Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-24 · Civilinė byla Nr. e2A-395-230/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-24
Bylos Nr.
e2A-395-230/2017
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-01098-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Arūnas Rudzinskas, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Dariles“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „RB Transport“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Vitautika“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-395-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01098-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.26.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dariles“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RB Transport“ apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dariles“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RB Transport“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vitautika“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Dariles“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „RB Transport“ 9 696,69 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė susitarė, jog atsakovė suteiks ieškovei vežimo paslaugas ir perveš 1 620 dėžučių po 3 kg šviežių voveraičių, iš viso 4 860 kg iš Svetlaja g. 4, Kaluga, Rusijos Federacijos į ieškovės sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 0006712 atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį laikantis siuntėjo nurodymų t. y. neaukštesnėje nei +2 - +4 laipsnių temperatūroje. Krovinys buvo pakrautas 2015 m. rugsėjo 23 d., o 2015 m. rugsėjo 25 d. 19.38 val. pristatytas į ieškovės sandėlius. Pristačius krovinį, termometru buvo išmatuota temperatūra, esanti krovininio automobilio priekaboje, ir paaiškėjo, kad krovinys buvo gabenamas +11,7 laipsnių temperatūroje, t. y. nesilaikant važtaraštyje nurodytos +2 - +4 laipsnių temperatūros, dalis pristatyto krovinio jau buvo sugedusi ir akivaizdžiai nebetinkama naudojimui. Šios aplinkybės, taip pat ir nustatyta temperatūra krovininio automobilio priekaboje buvo pažymėtos važtaraštyje bei užfiksuotos nuotraukose. 2015 m. rugsėjo 30 d. antstolės A. M. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad 887,50 kg voveraičių yra sugedusios bei netinkamos naudojimui. Pagal RAB „Proflyga“ 2015 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą krovinio vertė yra 48 600 Eur, o 1 kg voveraičių 10 Eur, todėl sugedusių voveraičių vertė yra 8 875 Eur. Be to, ieškovė patyrė nuostolius dėl muitų ir importo PVM mokesčių sumokėjimo, importo procedūrų tvarkymo, nepagrįsto sumokėjimo už dalies krovinio pervežimą. 2015 m. spalio 6 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją dėl patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė iki šiol patirtų nuostolių neatlygino.Atsakovė UAB „RB Transport“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji kreipėsi į UAB „Klaipėdos Netas“ nepriklausomų ekspertų-siurvejerių kompaniją, atliekančią krovinių/laivų inspektavimą ir žalų reguliavimą. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog krovinys gabenimo metu negalėjo sugesti. Vadovaujantis tyrimo išvadomis, krovinys (grybai) buvo netinkamai paruoštas transportavimui krovinio pakrovimo vietose Vladimire ir Kalugoje. Atliekant tyrimą taip pat buvo nustatyta, jog pagal auto-šaldytuvo, kuriuo buvo gabenamas krovinys, temperatūros išklotinę krovinio gabenimo momentu temperatūra buvo tinkama. Be to, ieškovė neįrodė žalos dydžio, nes antstolės surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra netinkama priemonė sugadinto krovinio kiekiui bei faktui įrodinėti, kadangi antstolė dokumentu užfiksavo tik grybų svėrimo procesą, o antstolės kompetencija neapima grybų kokybės vertinimo.Trečiasis asmuo UAB „Vitautika“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad su atsakove sudarė transporto užsakymą, pagal kurį jis, kaip faktinis krovinio vežėjas, pervežė krovinį (grybus) iš Rusijos į Lietuvą. Iš vežėjo transporto priemonės-refrižeratoriaus