- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- AN2-145-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00134-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Pažeidėjas
- L. M.
- Advokatai
- Greta Paskačimienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. M. atstovės advokatės Gretos Paskačimienės (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutarties L. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėjos J. B. 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2018 m. rugpjūčio 5 d. 15.55 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas 0,43 prom. Girtumas. Už šio pažeidimo padarymą L. M. paskirta administracinė nuobauda – 375 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 15 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2. L. M. atstovė, advokatė G. Paskačimienė, nesutikdama su jos atstovaujamojo patraukimu administracinėn atsakomybėn, dėl Institucijos nutarimo pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad L. M. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, nuobauda jam paskirta laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl naikinti Institucijos nutarimą skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai Institucijos nutarimo pripažino teisėtu ir pagrįstu ir paliko jį galioti, nes jis neatitinka ANK 618 str. 2 d. nutarimo turiniui keliamų reikalavimų, nes jame nenurodytos visos bylos nagrinėjimo metu nustatytos esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylos išnagrinėjimui, nepateikti jokie motyvai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, nenurodyti visi bylos nagrinėjime dalyvavę asmenys, t.y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, (nors buvo pateiktas advokato orderis), teigia, kad joks bylos nagrinėjimas, byloje surinktų įrodymų vertinimas iš esmės nevyko. Skundo autorės vertinimu, administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus, o konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo atveju Institucija šių reikalavimų neįvykdė, minėtų veiksmų neatliko, kas nulėmė nepagrįsto nutarimo priėmimą.
Šalies argumentai
4. Apeliantė nesutinka su skundžiamoje teismo nutartyje atliktu surinktų įrodymų vertinimu. Ji teigia, kad teismas neobjektyviai vertino surinktus įrodymus, padarė prieštaringas, faktinėms aplinkybėms neatitinkančias išvadas, todėl nepagrįstai sprendė, kad surinkta pakankamai neabejotinų duomenų L. M. kaltei pagrįsti. Skunde teigiama, kad asmuo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį gali būti pripažintas kaltu ir baudžiamas tik tuomet, kai nustatomas konkretus ir abejonių nekeliantis įstatyme numatytas neblaivumo laipsnis. Advokatės įsitikinimu, šiuo klausimu kilo pagrįstų abejonių, kurios turėjo būti vertinamos patraukto atsakomybėn asmens naudai. Skunde apeliantė nurodo, kad K. M. po pirmojo tikrinimo nesutiko su alkotesterio parodymais, dėl ko buvo renkami kiti įrodymai, t. y . jis pūtė antrą kartą į alkotesterį, paskui važiavo į gydymo įstaigą išsitirti kraują, teisme buvo atlikta ekspertizė, ir šių tyrimų rezultatai, bei eksperto išvados, patvirtino, kad L. M. sustabdymo metu alkoholio koncentracija jo kraujyje galėjo būti ir buvo leistinos normos, o ne tokia, kokia buvo nustatyta pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu.
5. Jos nuomone, be pagrindo buvo analizuojama aplinkybė, ar prieš antrąjį tikrinimą alkotesteriu K. M. gėrė vandenį, ar jis buvo įspėtas kad negalima gerti, kiek jo išgėrė ir kaip tai įtakojo rodmenis, nes pareigūnai negalėjo įvardinti teisės akto, ar instrukcijos, kuria vadovavosi, darydami išvadas apie išgerto vandens įtaką neblaivumo tikrinimo rezultatams, kadangi tokios reglamentuotos tvarkos ar instrukcijos, kuria remiantis asmuo prieš blaivumo tikrinimą turi būti nevalgęs ir negali vartoti vandens, nėra. Skunde nurodoma, kad pagal alkotesterio „Drager Alkotest 6810“ naudojimo instrukciją, numatyta, kad parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), purkštukai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai. Burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais nesutrumpina nurodyto laukimo. Taigi, tai yra ne draudimas vartoti vandenį iki patikrinimo, o pastaba, kad jei buvo pavartota alkoholio turinčių skysčių, burnos išsiskalavimas vandeniu neturi įtakos ir laukti vis tiek reikia 15 minučių. Instrukcijoje taip pat nėra jokių nuorodų į tai, kad vandens vartojimas iki blaivumo tikrinimo lemia staigų promilių kritimą ar kitaip įtakoja tikrinimo rezultatus. Skundo autorės vertinimu, aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad vandens gėrimo įtaka alkotesterio parodymams yra tik pareigūnų niekuo nepagrįsta versija. Negana to, ir ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad negalima nustatyti, ar prieš antrąjį patikrinimą alkotesteriu išgertas vanduo per tokį trumpą laiką (18 minučių) galėjo bent kiek įtakoti nurodytus alkotesterio parodymus. