, kad M. R. asmeniškai neturės galimybės nuvežti savo šeimos narių bei pats nuvykti į reikiamas vietas. Tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.

28. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog M. R. nėra drausmingas vairuotojas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per 5 metus M. R. ne kartą buvo nubaustas už greičio viršijimą, už naudojimąsi mobilaus ryšio telefonu vairuojant transporto priemonę, kitus KET pažeidimus. Taip pat jis 2023 m. rugsėjo 25 d. buvo nubaustas už analogiško pažeidimo – automobilio vairavimą neblaiviam (jam buvo nustatytas 0,67 promilės neblaivumas), padarymą. Dėl to jam buvo taikomos švelnesnio pobūdžio administracinio poveikio priemonės – tai teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šios administracinio poveikio priemonės terminas baigėsi 2025 m. vasario 24 d. Tačiau ilgesnį laiką M. R. teigiamo savo elgesio neišlaikė – 2025 m. rugsėjo 11 d., t. y. nepraėjus 6 mėnesiams, jis vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus. Beje, per laikotarpį, kai M. R. buvo taikomas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, jis 2024 m. rugpjūčio 14 d. padarė KET pažeidimą – viršijo nustatytą greitį. Toks apelianto elgesys nerodo, jog jis padarė reikiamas išvadas iš jam skiriamų nuobaudų, bei patvirtina jo polinkio nepaisyti KET tęstinumą. Taigi, anksčiau M. R. taikytos švelnesnio pobūdžio administracinio poveikio priemonės – tai specialiosios teisės atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, neužtikrino, kad jis nedarys KET ar kitų pažeidimų bei ateityje laikysis įstatymų.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi netaikęs M. R. ANK 34 straipsnio 6 dalies, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Priimtas sprendimas šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai taip pat neprieštarauja. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis, byloje nėra. Todėl apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.