Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1033-651/2013

Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00182-2012-1

2013 m. gruodžio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2012-07-04 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 str., į Ž. M. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo kardomojo kalinimo laikas nuo 2011-05-24 iki 2011-05-26 ir nuo 2012-07-31 iki 2012-10-25. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir piniginį užstatą – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti, grąžinti užstato davėjui D. P. 2012-10-24 mokėjimo nurodymu už Ž. M. sumokėtą užstatą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir G. B., Ž. B., E. M., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ž. M. nuteistas už tai, kad jis ir Ž. B., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, turėdami tikslą ją parduoti ir kitaip platinti, ir ją pardavė, o būtent: Ž. M., veikdamas bendrai su Ž. B., turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, sutarė įgyti narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ir jas perparduoti. Vykdydami susitarimą, 2012 m. liepos 31 d., apie 15.20 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš E. M. neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, už 300 litų įgijo ne mažiau kaip 1,426 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), jų dalis buvo skirta G. B., kita dalis buvo skirta M. Š., ją Ž. M. gabeno ir laikė prie savęs, kol tą pačią dieną, apie 16.00 val., automobilyje „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 1,426 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) už 150 litų pardavė G. B..

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Ž. M. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 260 str. 1 d. ir prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 259 str. 1 d.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 str. nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad Ž. M. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d.

BK 260 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. BK 259 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šios nusikalstamos veikos yra atribojamos pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą bei subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą. Vadinasi, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 str. 1 d., jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-482/2011, 2K-629/2011, 2K-473/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti objektyvūs ir neginčytini duomenys patvirtina, kad nuteistasis platino narkotinę medžiagą bei turėjo tokį tikslą. Kaip matyti iš kitų skundžiamu nuosprendžiu nuteistų asmenų, liudytojų parodymų, jie patvirtino, jog nuteistasis Ž. M. žinojo, kur galima įsigyti narkotinės medžiagos, suorganizavo jos nupirkimą ir pristatymą kitiems asmenims. Liudytojas M. Š. parodė, jog jis davė Ž. M. ir Ž. B. 20 Lt (likusią sumą jam buvo skolingi), kad šie nupirktų jam „žolės“. Taip pat minėtas liudytojas patvirtino, jog girdėjo ir matė, kaip kiti Ž. M. ir Ž. B. sutikti vaikinai davė pinigų „žolei“. Be to, liudytojas M. Š. parodė, jog ir anksčiau Ž. M. ir Ž. B. turėdavo su savimi „žolės“, suvyniotos į foliją, už kurią norėdavo gauti 40 Lt, bet jis nepirkdavo, kadangi už tokią kainą „žolės“ būdavo per mažai (t. 2, b. l. 154–156). Nuteistasis G. B. parodė, jog Ž. M. jo paklausus, ar jis nenorėtų pasiimti 5 gramus „žolės“, pagalvojęs, jog būtų visai gerai, sutiko ir padavė Ž. M. 150 Lt, nes gramas „žolės“ kainavo 30 Lt. Ž. M. paėmęs pinigus pasakė, kad reikės palaukti, kol jis atveš „žolę“. Be to, nuteistasis G. B. parodė, kad iki pasiūlymo pasiimti „žolės“ jokio susitarimo dėl „žolės“ parūkymo nebuvo (t. 2, b. l. 172–175). Nuteistasis E. M. parodė, kad pardavė Ž. B. ir Ž. M. 10 g kanapių. Nuteistasis Ž. B. parodė, kad nupirkus iš E. M. „žolę“, Ž. M. ją pasvėrė ant svarstyklių, o išsiskyrus su E. M., Ž. M. padalijo nupirktą „žolę“. Tokie parodymai, Ž. M. mobiliojo ryšio telefono išklotinės, bylojančios apie tai, kad jis skambino E. M., slapto sekimo, apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti daiktų perdavimai bei „žolės“ rūkymas, patvirtina Ž. M. platinus narkotines medžiagas ir turėjus tikslą tai daryti, nes Ž. M. pats nupirko narkotinę medžiagą, pats ją persvėrė, paėmė už ją pinigus, buvo susitarimas su vartotoju ją pristatyti, be to, Ž. M. narkotinę medžiagą platino jau ir anksčiau. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo teiginiai, jog „žolė“ buvo perkama tam, kad kartu parūkytų, yra visiškai nelogiški, nes kodėl tada būtų reikėję ją atskirai persverti ir netgi turėti svarstykles tam tikslui. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, jog surūkytas kartu buvo tik vienas „kasiakas“, kurį susuko G. B.. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. M. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 260 str. 1 d.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo taip pat matyti, jog jis mini, kad jo veika atitiktų ir BK 264 str. 1 d., t. y. padėjimą įsigyti narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau anksčiau paminėtais motyvais tokie nuteistojo argumentai atmestini.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jam paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 str. 1 d. nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymą numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, Ž. M. yra skirta minimali sankcijoje numatyta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir, apeliacinės instancijos teismo nuomone, švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą nustatyta, jog Ž. M. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimą padarė būdamas teistas už analogišką nusikaltimą. Tai rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas ir nesiekia pasikeisti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad naują nusikalstamą veiką Ž. M. padarė nepraėjus nė mėnesiui, kai jis buvo nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, nėra jokio pagrindo skirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą atmesti.