- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- I-791-208/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03702-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. skundu (b. 1. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 750,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodo, kad nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. vasario 23 d. atliko bausmę Lukiškių TI-K. Minėtu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos skambinti artimiesiems, nepažeidžiant jo privatumo. Sporto salėje sportuoti galėdavo tik vieną kartą per mėnesį, o po to jis neturėdavo jokios galimybės nusiprausti. Kameroje Nr. 263 nebuvo jokios ventiliacijos, taip pat buvo netinkamas apšvietimas. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Taip pat nebuvo sudaryta galimybė valgyti dietinį maistą, nors jis serga rimta liga.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 8–16) su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašo priteisti 1,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už gautą patalynės komplektą bei indus suimtasis (nuteistasis) pasirašo. Teigia, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu tam skirtoje teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Dietinis maistas išduodamas tik tada, kai tai numatyta gydytojų rekomendacijose, tačiau pareiškėjo atveju tokios gydytojų rekomendacijos nebuvo išduotos.
Pasak atsakovės atstovo, pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendrojo pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Be to, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyręs Lukiškių TI-K dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Pareiškėjo teigimu, visų pirma, Lukiškių TI-K buvo pažeistas jo privatumas, skambinant artimiesiems.
Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių.
Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (2 dalis). Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką (3 dalis). Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (5 dalis).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punktas pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.
Iš byloje pateikto 2017 m. lapkričio 23 d. tarnybinio pranešimo Nr. 24-7642 „Dėl A. B.“ (b. l. 17) matyti, kad Lukiškių TI-K administracija užtikrino šios pareiškėjo teisės įgyvendinimą. Atkreipiamas dėmesys, kad pareigūnai, organizuojantys skambučius, juos registruoja ir sutikrina skambintojo leistinumą skambinti. Taip pat vykdo skambintojo apsaugą ir priežiūrą, o esant reikalui, atsako į skambintojo klausimus bei tuo pačiu kontroliuoja, kokiais numeriais jis skambina. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, nėra galimybės suteikti visišką privatumą skambintojui, nes priešingu atveju bus pažeisti apsaugos ir priežiūros principai. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl teisės paskambinti netinkamo įgyvendinimo ir jam buvo atsisakyta šiomis teisėmis pasinaudoti, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad tokios jo teisės buvo ribojamos.
Pasak pareiškėjo, kameroje Nr. 263 nebuvo ventiliacijos ir tinkamo apšvietimo.
Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktu, gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metu turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o šaltuoju metu – ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 222 °C, santykinė drėgmė šiltuoju metu turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., šaltuoju metu – nuo 35 proc. iki 60 proc. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktą, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.
Bylos duomenimis, pareiškėjas kameroje Nr. 263 buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 21 d. (b. l. 9). Iš byloje esančio 2017 m. lapkričio 16 d. pranešimo Nr. 24-7535 nustatyta, kad kamerose dirbtinė šviesa atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (200 Lx) (b. l. 36). Be to, jokių pažeidimų kameroje Nr. 263 nenustatyta (b. l. 20–22). Taigi, vertinant paminėtą pareiškėjo argumentą, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K jokių teisės aktų nepažeidė. Pareiškėjui nepagrindus savo argumento, jis laikytinas neįrodytu.
Pareiškėjas taip pat skundėsi, kad nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti.
Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnis numato, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore (1 dalis). Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (2 dalis). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (3 dalis). Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pareiškėju, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikta galimybė pasivaikščioti šiomis dienomis: 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. gruodžio 1 d., 2016 m. gruodžio 9 d., o kitomis dienomis pareiškėjas pasivaikščioti gryname ore atsisakė (b. l. 17). Taigi pareiškėjo teiginys dėl nesuteiktos galimybės pasivaikščioti atmestinas kaip neįrodytas.
Dėl pareiškėjo argumento, kad nebuvo sudarytos galimybės maitinti dietiniu maistu, teismas pažymi, kad nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis.
Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-94 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr.4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 1.2. punktą dietinis maitinimas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančių gydytojų rekomendacijas. Atsakovės atstovo duomenimis, tokios rekomendacijos pareiškėjui išduotos nebuvo. Be to, Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje ginčo laikotarpiu nėra įregistruota pareiškėjo prašymų ar skundų, susijusių su pareiškėjo susirgimais, dėl kurių jam turėtų būti paskirtas dietinis maitinimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas dėl netinkamo maisto atmestinas.
Taip pat teigia, kad buvo sudaryta galimybė sportuoti tik vieną kartą per mėnesį, o po to jis neturėdavo jokios galimybės nusiprausti. Teismas, vertindamas šį argumentą, pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų sąlygų sportuoti, todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip neįrodyti ir nepagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad neteisėtų atsakovės pareigūnų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla pareiga pagal CK 6.271 straipsnį atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui, todėl teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta kaip nepagrįstą. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (administracinės bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011).
Atsakovė atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K visus dokumentus pateikė per elektroninių paslaugų sistemą, konstatuotina, jog Lukiškių TI-K išlaidų už kopijų parengimą nepatyrė, todėl Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetamas. Be kita ko, pažymėtina, jog LVAT laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą (2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas
nusprendžia:
pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.