Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai rinko informaciją apie asmens gyvenimą :

2009 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame ( duomenys neskelbtini ), neteisėtai skaitė ir nufotografavo L. K. mobiliojo ryšio telefono, kurio abonento Nr. ( duomenys neskelbtini ), SIM kortelėje esančias trumpąsias žinutes;

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-09-16, neteisėtai iš UAB „Tele 2“ gavo L. K. telefono Nr. ( duomenys neskelbtini ) detalias skambučių ir trumpųjų žinučių išklotines;

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus mieste neteisėtai, ne mažiau kaip keletą kartų, sekė automobiliu L. K.;

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai slapta įrašinėjo L. K. asmeninius pokalbius;

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, prie Ateities g. 86 E pastato, Vilniuje, fotografavo L. K..

Taip pat jis neteisėtai panaudojo informaciją apie privatų asmens gyvenimą :

2009-12-23, Laisvės pr. 79a,Vilniuje, Vilniaus m. 1 apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-01-3-22985-2009-3 dėl santuokos nutraukimo, be L. K. sutikimo, pateikė ir taip neteisėtai panaudojo informaciją, surinktą darant LR BK 167str. 1d. numatytą veiką, apie L. K. privatų gyvenimą.

Apklaustas kaltinamasis V. K. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, jog 2009 metais kilus įtarimui, kad žmona L. K. yra jam neištikima, patikrino L. K. telefoną, kuriame aptiko šios meilužio fotonuotrauką, meilės žinutes, po to šios rankinėje rado ir meilės raštelį. Nusprendęs išsituokti, telefoną nunešė antstoliui, kad šis užfiksuotų šį neištikimybės faktą. Tuo pačiu tikslu paskambino į UAB „Tele 2“ ir paprašė atsiųsti jo žmonos telefono detalias žinučių ir skambučių išklotines. Atsiliepusiai operatorei nurodė prašomus duomenis apie savo žmoną, ir gavo išklotines. Jis negalvojo, kad tai daryti yra draudžiama. Gavęs išklotines pamatė, jog žmona nuolat bendrauja su A. B.. L. K. jis niekada nesekė. L. K. pokalbius įrašė atsitiktinai, nes savo saugumui palikdavo namuose įjungtą ausinuką. Jis norėjo įrašyti L. K. grasinimus jam. Bet gavosi taip, kad įrašė šios pokalbį su meilužiu. Kitų L. K. pokalbių neįrašinėjo. Vieną dieną pašto dėžutėje rado garso įrašus, kur užfiksuoti L. K. pokalbiai. Kas į pašto dėžutę įdėjo įrašus, nežino. L. K. naudojamą automobilį vieną kartą nufotografavo, nes pamatė, jog pastaroji savo reikmėms naudoja tarnybinį policijos automobilį. Tai nufotografavo, nes buvo daromas pažeidimas, kurį jis norėjo užfiksuoti. Nemano, kad žmonos telefono ir rankinės tikrinimas yra nusikaltimas, kadangi tuo metu buvo šeima, o L. K. taip pat tikrindavo jo piniginę, rankinę, tas šeimoje buvo įprasta. Vykstant skyrybų procesui visus surinktus duomenis pateikė teismui, siekdamas įrodyti sutuoktinės neištikimybę. Vykstant skyrybų procesui su L. K. ir toliau gyveno viename bute.

Apklausta nukentėjusioji L. K. nurodė, jog skyrybų procesas su V. K. prasidėjo 2009 m. Tuo metu ji gyveno su V. K. viename bute, ir kartu gyveno iki 2010 m. vidurio. V. K., apkaltinęs ją neištikimybe, paėmė jos telefoną, išėmė SIM kortelę. Skyrybų proceso metu sužinojo, kad V. K. pas antstolį užfiksavo telefone esančias SMS žinutes. Taip pat vykstant skyrybų procesui sužinojo, jog V. K. gavo jos telefono detaliąsias žinučių ir skambučių išklotines, kurias be jos sutikimo pateikė teismui. Mažiausiai du kartus yra mačiusi, kad V. K. kurį laiką važiavo automobiliu iš paskos jos automobiliui. Sekė neištisai, tik tam tikrą atstumą važiuodavo iš paskos. Skyrybų metu sužinojo, kad yra įrašyti jos 7-8 pokalbiai, vykę namuose, automobilyje, ligoninėje, darbovietėje. Kokiu būdu buvo įrašyti pokalbiai, nežino. V. K. yra ją su dukra nufotografavęs, kai ji su dukra atvyko tarnybiniu automobiliu atlikti kraujo tyrimus. Su V. K. nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio gyveno atskirai, tačiau viename bute.