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, padarė byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad pažeidžiant Instrukciją gauti antrojo patikrinimo alkotesteriu duomenys negali būti laikomi teisėtais ir patikimais. Kadangi tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta jokiais byloje surinktais objektyviais įrodymais, antrojo tikrinimo alkotesteriu rezultatai turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį. Apeliantės teigimu, nepavykus pašalinti abejonių dėl L. M. neblaivumo, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jo veiksmuose yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
6. Apeliantė teigia kad apylinkės teismas nepagrįstai sutiko su Institucijos padaryta išvada, kad L. M. daug kartų baustas administracine tvarka ir ignoruoja galiojančius įstatymus, nes tai neatitinka neobjektyvių aplinkybių, jog jis baustas tik du kartus, nuobaudos negaliojančios, nuo pat teisės vairuoti transporto priemonę įgijimo jis nėra nei karto baustas už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas leidžia teigti, kad L. M. neteistas ir nėra linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus, ir šis jo pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Šios aplinkybės duoda pagrindo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, nes teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. L. M. atstovės advokatės Gretos Paskačimienės apeliacinis skundas tenkinamas.
9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
10. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pažeidėjo atstovė iš esmės nesutinka su nutarimu, kuriuo L. M. pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir apylinkės teismo nutartimi, kuria šis nutarimas paliktas nepakeistas. Prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes, anot apeliantės, nėra įrodyta, kad jis sustabdymo metu buvo neblaivus. Tvirtina, kad byloje nesurinkta duomenų, neabejotinai pagrindžiančių jo kaltę, o kilusių abejonių teismas nepagrįstai neaiškino pažeidėjo naudai.
11. ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų. Kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis.
12. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. M. neblaivumas alkotesteriu buvo tikrintas du kartus. L. M. nesutikus su pirmaisiais alkotesterio rodmenimis, kurie 2018 m. rugpjūčio 6 d. 15.55 val. užfiksavo 0,43 promilės (su paklaida 0, 41 promilės), pareigūnai patikrino jo neblaivumą antrą kartą po 18 minučių - 16.13 val., kuomet buvo nustatyta 0,25 promilės (su paklaida 0,23 prom). Policijos pareigūnams priėmus sprendimą, jog teisingai jo neblaivumas buvo nustatytas pirmuoju patikrinimu, kadangi prieš antrąjį patikrinimą jis gėrė vandens, L. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje padaryto nusižengimo. Nesutikdamas su tokia išvada, L. M. nuvyko į medicinos įstaigą ir atliko alkoholio kiekio kraujyje nustatymo tyrimą. Kraujas buvo paimtas 17.45 val. Pagal šio tyrimo išvadą, L. M. kraujyje nustatyta 0,16 promilių mažiausia etilo alkoholio koncentracija. Ši išvada buvo patekta nutarimą surašiusiai pareigūnei, tačiau šio įrodymo duomenys Institucijos nebuvo įvertinti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti įvykio dieną patruliavę ir L. M. sustabdę policijos pareigūnai, pareigūnė, surašiusi nutarimą, taip pat apklaustas ir L. M. bei su juo važiavęs P. M.. Pareigūnai patvirtino, kad vairuotojas buvo patikrintas alkotesteriu, laikantis visų taisyklių, jie klausė, ar per paskutines 15 minučių vairuotojas vartojo alkoholį. Asmuo patvirtino, jog alkoholio nebuvo vartojęs, todėl jie iš karto liepė pūsti jam į alkotesterį, kuris nustatė 0,43 promilės girtumą. Asmeniui nesutikus su alkotesterio parodymais, jie sutiko jam duoti pūsti antrą kartą. Pagal instrukciją antrą kartą pūsti jam davė po 15 minučių, prieš tai perspėję, kad jis nieko nevartotų, tačiau matė, kaip asmuo nesilaikė alkotesterio naudojimo instrukcijų ir gėrė vandenį. Pareigūnų nuomone, būtent tai galėjo įtakoti antrojo patikrinimo rodmenis, todėl į protokolą buvo įrašytas pirmojo patikrinimo rezultatas. Pareigūnas A. J. patikslino, kad nors alkotesterio naudojimo instrukcijoje nėra nurodyta, kad iki patikrinimo negalima gerti vandens, rūkyti ar valgyti, tačiau siekiant išvengti nesusipratimų bei interpretavimų dėl gėrimų ar maisto vartojimo, siekiama, kad asmuo nieko nevalgytų ir negertų.
