Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. (A. G. ) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi, dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 1 mėnesiui ir 7 MGL (263 Eurų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 29-30 dienomis savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 32,7914 g heroino (diacetilmorfino), kuriame yra 11,9033 g (36,3%) gryno heroino (diacetilmorfino), šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos laikydamas prie savęs 2015 m. spalio 30 d. gabeno iš Klaipėdos m. į Kybartų pataisos namus, esančius J. Biliūno g. 14, Kybartuose, Vilkaviškio sav., kol 2015 m. spalio 30 d., apie 10 val., jo asmens kratos ir apžiūros metu jis iš savo kūno ertmių išsitraukė ir pateikė Kybartų pataisos namų pareigūnams labai didelį kiekį narkotinės medžiagos 32,7914 g heroino (diacetilmorfino), kuriame yra 11,9033 g (36,3%) gryno heroino (diacetilmorfino).

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendį, jo nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 arba 2 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, taip pat sušvelninti galutinę subendrintą bausmę.

Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, akcentavo tik tai, kad buvo rasta narkotine medžiaga – 32,7914 g heroino (diacetimorfono), kuriame yra 11,9033 g (36,3) gryno heroino (diacetimorfono), tačiau visiškai neatsižvelgė į šios medžiagos įgijimo aplinkybes. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė prašymą atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat norėjo papildyti savo ankstesnius parodymus. Savo prašyme jis nurodė narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybes: Klaipėdos mieste, turgavietėje, paprašė iš matymo pažįstamo asmens vardu Darius padėti jam nusipirkti heroino už 500 eurų. Pastarasis kažkam paskambino telefonu, susitarė dėl susitikimo, paėmė iš jo pinigus ir pasišalino. Praėjus 15-20 min. Darius sugrįžo, padavė jam į servetėlę suvyniotą polietileninį maišelį ir pasakė „jūsų šiandien daug, lygtai šitas, čia viskas“, iš ko suprato, kad Darius yra išsiblaškęs ir pavargęs. Nuteistasis pažymi, kad už 500 eurų jis tikėjosi nusipirkti apie 8-10 g heroino, į perduoto polietileninio maišelio vidų nežiūrėjo ir turinio nesvėrė. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat prašė nustatyti 1 g heroino kainą juodojoje rinkoje bei tai, kad jis, pirkdamas iš asmens vardu Darius jam inkriminuotą narkotinę medžiagą, bent bendrais bruožais žinojo narkotinės medžiagos – heroino kiekį (svorį). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai šių jo prašymų netenkino, tuo suvaržydami jo teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 10 straipsnis), teisę teikti įrodymus, taip pat teisę apskųsti pareigūnų veiksmus, nes 2016 m. sausio 25 d. prokurorės nutarime, kuriuo atsisakyta tenkinti jo prašymą, nurodyta, kad jis neskundžiamas. Pirmosios instancijos teismas į šias jo nurodytas narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybes taip pat neatsižvelgė.

Apeliantas teigia, kad kvalifikuojant jo veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, byloje turi būti nustatyta, jog jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės medžiagos kiekis, t.y. suvokė ne tokios medžiagos konkretų svorį, o tai, kad disponuoja būtent labai dideliu kiekiu tokios medžiagos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-400/2008, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72/2007). Teismas, spręsdamas, ar konkretus narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis gali būti pripažįstamas itin dideliu kiekiu, turi atsižvelgti taip pat į visas kitas konkrečios bylos aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio atskiras dalis turi būti įrodytas ne tik kaltininko suvokimas, kad disponuoja narkotinėmis medžiagomis, bet turi būti įrodytas suvokimas, koks yra atitinkamos rūšies grynos narkotinės ar psichotropinės medžiagos (o ne mišinio, į kurio sudėtį įeina narkotinės ar psichotropinės medžiagos) kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-402/2005, 2K-32/2006, 2K-249/2006). Šiuo atveju teismas konstatavo, kad jis už 500 eurų norėjo nusipirkti 10 g narkotinės medžiagos – heroino, o nupirkęs už minėtą sumą narkotinę medžiagą, namuose pamatė, kad jos gali būti ir daugiau. Tačiau teismas nenustatė, kad jis svėrė narkotinę medžiagą ar bendrais bruožais buvo informuotas (žinojo) nupirktos narkotinės medžiagos svorį.

Nuteistasis A. G. taip pat teigia, kad apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrindamas su 2014 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi jam paskirta bausme, netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, neįvertino, kad didžiąją dalį minėta nutartimi paskirtos bausmės jis jau buvo atlikęs, o naujai paskirtos bausmės dalis yra didesnė. Taip pat apeliantas mano, kad teismas šiuo atveju turėjo taikyti ne BK 64 straipsnio, bet BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas ir paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, nes jo padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Be to, pasak apelianto, teismas šiuo atveju be laisvės atėmimo bausmės paskirdamas dar ir baudos bausmę pažeidė BK 42 straipsnyje įtvirtintą principą, kad asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė.