Apklausta liudytoja kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra A. K. nurodė, jog 2009 m. rudenį iš mamos sužinojo, kad tėvas šią seka, į rūbus įsiuvo sekimo įrangą. Ji negyvena kartu su tėvais, todėl apie šiuos faktus žino iš motinos pasakojimo. Kad tėvas galėjo sekti motiną tiki, nes tėvas ir ją yra sekęs, kai jai buvo 16 metų. Su tėvu jos santykiai yra blogi. Vykstant skyryboms motina persikraustė gyventi kitur, nes nebegalėjo gyventi su tėvu.

Apklaustas liudytojas kaltinamojo ir nukentėjusiosios sūnus A. K. nurodė, jog 2009 m. kartu su tėvais gyveno viename bute. Tėvas jam yra sakęs, kad mama susirado meilužį. Apie kokį nors sekimą ar įrašų darymą jam nežinoma. Kas buvo skyrybų iniciatorius, nežino. 2009 m. tėvui kilus įtarimui, jog mama gali turėti meilužį, tėvas paprašė motinos duoti telefoną, ir motina davė. Žino, kad tėvas telefone rado meilės turinio SMS žinutes.

Apklaustas liudytojas A. B. nurodė, jog L. K. yra jo bendradarbė, su ja palaiko artimus santykius. Liudytojui nepamenant įvykių aplinkybių, buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš pagarsintų parodymų matyt, jog 2009 m. spalio – lapkričio mėn., ar vėliau kokius 5 kartus pastebėjo, kaip paskui jo automobilį važiuoja L. K. automobilis. Apie tai pasakė L. K., kuri patvirtino, kad jį seka V. K.. Sekamas buvo ne tik jis vienas, bet ir tuo metu, kai važiuodavo su L. K.. Vėliau paaiškėjo, jog jo duomenis centriniame duomenų banke patikrino VPK OVS specialistas. Mano, kad specialisto patikrinti duomenis paprašė L. K. vyras. Po šių įvykių iš L. K. sužinojo, kad šios sutuoktinis skyrybų byloje teismui pateikė jo ir L. K. įrašytus pokalbius. Gali patvirtinti, jog jis pats pokalbių neįrašinėjo. ( I t., b.l. 106-107 )

Apklausta liudytoja kaltinamojo sesuo V. Č. nurodė, jog V. K. jai pasakojo, jog namuose ausinuku kažką įrašinėjo, nes L. K. grasino iššokti per balkoną arba išstumti V. K.. Ji ir pati patarė broliui tokius pokalbius įrašyti. Iki skyrybų su L. K. ji porą metų nebendravo. Kad ruošiasi skyryboms, jai pranešė brolis. Sakė, jog L. K. turi meilužį ir nenori meilužio mesti. Taip pat sakė, kad kažkokius pokalbius įrašė ausinuku. Taip pat brolis sakė, kad paėmė L. K. telefoną ir perskaitė žinutes, taip pat iš UAB „tele 2“ paėmė žmonos telefono išklotines. Kad būtų sekęs L. K., brolis nesakė.

Apklausta liudytoja kaltinamojo sesuo R. S. nurodė, kad vykstant brolio ir šio žmonos skyryboms, V. K. sakė, jog įrašė kažkokius pokalbius. Daugiau nieko nedetalizavo, o ji ir neklausė. Skyrybos vyko dėl L. K. neištikimybės. Ar brolis ką nors pasakojo apie išklotines, neprisimena.

Apklausta liudytoja L. Z. nurodė, jog yra kaltinamojo ir nukentėjusiosios draugė. V. K. yra sakęs, kad namuose įrašinėja pokalbius ir rinko apie L. K. informaciją, kad šios telefone rado žinutes. Sakė, kad jį apgaudinėja L. K., todėl jis taip ir elgėsi.

Apklaustas liudytojas M. Z. nurodė, jog pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusiąją. V. K. jam sakė, kad žmona yra neištikima, bet niekas juo netiki, o L. K. neigia šį faktą. Todėl V. K. nutarė tą įrodyti. Sakė, kad diktofonu įrašė žmonos pokalbius. Vieną pokalbį per kompiuterį ir jis klausė, nes iki to ir jis negalėjo patikėti, kad L. K. apgaudinėja vyrą. Tuo metu kaip tik prasidėjo Kairių skyrybos.