15. Skundą dėl priimto nutarimo nagrinėjęs teismas, įvertinęs byloje surinktus prieštaringus duomenis, siekdamas nustatyti visas reikšmingas aplinkybes teisingam bylos nagrinėjimui, paskyrė ekspertizę. Pagal ekspertizės aktą, 2018 m. rugpjūčio 5 d. 15.55 val. L. M. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu metu, kai buvo nustatytos 0,43 prom. neblaivumas, etilo alkoholio koncentracija L. M. kraujyje galėjo būti tarp 0,34 prom. ir 0,62 prom., 2018 m. rugpjūčio 5 d. 16.13 val. etilo alkoholio koncentracija L. M. kraujyje galėjo būti tarp 0,31 prom. ir 0,54 prom. Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad pagal nustatytas aplinkybes, L. M. alkoholinius gėrimus buvo vartojęs prieš keletą valandų iki neblaivumo patikrinimo, todėl iki neblaivumo patikrinimo alkotesteriu alkoholio rezorbcija buvo pasiekusi maksimumą ir alkoholio koncentracija kraujyje nedidėjo. Todėl alkoholio koncentracijos kraujyje kitimas laike (mažėjimas) priklausė tik nuo alkoholio eliminacijos greičio, šis procesas kiekvienam asmeniui yra individualus ir nepastovus, tačiau skaitoma, kad paprastai per vieną valandą iš organizmo gali būti pašalinta nuo 0,1 iki 0,25 promilių etilo alkoholio. Pagal šį skaičiavimą, tarp dviejų patikrinimų praėjus 18 minučių, alkoholio kiekis kraujyje galėjo sumažėti nuo 0,03 iki 0,08, tačiau šiuo konkrečiu atveju atlikus patikrą tuo pačiu alkotesteriu, alkoholio koncentracija sumažėjo net 0,18 promilių, kas rodo, kad vienas iš rodmenų akivaizdžiai yra neteisingas.
16. Apylinkės teismas, išanalizavęs aukščiau aptartus įrodymus, sprendė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų netikėti pirmaisiais alkotesterio parodymais, nes vairuotojas paskutines 15 minučių nebuvo gėręs alkoholio ar kitų gėrimų, kas būtų galėję įtakoti rodmenis, blaivumo testas buvo atliktas alkoholio kiekio matuokliu, turinčiu metrologinę patikrą. Šių duomenų teisingumą teismas grindė ir ekspertizės akte atliktu eksperto skaičiavimu, pagal kurį 2018 m. rugpjūčio 5 d. 15 val. 55 min., alkoholio koncentracija L. M. kraujyje galėjo būti nuo 0,34 prom. iki 0,62 prom., t. y., jam nustatytas 0,43 prom. (įvertinus paklaidą 0,41 prom.), neblaivumo laipsnis patenka į šias ribas.