šaldytuvo termogramos turinio matyti, kad temperatūrinis režimas viso pervežimo metu, t. y. nuo 2015-09-23 iki 2015-09-25, svyravo +3.6°C/+5.2°C ribose. Nežymus termogramos duomenų svyravimas (nuo +4°C iki +5°C) sietinas su šaldymo agregatų veikimu, kas yra normalus šaldymo agregatų veikimo procesas. Transporto priemonei-šaldytuvui 2015-08-11 yra išduotas ATP sertifikatas, kuris reiškia, kad transporto priemonė yra patikrinta ir atitinka reikalavimus greitai gendančių maisto produktų gabenimui. UAB „Klaipėdos Netas“ tyrimo metu nustatė, kad grybų kokybės pažeidimai nėra susiję su pervežimu, t. y. geros kokybės voveraitės negalėjo sugesti šio pervežimo metu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Dariles“ iš atsakovės UAB „RB Transport“ 735,84 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-10-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 401,11 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „RB Transport“ 1 978 Eur bylinėjimosi išlaidas, o trečiajam asmeniui UAB „Vitautika“ 1 476,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Dariles“ ir atsakovė UAB „RB Transport“ susitarė, jog atsakovė suteiks ieškovei vežimo paslaugas ir perveš 1 620 dėžučių po 3 kg šviežių voveraičių, iš viso 4 860 kg iš Svetlaja g. 4, Kaluga, Rusijos Federacijos į ieškovės sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovė pasamdė faktinį vežėją trečiąjį asmenį UAB „Vitautika“, kuris atliko krovinio pervežimą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką. Pagal tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 0006712 atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį laikantis siuntėjo nurodymų t. y. neaukštesnėje nei +2 - +4 laipsnių temperatūroje. Teismas sprendė, kad vežėjas atliko CMR konvencijos jam nustatytus įpareigojimus, jis patikrino krovinio kiekį, jo išorinę būklę ir nenustatė pakrauto krovinio aiškiai matomų trūkumų, CMR važtaraštyje jokių pastabų nepažymėjo. Tačiau vien tai, jog vairuotojas CMR važtaraštyje neįrašė jokių pastabų apie krovinio kokybę ar kitas aplinkybes, nereiškia, kad vežėjas priėmė tinkamos kokybės krovinį. Byloje nėra duomenų apie vežamų grybų nuskynimo laiką, jų sandėliavimo trukmę bei sąlygas iki pakrovimo, pakrovimo vietose (sandėliuose) buvusią faktinę temperatūrą. Byloje esantys duomenys bei teismo posėdyje duoti proceso šalių paaiškinimai patvirtina, kad pakrautuose grybuose buvo nustatyta 80 procentų vandens. Tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytojas A. A., kaip nepriklausomas ekspertas-siurvejeris, parodė, jog vidinis 80 procentų grybo drėgnumas rodytų, kad šviežios voveraitės yra pastovėjusios, senos, kadangi voveraites sudaro 90 procentų vandens.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad vežėjo transporto priemonė buvo sugedusi – nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. 9 val. 41 min. neveikė transporto priemonės šaldytuvas. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti puspriekabės-šaldytuvo temperatūrų išklotinė prieštarauja šiems įrodymams ir paaiškinimams, be to, ji laikytina ir nepatikima, neatitinkančia įrodymui keliamo reikalavimo, kad įrodymas turi būti gautas įstatymo nustatyta tvarka. Temperatūrų išklotinė nėra pasirašyta (joje nėra nurodytas servisas ar įmonė, atspausdinusi termogramą pagal agregato atminties duomenis), byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jos autentiškumą, priešingai, išklotinėje nematyti temperatūros svyravimo, kuris turėjo būti užfiksuotas, esant šaldymo sistemos gedimui (šaldytuvas neveikia, o viduje temperatūra ne palaipsniui didėja, bet ir rodo atšaldymą), taip pat pačiam vežėjui nurodant +6 °C temperatūrą (susirašinėjimas SMS žinutėmis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalaujamas priteisti krovinio nuostolis atsirado tiek dėl krovinio kokybės, jo natūralių savybių, tiek dėl vežėjo kaltės.Teismo vertinimu, UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejerio A. A. 2015-10-02 surašytas krovinio apžiūros raportas laikytinas tikslesniu