Apklausta liudytoja A. B. nurodė, jog įvykių metu dirbo UAB „Tele 2“ operatore. Tuo metu bendrovėje telefonų skambučių išklotines buvo galima užsisakyti paskambinus telefonu ir nurodant tam tikrus telefono savininko duomenis. Ir turėdavo skambinti tos lyties asmuo, kurio vardu yra telefonas. Išklotinė buvo siunčiama paštu. Jei būtų įtarta, jog skambina ne telefono savininkas, išklotinė nebūtų teikiama.

Apklaustas liudytojas B. Š. nurodė, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji pažįstami iš matymo. Ar tikrino A. B. asmens duomenis, nežino. Jis dirba VPK, ir prie jo kompiuterio prieiti galėjo ir kiti asmenys, t.y. jo kolegos.

Apklaustas liudytojas antstolis D. S. nurodė, jog nepamena įvykio aplinkybių. Iš pagarsintų šio liudytojo parrodymų matyti, jog 2009-10-26 į antstolio kontorą kreipėsi V. K. ir paprašė konstatuoti faktines aplinkybes apie į telefoną Nr. ( duomenys neskelbtini ) atsiųstą SMS žinutę. Jis apžiūrėjo V. K. pateiktą telefono aparatą, nufotografavo V. K. nurodytą SMS žinutę bei apie tai surašė protokolą. Prie apklausos pridėta V. K. 2009-10-26 prašymo kopija, iš kurios matyti, jog V. K. prašo konstatuoti faktines aplinkybes apie į telefoną Nr. ( duomenys neskelbtini) atsiųstų SMS žinučių turinį. ( I t., b.l. 109-111 )

Iš byloje esančių civilinės bylos kopijų matyti, kad 2009-12-23 V. K. pateikė skundą dėl santuokos nutraukimo su L. K. dėl pastarosios kaltės. Kartu su skundu pateikta ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, raštelio L. K. kopija, pokalbių stenogramos su kompaktiniais diskais, UAB „Tele 2“ L. K. vardu užregistruoto telefono Nr. ( duomenys neskelbtini ) detalioji informacija apie apmokestintas paslaugas. ( I t., b.l. 31-88 )

2011-01-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu nutraukti V. K. ir L. K. santuoką konstatuota, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes V. K. šeimoje elgėsi despotiškai, o L. K. buvo neištikima sutuoktiniui su A. B.. Neištikimybės faktas įrodytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, SMS žinutės turiniu, telefono atmintyje išsaugota fotonuotrauka, TELE 2 išklotinėmis, pokalbių stenogramomis. ( I t., b.l. 93-95 )

Iš UAB „Tele 2“ rašto matyti, kad į minėtą bendrovę dėl L. K. telefono išklotinių buvo kreiptasi 2009-09-16, ir prašyta išklotinių už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio1 d. iki 2009-09-30. ( I t., b.l. 167 )

Iš specialisto išvados nr. 11-1247(11) matyti, jog V. K. pateiktu garso įrašymo įrenginiu „Canyon CNR-MPV2AH“ tiriamieji įrašai nepadaryti. ( I t., b.l. 176-181 )

Apžiūros protokoluose apžiūrėti L. K. pateikti garso įrašai. Pasak L. K., garso įrašuose užfiksuoti jos, A. B., J. Ž., L. R., M. R. balsai. Taip pat apžiūrėta pateikta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis, kurio valstybinių numerių nesimato, ir šalia jo stovintis asmuo, kurio neįmanoma identifikuoti. Pasak L. K., fotonuotrauka daryta prie Didlaukio g. 86E pastato, Vilniuje, stovintis asmuo yra ji, automobilyje už vairo sėdi A. B., nuotrauka daryta 2011 m. sausio mėn. ( I t., b.l. 184-188 )