17. Apylinkės teismas nesutiko su L. M. skundo argumentais, kad teisingas yra tuo pačiu alkotesteriu jam nustatytas 0,25 (įvertinus paklaidą 0,23) promilių neblaivumas. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog prieš antrąjį neblaivumo patikrinimą alkotesteriu, L. M. gėrė vandenį ir tai lėmė staigų promilių kritimą. Pažymėjo, jog pagal alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukciją, prieš atlikdamas neblaivumo patikrinimo procedūrą, pareigūnas privalo įsitikinti, ar asmuo bent 15 minučių prieš neblaivumo patikrinimo procedūrą nevartojo alkoholio, burnos purkštukų ar vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio, taip pat aromatinių gėrimų (pvz. vaisių sulčių), nes burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais nesutrumpina nurodyto laukimo (15 min.) laiko. Įvertinęs tai, kad iki antro patikrinimo likus mažiau nei 15 minučių buvo gertas vanduo, teismas sprendė, kad antrasis patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas nesilaikant Instrukcijos reikalavimų. Todėl gauti duomenys negali būti laikomi teisėtais ir patikimais, todėl nelaikytini įrodymais šioje byloje, jais teismas negali vadovautis.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir pirmosios instancijos teismo išvadas, konstatuoja, kad teismo padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, dėl ko teismas priėmė nepagrįstą įrodymais sprendimą, jog byloje surinktų duomenų visuma duoda pagrindo neabejotinai išvadai, kad L. M. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
19. Aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo argumentais, jog antrasis patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas pažeidžiant jo naudojimo instrukciją. Pažymėtina, kad apylinkės teismas citavo instrukcijoje išdėstytas alkotesterio naudojimo taisykles, kuriose aiškiai nurodyta, kad kai asmuo yra išgėręs alkoholio, būtina palaukti bent 15 minučių, kadangi burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), purkštukai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio, vaistai ir kt. produktai. Išvardintų bei kitų produktų vartojimas gali turėti įtakos didesnio, nei yra iš tikrųjų, neblaivumo nustatymui. O nuoroda, kad burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais nesutrumpina nurodyto laukimo, reiškia, kad tai neįtakos ir nepanaikins aukščiau paminėtų skysčių ar kitų preparatų, galinčių iškreipti parodymus, poveikio iškreipiant objektyvius rezultatus, todėl net ir po jų vartojimo atsigėrus vandens ar prasiskalavus burną, vis tiek reikia palaukti 15 minučių. Instrukcijoje taip pat nėra jokių nuorodų į tai, kad vandens vartojimas iki blaivumo tikrinimo lemia staigų promilių kritimą ar kitaip įtakoja tikrinimo rezultatus. Policijos pareigūnai nepagrįstai nurodė, kad antrasis patikrinimo rezultatas buvo gautas nesilaikant alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimų, o A. J. netgi konkrečiai nurodžius, kad alkotesterio naudojimo instrukcijoje nėra nurodyta, kad iki patikrinimo asmuo negali gerti vandens, tačiau pareigūnai siekia, kad prieš patikrą asmuo nevalgytų ir negertų. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad negalima nustatyti, ar galėjo išgertas vanduo įtakoti alkoholio kiekio kraujyje, tikrinant alkotesteriu iškvepiamame ore. Tiriamojoje ekspertizės dalyje ekspertas nurodė, kad, atsižvelgiant į nustatytą alkoholio koncentracijos skirtumą ir laiko tarpą tarp abiejų tikrinimų, mažai tikėtina, kad išgertas vanduo galėjo bent kiek įtakoti 16. 13 val. alkotesterio parodymus.
20. Taigi, alkotesterio naudojimo instrukcijoje nenustačius reikalavimo prieš patikrinimą nevartoti vandens, ir policijos pareigūnams neįvardijus, kokie konkrečiai pažeidimai buvo padaryti vartojant vandenį, o ekspertizės akte nepatvirtinus išgerto vandens įtakos patikros rezultamams, apylinkės teismas, vertindamas antrojo alkotesterio patikrinimo rezultatus, be jokio teisinio pagrindo vandens gėrimą laikotarpyje iki antro patikrinimo, vertino kaip alkotesterio naudojimo Instrukcijos reikalavimų nesilaikymą.
21. Pažymėtina, kad apylinkės teismas ekspertizės akto duomenis vertino preziumuodamas, kad pirminio patikrinimo alkotesteriu rodmenys yra patikimi ir teisingi, paskaičiavimus lygindamas su nustatytu 0,43 promilių neblaivumu. Tačiau vertinant duomenų ekspertizės akte visumą, matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 5 d. 15.55 val. alkoholio koncentracija L. M. kraujyje galėjo būti nuo 0,34 promilių iki 0,62 promilių. Ekspertizės išvadoje nurodyti skaičiavimai dėl alkoholio eliminacijos, neprieštarauja iš išvadai, kad antrojo patikrinimo duomenys buvo gauti nepažeidžiant jokių reikalavimų ir neįtakoti pašalinių veiksnių. Remiantis ekspertų išvada, 2018 m. rugpjūčio 5 d. 16.13 val. etilo alkoholio koncentracija L. M. kraujyje galėjo siekti 0.31 - 0,26 promilių. (0,34 - 0,03 = 0,31, o 0,34 - 0,08 = 0,26). L. M. surašytame protokole nurodoma, kad alkotesterio matavimo paklaida yra +- 0,02 promilės, taigi 16.13 val. atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatas - 0,25 promilės, vertinant jį su +- 0,02 promilės paklaida, galėjo būti ir 0,27 ar 0,24 promilės. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip nurodyta ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, alkoholio koncentracijos kraujyje kitimas laike (mažėjimas) priklausė tik nuo alkoholio eliminacijos greičio, šis procesas kiekvienam asmeniui yra individualus ir nepastovus, tiksli alkoholio koncentracija kraujyje negali būti nustatyta, ji pateikiama orientacinė, apimanti tam tikrą intervalą, taigi, toks nežymus neatitikimas - tik 0,03 promilės (0,31-0,27 prom.), neduoda pagrindo antrojo patikrinimo alkotesteriu rezultatą laikyti neatitinkančiu nustatytų duomenų.