įrodymu, kadangi antstolės A. M. 2015-09-30 faktinių aplinkybių konstatavime nedalyvavo nei atsakovės, nei trečiojo asmens atstovai, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ji tikrino būtent trečiojo asmens vežėjo atvežtus, o ne kokius nors kitus šios ar kitos įmonės grybus, pati antstolė tik konstatavo sugedusių grybų faktą, tačiau ji nėra grybų ekspertė (turinti specialių žinių šioje srityje). Be to, nėra ir sugedusių produktų utilizavimo duomenų.Teismas pažymėjo, kad grybai yra greitai gendantis produktas, kurį gabenant net gerai veikiančioje puspriekabėje-šaldytuve ieškovės su atsakove sutartomis temperatūros sąlygomis natūralus grybų gedimas yra neišvengiamas, jis paprastai sudaro 5-10 procentų viso krovinio. Krovinio apžiūros raporte, surašytame UAB „Klaipėdos Netas“, nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta apie 11 procentų grybų yra pažeisti lervų, supuvę, supeliję, seni/suvytę. Tiksliam nekokybiškų grybų kiekiui nustatyti reikalingas pilnas krovinio perrinkimas. Teismas konstatavo, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokią natūralią būtent šių grybų ir būtent tokiomis sezono, grybų pakrovimo ir gabenimo sąlygomis sugedimo dalį sudarytų krovinys, jeigu puspriekabės šaldytuvas būtų veikęs nepriekaištingai. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, norint apskaičiuoti ieškovės patirtus nuostolius dėl atsakovės kaltės, turi būti imamas galimo grybų natūralaus sugedimo procentinio vidurkio ir faktinės krovinio sugedimo dalies santykis, t. y. 11 proc. – (5 proc. + 10 proc.)/2. Laikant, jog bendras šviežių voveraičių svoris sudarė 5 022 kg: 552,42 kg – (251,1 kg + 502,2 kg)/2 = 175,77 kg. Teismas, įvertinęs, jog pagal bylos duomenis 1 kg šviežių voveraičių kainuoja 10 Eur, apskaičiavo, jog ieškovės netekto krovinio dalies nuostolis dėl vežėjo kaltės sudaro 1 757,70 Eur. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 punktą, ieškovui turi būti kompensuojama muitų rinkliavos ir mokesčiai bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio. Dėl šios priežasties iš atsakovės priteistina 795,80 Eur suma proporcingai nuostolio dydžiui. Atlikus atsakovo reikalavimo ieškovui dėl įsiskolinimo už pervežimo paslaugas – 1 820,79 Eur įskaitymą priteistina suma nustatyta – 735,84 Eur.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Dariles“ prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą dalyje dėl nuostolių priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 9 696,69 Eur, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė UAB „Klaipėdos Netas“ ataskaitai, o ne antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui. Ataskaitoje yra nurodyta, jog 11 proc. sugedusių grybų dydis gautas apžiūrėjus vos vieną dėžę, kurios svoris su grybais siekė tik 3,75 kg. Tuo tarpu visas krovinio svoris siekė 5 022 kg, todėl apžiūros rezultatai, gauti patikrinus 0,075 proc. viso krovinio, negalėjo būti laikomi patikimais ir pakankamais nuostolių dydžiui nustatyti. Akivaizdu, kad sugedus vilkiko puspriekabės vėsinimo įrenginiui temperatūra puspriekabėje (skirtingose jos vietose) turėjo skirtis ir skirtingose puspriekabės vietose sudėtose dėžėse su grybais sugedusių grybų kiekis turėjo skirtis. Be to, ataskaitoje taip pat pabrėžta, jog tiksliam nekokybiškų grybų kiekiui nustatyti reikalingas pilnas krovinio perrinkimas. Nepaisant to, teismas vis tiek vadovavosi ataskaitoje nurodytų sugedusių grybų vienoje dėžėje procentine išraiška ir taikė ją visam kroviniui, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.Teismas nepagrįstai suabejojo antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kaip įrodymu, ir jo patikimumu dėl to, kad perrinkime nedalyvavo atsakovės ir trečiojo asmens atstovai, nėra aišku, ar perrinkti buvo būtent krovinio grybai, o taip pat dėl to, kad antstolė nėra grybų ekspertė. Tačiau šalys susitarė, kad būtent ieškovė perrinks grybus ir apie rezultatus informuos kitas šalis, tai buvo nurodyta ir ataskaitoje. Be to, ieškovė į bylą pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas krovinio atvežimas. Jokių kitų grybų ieškovės sandėlyje atvežus krovinį nebuvo, taip pat nebuvo atvežtas joks kitas krovinys laikotarpiu nuo krovinio iškrovimo iki antstolės faktinių aplinkybių fiksavimo, o antstolei fiksuojant faktines aplinkybes nebuvo būtinos kažkokios specialios žinios, kadangi ji konstatavo akivaizdžius išorinius plika akimi matomus grybų požymius: grybų pilkšvą spalvą, sutrupėjimą bei šlapumą ir visišką minkštumą, t. y. ji konstatavo tik grybų būklę, iš kurios akivaizdu, kad grybai yra netinkami pardavimui. Teismas nepagrįstai taikė 7,5 proc. natūralaus nuostolio normą, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog nurodyta norma šiuo atveju nebuvo galima vadovautis. Ataskaitoje nurodyta 5-10% natūralaus nuostolio norma teoriškai galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu grybai būtų gabenami kaip žaliava, t. y. prieš gabenimą nedarant grybų perrinkimo. Tuo tarpu liudytojas J. Č. patvirtino, kad krovinį sudarę grybai prieš pakrovimą buvo perrinkti, dėl ko negali būti laikomi žaliava. Be to, pats ataskaitą parengęs A. A. nurodė, kad natūralus grybų nuostolis siekia apie 4 proc., o tuo atveju, jeigu gabenami perrinkti grybai, natūralaus nuostolio norma nėra taikoma. Teismas, klaidingai nustatęs nuostolių sumą, už kurią atsakingas vežėjas, atitinkamai perskaičiavo ieškovei kompensuotinas muito bei pervežimo išlaidas, jas sumažindamas iki 795,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nuostolis dėl netinkamos kokybės grybų buvo sumažintas nepagrįstai, taip pat nepagrįstai sumažintos ir ieškovei kompensuotinos muito bei pervežimo išlaidos. Ieškovė, siekdama įvertinti žalos dydį, kreipėsi į antstolę dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymo. Ieškovė už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame buvo užfiksuota sugedusi krovinio dalis, sudarymą antstolei sumokėjo 350,60 Eur, todėl ši suma ieškovei turėtų būti priteista iš atsakovės.Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinų palūkanų sumą. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „RB Transport“ prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą dalyje dėl 2 556,63 Eur priteisimo iš atsakovės ir ieškovės ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės, kaip vežėjo, kaltė dėl krovinio nuostolių pasireiškė tuo, jog transporto priemonė buvo sugedusi. Pagal tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštį (CMR važtaraštis) Nr. 000671 atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį neaukštesnėje nei +2 - +4 laipsnių temperatūroje. Taigi pagrindinė atsakovei tenkanti pareiga pagal šį važtaraštį yra krovinio gabenimas nurodytoje temperatūroje. Vien tik faktas, kad tam tikru laikotarpiu galėjo sugesti auto-šaldytuvas, kuriame buvo vežamas krovinys, negali nulemti atsakovės atsakomybės dėl prarasto krovinio. Puspriekabė, kuria buvo gabenamas krovinys, yra priskiriama prie stipriai izoliuotų puspriekabių. Stipriai izoliuota puspriekabė ir yra skirta tam, kad įvykus gedimui, būtų išlaikyta tinkama krovinio temperatūra. Taigi krovinys (šviežios voveraitės) negalėjo sugesti jas transportuojant iš Vilniaus miesto į Varėnos miestą. Teismas, nustatęs, kad krovinys buvo sugadintas esant kitoms aplinkybėms (krovinio natūralios savybės bei krovinio netinkama kokybė), turėjo riboti atsakovės atsakomybę ir konkrečiai nurodyti galimą krovinio sugadinimo mechanizmą ir kokie krovinio trūkumai atsirado būtent dėl to, jog tam tikru laikotarpiu auto-šaldytuvas buvo išsijungęs. Teismas neteisingai paskaičiavo priteistinos žalos dydį, t. y. skaičiavo nuo 5 022 kg šviežių voveraičių, tačiau priteistina žala turėtų būti skaičiuojama pagal RAB „Proflyga“ 2015-09-23 sąskaitą Nr. 113, atitinkamai – 4 860 kg. Ieškovė įrodinėjo, kad dalis krovinio buvo netinkama naudoti, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad krovinys buvo greitai gendantis produktas, krovinio sugadintai daliai ieškovė privalėjo pateikti produkto utilizavimo dokumentus, tačiau ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog netinkama krovinio dalis nebuvo utilizuota. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti atsakovės kaltės, kadangi nėra būtinos sąlygos atsakomybei kilti, t. y. padarinių.Teismas padarė akivaizdžiai nepagrįstą išvadą, konstatuodamas atsakovės kaltę dėl sugadinto krovinio dalies, kadangi UAB „Klaipėdos Netas“ atlikto krovinio apžiūros metu buvo išsamiai ištirtos įvykio aplinkybės ir nustatyta, jog krovinys gabenimo metu negalėjo sugesti. Krovinys (grybai) buvo netinkamai paruoštas transportavimui krovinio pakrovimo vietose. Atliekant tyrimą taip pat buvo nustatyta, jog pagal auto-šaldytuvo, kuriuo buvo gabenamas krovinys, temperatūros išklotinę krovinio gabenimo momentu temperatūra buvo tinkama.Atsakovė UAB „RB Transport“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės keliamos abejonės dėl UAB „Klaipėdos Netas“ ataskaitos ir joje konstatuotų aplinkybių patikimumo yra nepagrįstos. Byloje įrodyta, kad ieškovė bei atsakovė susitarė ginčo sprendimui pasitelkti trečiuosius nepriklausomus asmenis. Tokiu būdu UAB „Klaipėdos Netas“ surašyta ataskaita yra aukštesnės galios įrodymas pagal CMR konvenciją. Šios ataskaitos ieškovė neginčijo, priešingai, savo pasisakymuose vadovavosi šioje ataskaitoje nustatytomis išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje, remiantis surinktais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė UAB „Dariles“ ir atsakovė UAB „RB Transport“ susitarė, jog atsakovė suteiks ieškovei vežimo paslaugas ir perveš 1 620 dėžučių po 3 kg šviežių voveraičių, iš viso 4 860 kg iš Rusijos Federacijos, Kalugos m. į ieškovės sandėlius Varėnoje. Atsakovė krovinio pervežimui pasamdė faktinį vežėją – trečiąjį asmenį UAB „Vitautika“. Pagal tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. 0006712 atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį laikantis siuntėjo nurodymų t. y. neaukštesnėje nei +2 - +4 laipsnių temperatūroje. Krovinys buvo pakrautas 2015 m. rugsėjo 23 d., o 2015 m. rugsėjo 25 d. 19.38 val. pristatytas į ieškovės sandėlius. Pristačius krovinį paaiškėjo, kad dalis pristatyto krovinio buvo sugedusi. Ieškovės nuomone, krovinys sugedo dėl to, kad vežant buvo nesilaikoma važtaraštyje nurodytos +2 - +4 laipsnių temperatūros režimo, o atsakovės nuomone, krovinys jau pakrovimo metu buvo netinkamos kokybės, ir žala atsirado ne dėl vežėjo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žala atsirado tiek dėl netinkamos krovinio kokybės ir krovinio natūralių savybių, tiek ir dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios sutarto temperatūrinio režimo pažeidimu. Todėl teismas ieškinį patenkino iš dalies ir žalos dydį nustatė, įvertinęs krovinio apžiūros ataskaitoje (toliau – ataskaita) nustatytą sugedusio krovinio kiekį (11 %) bei atsižvelgęs į vidutinį natūralų grybų nuostolį (7,5 %). Su tokiu teismo sprendimu nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovė, abi iš esmės nurodydamos teismo atliktą netinkamą įrodymų vertinimą. Ieškovės teigimu, teismas nustatydamas sugedusių grybų – voveraičių kiekį, nepagrįstai prioritetą suteikė ataskaitos duomenims, nes apžiūrint krovinį buvo patikrintas itin mažas krovinio kiekis (1 dėžutė, t. y. 3,75 kg), ir nepagrįstai atmetė antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis, be to, teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į voveraičių natūralų sugedimą, kadangi byloje nustatyta, kad grybai juos pakraunant buvo perrinkti. Atsakovė gi teigia, kad buvo nepagrįstai nustatyta vežėjo kaltė, kadangi ataskaitoje nurodyta, jog krovinys – šviežios voveraitės negalėjo sugesti jas transportuojant, ir nors tam tikru laikotarpiu auto-šaldytuvas ir buvo išsijungęs, tačiau puspriekabė priskiriama prie stipriai izoliuotų puspriekabių ir kurį laiką užtikrina reikalingą temperatūros režimą. Taip pat nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad dalis krovinio buvo netinkama naudoti, o grybai utilizuoti. Atsakovės nuomone, grybai buvo netinkamai paruošti transportavimui krovinio pakrovimo vietose.