V. K. pareikštas kaltinimas tuo, kad jis 2009 metų rudenį nenustatytu laiku ir nenustatytą kartų kiekį sekė automobiliu L. K., kad įrašinėjo šios pokalbius šiai būnant ne namuose, 2011 m. sausio mėn. prie Ateities g. 86e pastato, Vilniuje, fotografavo L. K.. Kaltinamasis nepripažino atlikęs šiuos veiksmus ir nurodė, jog tyčia nesekė kaltinamosios automobiliu, garso įrašus rado pašto dėžutėje, o nukentėjusiąją fotografavo Didlaukio gatvėje, kai užfiksavo daromą pažeidimą, t.y. tarnybinio transporto naudojimą savo reikmėms. V. K. pateiktas kaltinimas dėl galimo asmens sekimo yra nekonkretus, abstraktus, nagrinėjant bylą nebuvo gauta duomenų, jog kaltinamasis tyčia automobiliu sektų nukentėjusiąją. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, gal porą kartų yra mačiusi, kad kažkurį laiko tarpą jai iš paskos važiuoja sutuoktinis V. K. savo automobiliu. Taigi byloje liko nepaneigta versija, jog kaltinamasis galėjo atsitiktinai važiuoti paskui nukentėjusiąją, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Taip pat nepaneigta V. K. versija, jog dalį garso įrašų rado savo pašto dėžutėje. Kaltinimas šioje dalyje V. K. yra grindžiamas tik prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Byloje nėra jokių įrodymų, kad L. K. pokalbių ne namuose įrašus darė V. K.. Pažymėtina, jog šioje konkrečioje situacijoje L. K. elgesio ( neištikimybės sutuoktiniui ) paviešinimu galėjo būti suinteresuotas ne tik kaltinamasis, bet ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ir pastarosios meilužis. Todėl ir ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. V. K. pateiktas kaltinimas, kad 2011 m. sausio mėnesį prie Ateities g. 98E pastato, Vilniuje, fotografavo L. K.. Išnagrinėjus bylą, nukentėjusiosios, liudytojos A. K., kaltinamojo parodymais nustatyta, jog V. K. fotografavo nukentėjusiąją Didlaukio gatvėje prie Valstybinės teismo medicinos tarnybos pastato, kai ši savo reikmėms naudojo tarnybinį automobilį. Tačiau kaltinimas V. K. pareikštas tuo, jog nukentėjusiąją fotografavo Ateities gatvėje, valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras neprašė pakeisti kaltinimo, todėl teismas konstatuoja, jog V. K. šioje dalyje ( kad fotografavo nukentėjusiąją Ateities gatvėje, Vilniuje ) pareikštas kaltinimas nepasitvirtino, todėl ir ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

V. K. neneigia, jog namuose įrašė L. K. pokalbius, kad skaitė ir fotografavo pastarosios telefone esančias SMS žinutes, gavo nukentėjusiosios telefono detaliąją pokalbių ir žinučių išklotinę. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t.y. nukentėjusiosios, liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai duomenys.

Lietuvos Respublikos BK 167 straipsnyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą.

Žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, o 4 dalyje nustatyta, kad nuo savavališko ar neteisėto kišimosi į asmeninį ir šeimos gyvenimą, kėsinimosi į garbę ir orumą asmenį saugo įstatymas ir teismas. Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 22 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos yra vienos svarbiausių asmens privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų, kuriomis asmens privatus gyvenimas saugomas ne tik nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, bet ir nuo kitų asmenų neteisėto kišimosi. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Iš konstitucinio privataus gyvenimo neliečiamumo principo reglamentavimo matyti, jog, siekiant užtikrinti veiksmingą privatumo apsaugą, informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo procesas iš esmės formalizuojamas, siejamas su įstatymo nustatyta tvarka ir teismo sprendimo priėmimu. Taigi laisvai veikiantys privatūs asmenys paprastai neturi teisės rinkti tokios informacijos. Kita vertus, atsižvelgiant į privačių asmenų tarpusavio santykių tam tikrose srityse specifiką ir jos nulemtus skirtingus lūkesčius dėl privatumo, taip pat į atitinkamos informacijos svarbą kitų asmenų teisėms įgyvendinti, konstitucinis privataus gyvenimo neliečiamumo principas kai kuriais atvejais įstatyminiu lygmeniu reglamentuojamas ir teismų praktikoje aiškinamas lanksčiau, tačiau nepaneigiant jo esmės. Vienas tokių atvejų – privačių asmenų–teismo proceso dalyvių teisės pateikti įrodymus įgyvendinimas (pvz. kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-269/2012, 3K-3-412/2010; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143/2011). Asmens privataus gyvenimo apsaugos nuo kito privataus asmens kišimosi apimtis priklauso, be kita ko, nuo šių asmenų tarpusavio santykių pobūdžio, kuris lemia privatumo ribas vienas kito atžvilgiu. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, santuokos savanoriškumo ir sutuoktinių lygiateisiškumo principais (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. įgyvendinti jas tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Nustatant, ar sutuoktinio teisė į privataus gyvenimo gerbimą buvo apribota ir pažeista dėl kito sutuoktinio elgesio, būtina atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio privatumo ypatumus. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad V. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2009 m. rudenį - sutuoktiniai gyveno atskirą gyvenimą, t.y. kad L. K. deklaruotų siekį sąlyginai „būti paliktai vienai“ privatumo neliečiamumo principo prasme. Priešingai, sutuoktiniai gyveno viename bute, vedė bendrą ūkį, o L. K. savo santykius su A. B. slėpė nuo V. K., su A. B. bendravo slapta, taip siekdama sudaryti V. K. iliuziją, jog šeimoje santykiai nepakitę. Pažymėtina, kad V. K. inkriminuota veika buvo vykdoma siekiant įrodyti sutuoktinės neištikimybės faktą, kuris, beje, ir pasitvirtino, šeimos byloje buvo kilęs ginčas dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, ir įrodinėjimo dalykas (faktinės aplinkybės) šioje byloje susijęs su duomenimis ir faktais apie šalių šeimos gyvenimą, jų elgesį šeimoje (santuokoje) bei sutuoktinio pareigų pažeidimą, kuriuos apima žmogaus teisė į privatumą. Tokiose bylose, siekiant apsaugoti teisę į privatumą, įstatymas netgi įtvirtina teismo posėdžių viešumo principo išimtį (CPK 9 straipsnio 1 dalis, 379 straipsnis), taip iš esmės deklaruojant, kad teisė į privatumą nėra absoliuti ir kad jose proceso dalyviai, įrodinėdami savo reikalavimus bei atsikirtimus, gali remtis atitinkamais duomenimis apie privatų žmogaus gyvenimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime konstatuota, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais; žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatos, jog niekas nepatirtų neteisėto ir savavališko kišimosi į asmens asmeninį gyvenimą, nereikėtų suprasti kaip absoliutaus draudimo kai kuriais atvejais riboti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Ar konkrečiu atveju privataus gyvenimo neliečiamumas bus ribojamas, nulemia šios asmeninės neturtinės vertybės esmė ir jos suderinamumas su kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. Nagrinėjant bylą nustatyta, jog V. K. veikė, t.y. pokalbius įrašė bei tikrino L. K. asmeninius daiktus namuose, išreikalavo pastarosios telefono skambučių ir žinučių detaliąją išklotinę palyginus per trumpą laiką, šiuos veiksmus atliko kilus įtarimui dėl sutuoktinės neištikimybės, siekdamas užfiksuoti netinkamą sutuoktinės elgesį šeimoje, surinktą informaciją panaudojo iš karto ir tik vienam tikslui – įrodyti sutuoktinės kaltę santuokos nutraukimo byloje, pateikiant surinktus duomenis teismui. Dėl išdėstyto yra pagrindas pripažinti, kad aptariami V. K. veiksmai buvo atliekami siekiant tokio tikslo, kuris galėtų pateisinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje garantuojamos asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą apribojimą, todėl yra padaryti nepažeidžiant įstatymų. Dėl išdėstyto V. K. yra išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 167 str. 1 d., jo veikoje nesant šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kadangi konstatuota, jog V. K. informaciją apie L. K. rinko nepažeisdamas įstatymų, t.y. nepadarė nusikaltimo, numatyto Lietuvos respublikos BK 167 str. 1 d., tai dėl surinktos informacijos panaudojimo pateikiant teismui taip pat išteisintinas, jo veikoje nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 168 str. 1 d., požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, bylos II tomo paskutiniame lape laikomos laikmenos su įrašais sunaikintinos, o Vilniaus apskrities VPK daiktų saugykloje laikomas garso įrašymo įrenginys „Canyon“ ( I t., b.l. 182-183 ) grąžintinas V. K..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 8 p., 297 - 298, 301 - 305, 307 str., teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

išteisinti V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 167 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių ( Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

išteisinti V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 168 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių ( Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus - bylos II tomo paskutiniame lape laikomas laikmenas su įrašais sunaikinti, o Vilniaus apskrities VPK daiktų saugykloje laikomą garso įrašymo įrenginį „Canyon“ grąžinti V. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja A. S.