22. Viešosios teisės šakose, tame tarpe ir administracinėje teisėje, taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris lemia tai, jog siekiant asmenį patraukti teisinėn atsakomybėn, būtina pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes. Šios kategorijos bylose paprastai tai pasireiškia tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija privalo būti patikrinta. Aptartų duomenų visumos kontekste, aukštesnysis teismas pažymi, kad apylinkės teismo nutartyje nebuvo paneigtos abejones dėl pirmojo patikrinimo alkotesteriu duomenų teisingumo, nebuvo tinkamai motyvuota, kodėl antrojo patikrinimo alkotesteriu rezultatais negalima tikėti ir, kodėl būtent pirmojo tikrinimo rezultatas yra pagrįstas ir nekeliantis abejonių. L. M. nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios su pirmaisiais alkotesterio rodmenimis nesutiko, ką patvirtina ir administracinio nusižengimo protokolas. Skunde apylinkės teismui jis nurodė, kad prieš sėsdamas už vairo, jis rūkė, kramtė mėtinę gumą. Tačiau šios skunde išdėstytos aplinkybės nebuvo įvertintos, nenustatyta tokio jo elgesio įtaka atlikto patikrinimo rezultatams. Šios aplinkybės pačios savaime neduoda pagrindo abejoti rodmenų tikslumu, tačiau vertinant antrojo patikrinimo rezultatų patikimumą, ekspertizės akto išvadas, darytina išvada, kad visos galimos abejonės nebuvo pašalintos. Visų įrodymų kontekste abejonių kelia ir policijos pareigūnų pozicija. Jie nurodė, kad prieš duodami L. M. pūsti į alkotesterį, laikėsi nustatytos tvarkos, klausė, ar L. M. mažiau nei prieš 15 minučių yra gėręs ar valgęs. Tikrinam asmeniui nesutikus su pirminiu alkotesterio rezultatu, pareigūnai sutiko jam duoti pūsti antrą kartą. Nors pakartotino tikrinimo rezultatas parodė duomenis, kurie neužtraukia atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, šiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, buvo nesivadovauta nemotyvuotai ir nepagrįstai. Pažymėtina tai, kad nors, pasak policijos pareigūnų, asmuo nesilaikė patikrinimo instrukcijos (nes prieš tikrinimą gėrė daug vandens, t. y. jie buvo įsitikinę, kad tai įtakos rezultatus), tačiau vis tiek leido L. M. pūsti antrą kartą, kuris parodė 0, 25 promilės reaultatą. Toks elgesys duoda pagrindą manyti, kad patys policijos pareigūnai nebuvo tikri pirmojo patikrinimo rezultatų objektyvumu, tačiau dėl jiems vieniems žinomų priežasčių fiksavo administracinio nusižengimo protokole ne antro patikrinimo rezultatą, o pirmojo patikrinimo rezultatą, kuris, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negali būti laikomas objektyviu ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu girtumą.
23. Įvertinus visas teisines bei faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, duodančių pagrindo vienareikšmiškai ir neginčytinai išvadai, kad L. M. pagal administracinio nusižengimo protokole nustatytas aplinkybes vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,43 promilių (su paklaida 0,41 prom.), girtumo laipsnis. Abejonės dėl L. M. kaltės administracinių nusižengimų teisenoje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio nusižengimo byla pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį L. M. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Priėmus sprendimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, aukštesnysis teismas dėl kitų skundo argumentų, susijusių su nuobauda, nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną L. M. atžvilgiu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.