Dėl vežėjo atsakomybės ir su tuo susijusių įrodymų vertinimo (pagal atsakovės apeliacinį skundą)

Pirmosios instancijos teismas, kaip jau nurodyta, sprendė, kad ieškovės reikalaujamas priteisti krovinio nuostolis atsirado tiek dėl krovinio kokybės ir jo natūralių savybių, tiek dėl vežėjo kaltės.Atsakovė UAB „RB Transport“ nesutinka su teismo išvada, jog buvo nustatyta vežėjo atsakomybė ir jo kaltė dėl krovinio nuostolių, pasireiškusi tuo, kad transporto priemonė buvo sugedusi ir nebuvo užtikrintas reikalaujamas temperatūros režimas. Pagal CMR Konvencijos nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo perdavimo momento (17 straipsnio 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Pirmosios instancijos teismas, iš dalies atleisdamas vežėją nuo atsakomybės, rėmėsi CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto d papunkčiu, kuriame nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su natūraliomis kai kurių krovinių savybėmis, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan. Tačiau CMR Konvencijos 18 straipsnio 4 punkte numatyta, kad jeigu vežama transporto priemone, specialiai įrengta apsaugoti krovinį nuo karščio, šalčio, temperatūros svyravimų ar oro drėgmės poveikio, vežėjas gali vadovautis 17 straipsnio 4 punkto „d“ papunktyje numatytomis sąlygomis tik tuo atveju, jeigu įrodys, kad tomis aplinkybėmis jis panaudojo visas reikiamas priemones, pasirinkdamas, prižiūrėdamas ir panaudodamas specialią įrangą, ir veikė pagal jam duotas specialias instrukcijas.Kasacinio teismo pažymėta, kad vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingam, t. y. labai atsargiam ir atidžiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kemi“ v. M. N. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-448/2002; 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „MS Transport“ v. UAB „Nodora“, bylos Nr. 3K-3-267/2009). Byloje nustatyta, kad ir pati atsakovė užsakydama transportą nurodė, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas temperatūriniam režimui. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad šaldymo įranga kurį laiką neveikė, o vežant krovinį nebuvo laikomasi sutarto temperatūros režimo, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas savo veiklos profesionalu, nebuvo maksimaliai atidus ir rūpestingas, ir tai sąlygojo krovinio dalies sugedimą bei nuostolių atsiradimą. Byloje, remiantis byloje surinktais, pagrįstai nustatyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. 9 val. 41 min. neveikė transporto priemonės šaldytuvas. Šios aplinkybės atsakovė neginčija, tačiau teigia, kad krovinys buvo vežamas stipriai izoliuota puspriekabe, todėl krovinys – šviežios voveraitės negalėjo sugesti per likusį neilgą laikotarpį iki krovinio pristatymo. Tai grindžia liudytojo E. J. parodymais apie tai, kad esant izoliuotai puspriekabei ir joje esant vidaus temperatūrai +4 laipsniai sugedus šaldytuvui per 7 valandas krovinio temperatūra gali pakilti 3-4 laipsniais, taip pat liudytojo – siurvejerio A. A. parodymais apie tai, kad vežant grybus 900 km atstumu po to, kai sugedo šaldytuvas, grybai negalėjo sugesti. Atsakovė taip pat remiasi Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto/pašarų mėginių paėmimo tirti aktu bei Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolo duomenimis, kurie patvirtina, kad mėginių paėmimo metu 2015-09-25 11.00 val. aplinkos temperatūra buvo +3 laipsniai. Tačiau atsakovės nurodyti įrodymai nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad šaldytuvas buvo sugedęs, o nurodytų liudytojų parodymai nepatvirtina faktinių krovinio pervežimo aplinkybių ir tėra samprotavimai, grįsti tam tikrais temperatūros duomenimis, kurie byloje nėra patvirtinti. Pažymėtina, kad jau transporto priemonei atvykus į UAB „Girteka“ prekių importo procedūroms atlikti ieškovė gavo informaciją iš vežėjo, kad šaldytuvas sugedęs ir jame tuo metu jau buvo +6 laipsniai, ką patvirtino apklausta liudytoja L. B. ir byloje pateiktas susirašinėjimas SMS žinutėmis. Todėl akivaizdu, kad krovinys importo procedūroms jau buvo pristatytas esant aukštesnei temperatūrai, nei buvo susitarta (ne daugiau +4 laipsniai), nes kitokių įrodymų, kurie patvirtintų kitokią temperatūrą atvykus importo procedūroms byloje nėra pateikta. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto/pašarų mėginių paėmimo tirti akto bei Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolo duomenys apie mėginių paėmimo metu 2015-09-25 11.00 val. nustatytą aplinkos temperatūrą – +3 laipsniai nelaikytini pakankamais padaryti išvadą, kad virš nustatytos aplinkybės yra nepagrįstos. Pirmiausia, maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo tikslas buvo grybų radioaktyvumo nustatymas, todėl temperatūros duomenų fiksavimas nebuvo šio patikrinimo tikslas, be to, mėginio duomenys fiksuoti 11.00 val., o krovinys buvo atvežtas 9.41 val., kai šaldytuvas jau nebeveikė ir temperatūros duomenys jau nebebuvo fiksuojami, o pristatymo metu, kaip nustatyta, jau buvo + 6 laipsniai. Kolegija taip pat sutinka su atliktu šaldytuvo temperatūros išklotinės duomenų, kaip nepatikimų, vertinimu. Teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į tai, kad nėra galimybių nustatyti jų autentiškumą, bet ir į tai, kad šioje išklotinėje fiksuoti temperatūros duomenys prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Vien tai, kad termogramoje nurodytas transporto priemonės identifikacinis Nr. (CE 537), nepanaikina visų kitų abejonių, kurias yra nurodęs pirmosios instancijos teismas. Be to, ir pateiktoje išklotinėje yra fiksuoti duomenys, viršijantys šalių sutartą temperatūrinį režimą, o liudytojas – siurvejeris A. A. nurodė, kad ir sutarta + 4 laipsnių temperatūra yra šiek tiek per didelė, nes grybų saugojimui ir transportavimui rekomenduotina 0 laipsnių temperatūra. Todėl net ir nedidelis temperatūros padidėjimas transportavimo metu gali turėti įtakos tokio krovinio kokybei.Negalima sutikti ir su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad vežėjo atsakomybę paneigia krovinio apžiūros raportas, kuriame nustatyta, kad apžiūros metu rasti grybų kokybės pažeidimai nėra susiję su pervežimu, ir kad šis įrodymas turi didesnę įrodomąją vertę. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).Atsižvelgiant į tai teismas, nesuteikdamas prioriteto krovinio apžiūros raportui, o įrodymus įvertinęs visa apimtimi, nepažeidė nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Krovinio apžiūros raportas, nors ir surašytas krovinio apžiūroje dalyvaujant tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovams, tačiau konstatavus grybų kokybės pažeidimus išvados dėl nuostolių priežasties padarytos siurvejerio, kurios vertintinos visų įrodymų visumos kontekste. Pažymėtina, kad siurvejeris, ataskaitoje darydamas išvadą dėl krovinio sugedimo priežasčių, rėmėsi temperatūrų išklotinės duomenimis, kurie teismo pripažinti nepatikimais, ir nevertino aplinkybės, kad pervežimo metu šaldytuvas kurį laiką neveikė. Taigi nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad vežėjas panaudojo visas reikiamas priemones, prižiūrėdamas ir panaudodamas specialią įrangą kroviniui gabenti, nes buvo nustatyti krovinio gabenimo temperatūros pažeidimai ir įrangos sugedimas, todėl atsakovė negali būti atleista nuo atsakomybės, net ir nustačius, kad krovinio kokybė pablogėjo dėl jo kokybės ir natūralių savybių (CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto d papunktis, 18 straipsnio 4 punktas). Dėl šios priežasties teismas, nustatęs vežėjo atsakomybę pagrindžiančias aplinkybes, pagrįstai taikė vežėjui dalinę atsakomybę, nes CMR Konvencijos 17 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai pagal šio straipsnio reikalavimus vežėjas neatsako už kai kurias aplinkybes, dėl kurių atsirado nuostoliai, jam tenkanti atsakomybė apribojama tokia dalimi, kuria aplinkybės, numatytos šiame straipsnyje, sąlygojo nuostolių atsiradimą.

Dėl nuostolių dydžio nustatymo

Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad sugedusių grybų kiekis buvo 11 % viso krovinio kiekio, kaip nustatė UAB „Klaipėdos Netas“ apžiūrėjęs krovinį, kadangi, jos nuomone, reikėjo remtis antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytu sugedusių grybų kiekiu, t. y. ieškovė kelia šių dviejų įrodymų vertinimo problemą. Kolegija sutinka, kad šiuo atveju objektyvesniais laikytini UAB „Klaipėdos Netas“ apžiūros akto duomenys, nors jie ir nustatyti iš pakankamai nedidelio krovinio kiekio. Ieškovė galėjo reikalauti didesnės apimties krovinio dalies patikrinimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta. Nors siurvejerio ataskaitoje nurodyta, kad nekokybiškų grybų kiekiui nustatyti reikalingas krovinio perrinkimas ir buvo sutarta, kad tai atliks ieškovė ir pateiks perrinkimo rezultatus, tačiau antstolės nustatytas sugedusių grybų kiekis, jo nepatvirtinus apžiūrą atlikusių asmenų, nepripažintinas pagrįstu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nurodyta, kad G. R. (ieškovės