Teismo posėdžio metu nuteistojo A. G. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo nuteistajam A. G. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtai ir teisingai įvertintais įrodymas, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Taip pat apygardos teismas nuteistajam A. G. paskyrė tinkamą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, bei tinkamai ją subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, kas tai pat nepagrįstai ginčijama apeliaciniame skunde.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde pripažįsta teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad jis neteisėtai laikė ir gabeno narkotines medžiagas – heroiną. Šios aplinkybės pasitvirtina pačio nuteistojo parodymais, liudytojų A. K. , R. Č. parodymais, savanorišku daiktų pateikimo protokolu ( b. l. 5-6 ), daiktų apžiūros protokolu ( b. l. 7 ), specialisto išvadomis ( b. l. 12-13 ) bei kitais teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Tačiau nuteistasis apeliaciniame ginčija aplinkybę, jog jis įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos- 32,7914 g heroino ( diacetilmorfino), kuriame buvo 11,9033 g ( 36,3 % ) gryno heroino ( diacetilmorfino). Nurodo, kad pirkdamas savo reikmėm iš pažįstamo asmens heroiną nežinojo tikslaus jo kiekio, jo manymu už 500 Eurų jis turėjo įsigyti nedaugiau kaip 10 g heroino. Kolegijos manymu, apygardos teismas šiuos nuteistojo parodymus pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus. Kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal teismų praktiką asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių nusikalstamų veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltinamasis tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją ( kasacinės nutartys 2K-587/2012, 2K-107/2013, 2K-60/2014, 2K-561-511/2015 ir kt.). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje, paruoštų dozių skaičius, jų pakuotė (dydis, svoris) ir pan.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad pas A. G. rasta ir tirti pateikta medžiaga yra narkotinė medžiaga-heroinas. Tirti pateiktoje medžiagoje, kurios masė – 32,7914 g. yra 11,9033 g. (36,3 %) gryno heroino ( b. l. 12-13). Nuteistasis A. G. teisminio bylos nagrinėjimo parodė, kad nusipirkęs heroiną už 500 Eurų, grįžo namo, apžiūrėjo įsigytas narkotines medžiagas, jas perpakavo, suprato, jog įsigijo daugiau nei 10 g., galvojo, kad yra apie 15 g. Gali atskirti kur yra 10 g. ar 30 g., pats naudoja narkotikus, todėl žino jų kainas, svorį, kaip jie pakuojami, pardavinėjami. Vėliau tęsdamas nusikalstamą veiklą perpakavęs nusipirktą heroino kiekį, laikė ir gabeno į pataisos namus.( b. l. 94-96 ).Be to, A. G. anksčiau teistas pagal BK 259 str. 1 d. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, kas taip pat patvirtina, jog jis pakankamai buvo informuotas ir turėjo pakankamai žinių bei patirties apie prekybą narkotikais, jų kiekius, kainą. 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-239 „ Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų „ su vėlesniais pakeitimais nurodyta, kad heroinas yra narkotinė medžiaga, šios medžiagos labai dideliu kiekiu pripažįstama daugiau nei 10 g. narkotinės medžiagos. Taigi šios ir kitos išsamiai teismo nuosprendyje aptartos aplinkybės įrodo, kad A. G. suvokė ir suprato, jog neteisėtai laiko ir gabena labai didelį kiekį narkotinių medžiagų(heroino), kas atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytai nusikalstamos veikos sudėčiai. Atkreiptinas dėmesys, kad A. G. nuteistas būtent už minėtos narkotinės medžiagos-heroino labai didelio kiekio laikymą ir gabenimą, o ne už labai didelio kiekio įsigijimą, kas nepagrįstai akcentuojama nuteistojo apeliaciniame skunde. Taip apygardos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo prašymą papildomai aiškintis 1 g. heroino kainą, nustatyti asmenį iš kurio jis pirko heroiną tikslu nustatyti įsigyto heroino kiekį. Nuteistasis A. G. nenurodė jokių objektyvių duomenų apie asmenį iš kurio pirko heroiną, išskyrus vardą Darius ir tai kad heroiną pirko turguje, todėl skelbti paiešką remiantis tik labai abstrakčiu asmens apibūdinimu ar pavesti pareigūnams nustatyti tokį asmenį nėra jokio pagrindo, nepagrįstas ir nuteistojo prašymas išsiaiškinti 1 g. heroino kainą „juodojoje“ rinkoje, nes nėra nustatyta kokių nors konkrečių, objektyvių kriterijų įvertinti tokio heroino kainą, juolab ji gali priklausyti nuo narkotinės medžiagos koncentracijos, kokybės ir kitų veiksnių. Todėl, kolegijos manymu, šiuo atveju atmetant tokius nuteistojo prašymus nebuvo pažeista jo teisė į gynybą, kas nepagrįstai ginčijama apeliaciniame skunde.

Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. G. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. G. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis A. G. tiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurį numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Anksčiau teistas 11 kartų ( b. l. 35-46 ), naują nusikalstamą veiką padarė atlikdamas bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, kas liudija, kad tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo didesnį jo pavojingumą laipsnį visuomenei, nenorą taisytis, laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Tačiau apygardos teismas įvertinęs jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, nes neneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ), nusikalstama veika nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nes buvo sulaikytas bandant įnešti narkotines medžiagas į pataisos namų teritoriją, nuteistajam A. G. paskyrė minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę , t. y. dešimt metų, kuri nėra aiškiai per griežta.

Taip pat, apygardos teismas tinkamai subendrino nuteistajam A. G. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su neatlikta bausmės dalimi paskirta 2014-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės nutartimi ( b. l. 49 ), remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą dešimt metų ir vieną mėnesį bei 7 MGL dydžio baudą, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. BK 64 straipsnis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šiuo atveju kaip matyti iš baudžiamosios bylos nuteistasis A. G. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam paskirtos bausmės, todėl apygardos teismas teisingai subendrino bausmes taikydamas dalinio bausmių sudėjimo taisyklę. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas prašymas bausmes bendrinti apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taisykles prieštarauja įstatymo reikalavimams. Minėtas straipsnis numato tuos atvejus, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirą, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Tuo tarpu šioje byloje A. G. naują nusikaltimą padarė bausmės atlikimo laikotarpiu. Todėl apygardos teismas teisingai subendrino bausmes vadovaudamasis BK 64 straipsnyje nurodytomis nuostatomis.

Kauno apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.