įmonės direktorės) antstolei nurodė padėklus, ant kurių sudėtos plastikinės dėžutės su voveraitėmis, pasak jos atrinktos, kurios nebetinkamos vartojimui, ir tuomet konstatuota, kad atrinkti grybai – voveraitės ir dalis jų yra pilkšvos spalvos, kitos sutrupėjusios arba šlapios ir visiškai minkštos. Tai reiškia, kad antstolė konstatavo pačios ieškovės atrinktų voveraičių kokybę ir nustatė jų kiekį, tačiau nedalyvavo grybų perrinkime, o tai leidžia abejoti grybų perrinkimo duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad grybų kokybė yra vertinamojo pobūdžio ir nustatyti nekokybiškais grybai priklausomai nuo jų sugedimo laipsnio gali būti arba visai nenaudotini, arba gali būti tinkami perdirbimui. Duomenų, kad visas antstolės nustatytas nekokybiškų grybų kiekis, kaip netinkamas, buvo sunaikintas, byloje nėra pateikta, o tai sudaro prielaidas objektyvesniu įrodymu laikyti survejerio apžiūros metu nustatytą nekokybiškų grybų kiekį.Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo abejonės dėl antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenų tikrumo tuo pagrindu, jog galbūt buvo perrinkti ne to vežėjo pristatyti grybai, tėra prielaidos, tačiau įrodymų visumos ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu susiformavęs teismo įsitikinimas dėl sugedusių grybų kiekio laikytinas susiformavusiu tinkamai, nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktu šių įrodymų vertinimui ir laiko labiau tikėtina ir pagrįsta išvadą, kad sugedusių voveraičių kiekis sudarė 11 % viso krovinio kiekio.Ieškovė taip pat ginčija teismo nustatytą grybų natūralaus nuostolio normą (7,5 %), kaip pagrindą šia apimtimi sumažinti nuostolių dydį, teigdama, kad grybai šiuo atveju buvo gabenami ne kaip žaliava, nes jie prieš pakrovimą buvo perrinkti, todėl natūralaus nuostolio norma neturėtų būti taikoma. Krovinio rūšis – grybai patvirtina, kad tai greitai gendantis produktas, ir kadangi UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejerio ataskaitoje nurodyta, kad po krovinio pristatymo atlikus perrinkimą natūralus nuostolis svyruoja nuo 5 iki 10 % priklausomai nuo sezono, teismas pagrįstai rėmėsi vidutine natūralaus nuostolio norma. Nesutiktina, kad byloje nustatyta, jog grybai – voveraitės pakrautos pervežimui buvo išskirtinės kokybės, kas užtikrintų jų mažesnį natūralų nuostolį, nes pervežimo dokumentuose tai nėra nurodyta. Krovinio apžiūros akte taip pat yra nuoroda, kad pagal turimą informaciją Rusijoje surinktos šviežios voveraitės vežamos į Lietuvą kaip žaliava. Todėl ieškovės darbuotojo liudytojo J. Č. parodymai apie tai, kad buvo pakrautos perrinktos voveraitės, esant nurodytų įrodymų visumai, nelaikytini pakankamais šiai aplinkybei patvirtinti. Be to, po apžiūros metu nustatyti grybų kokybės pažeidimai – pažeisti lervų, supuvę, supeliję, seni/suvytę – rodo, kad šie trūkumai yra atsiradę ne tik dėl pervežimo metu nustatyto temperatūros režimo nesilaikymo, bet ir netinkamos krovinio kokybės, pvz. grybai pažeisti lervų, o pakrovimo lape nurodytas 80 % krovinio drėgnumas, kaip paaiškino siurvejeris A. A., reiškia, kad grybai nebuvo itin švieži, kas taip pat turi įtakos natūralaus nuostolio dydžiui. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nuostolių dydį skaičiavo nuo 5022 kg šviežių voveraičių, kadangi pagal siuntėjo RAB „Proflyga“ sąskaitą buvo patiekta 4 860 kg grybų. Praradus dalį ar visą krovinį, žala apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti. Krovinio važtaraštyje svoris neto nurodytas 5 022 kg, toks kiekis buvo perduotas vežėjui pervežti, pakrovimo lape taip pat buvo nurodyta, kad pakrauta daugiau nei 4 860 kg, 5 022 kg svoris nurodytas ir atliekant krovinio apžiūrą, todėl nepagrįstai teigiama, kad buvo netinkamai nustatytas krovinio, nuo kurio paskaičiuotas nuostolis, svoris. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir tinkamai nustatė netinkamos kokybės grybų kiekį, todėl teisingai paskaičiavo ir ieškovei kompensuotinas muito bei pervežimo išlaidas, kadangi praradus dalį krovinio kiti nuostoliai kompensuojami proporcingai nuostolio dydžiui CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis). Apeliacinių skundo motyvų pagrindu nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus abiejų šalių apeliacinių skundų, šalims jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, prašymų priteisti atstovavimo išlaidas nebuvo pateikta.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasNijolia IndreikienėArūnas Rudzinskas